- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-88-417-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- Y. Z.
- Advokatai
- Juozas Ančiukaitis
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-417/2010
Teisėja K. Baškienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.
2010 m. vasario 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Y. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Y. Z. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose.
Iš Y. Z. Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteista 2560, 09 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Y. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 5 d., nuo 16 val. iki 21.30 val., bute, esančiame duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė A. M. ne mažiau kaip 58 traumuojančius smūgius į įvairias kūno vietas padarydamas muštines žaizdas galvoje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimus veide, krūtinėje, pilve, abiejose kojose, galvos ir galvos smegenų sumušimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, abiejose rankose ir kojose. Šie sužalojimai A. M. 2007 m. lapkričio 17 d. sukėlė potrauminės epilepsijos priepuolį, dėl kurio jis prarado didelę dalį – virš 30 procentų – bendro darbingumo.
Šalies argumentai
N. Y. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę grindė nukentėjusiojo A. M. , liudytojų S. Z. , J. O. , A. M. parodymais bei teismo ekspertizės aktu.
Anot Y. Z. , nukentėjusiojo sužalojimų atsiradimo pagrindinė sąlyga buvo jo santykių aiškinimasis bei sąskaitų suvedinėjimas su nenustatytais asmenimis. Tai, apelianto įsitikinimu, matėsi iš jo elgesio: kalbėdamas telefonu A. M. nervinosi, trankė durimis, taip išmušė durų stiklą. Nuteistasis pažymi, kad apie nukentėjusiojo keistą elgesį paaiškino ir liudytojos J. T. bei S. Z. . Jos taip pat parodė ir tai, kad jokio konflikto su nukentėjusiuoju nebuvo. Nuteistojo Y. Z. įsitikinimu, šios aplinkybės įrodo, kad teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendis iš esmės pagrįstas prielaidomis bei nepagrįstais liudytojų parodymais.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu neneigė vartojęs alkoholį, tačiau nesijautė apgirtęs ir visas įvykio aplinkybes nurodė išsamiai.
Y. Z. manymu, nukentėjusiojo teiginiai, kada tariamai jis buvo sumuštas, jog per gerai gyvena, yra absurdiški ir nepagrįsti. Apeliantas pažymi, kad pats nukentėjusysis parodė, jog jam yra amnezija ir atskirų įvykio epizodų neprisimena, neprisimena ir to, kada jis jam sudavė smūgį į galvą. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, jog pats A. M. parodė, kad tarp jų jokio konflikto nebuvo. Nuteistojo įsitikinimu, tokie nenuoseklūs, nekonkretūs nukentėjusiojo parodymai, įvykio aplinkybių aiškinimas leidžia daryti prielaidą, kad jis buvo sužalotas kitų asmenų. O kadangi šio įvykio metu bute jo (Y. Z. ) nebuvo, apie A. M. sužalojimo aplinkybes nieko nežino, su nukentėjusiuoju įvykio dieną nekonfliktavo.
Be to, nuteistasis Y. Z. pažymi, kad teismas taip pat vadovavosi jo dukros S. Z. parodymais, kad tariamai tėvas (Y. Z. ) jai pasakęs, jog su nukentėjusiuoju jie susipyko ir susimušė. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog akistatos metu dukra S. Z. parodė, jog neprisimenanti įvykio aplinkybių. Todėl, anot nuteistojo, teismas negalėjo remtis šiais abejotinais liudytojos parodymais ir jie negalėjo būti pripažinti tikrais ir neginčijamais.
Šalies argumentai
Y. Z. nurodo, jog teismas vadovavosi ir liudytojo A. M. parodymais, kad jis nerimavęs dėl galimo konflikto tarp Y. Z. ir nukentėjusiojo, nors, kaip parodė A. M. , jo nematė, o kai paklausė Y. Z. , kas atsitiko, pastarasis nieko nepasakė, tėvas kalbėjo neaiškiai, nesuprato jo kalbos. Šie liudytojo parodymai, anot Y. Z. , neduoda pagrindo teigti, jog nukentėjusįjį sumušė būtent jis.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Nors apeliantas Y. Z. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma.
Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.
Nors, Y. Z. teigimu, ne jis sumušė nukentėjusįjį A. M. , o nenustatyti kiti asmenys, t. y. ne jo veika buvo sunkiai sutrikdyta pastarojo asmens sveikata, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši nuteistojo pateikta 2007-08-05 įvykio versija prieštarauja faktiniams bylos duomenims.
Nukentėjusysis A. M. 2007-08-22 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neabejodamas parodė, kad būtent Y. Z. jam sudavė smūgį į galvą, po jo greičiausiai jis prarado sąmonę. O tuo metu, kai į kambarį įėjo dukra S. Z. , Y. Z. nuo nukentėjusiojo atšoko, vaizduodamas, kad nieko nevyksta. Be to, nukentėjusysis šios apklausos metu parodė ir tai, kad Y. Z. žinodamas, jog anksčiau A. M. turėjo sunkią galvos traumą, operaciją, pastarajam stengėsi pataikyti būtent į ankstesnio sužalojimo vietą (t. 1, b. l. 87). Šiuos parodymus A. M. taip pat patvirtino ir akistatos su nuteistuoju Y. Z. metu (t. 1, 91–92).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo A. M. dukra J. M. parodė, kad įvykio dieną tėvui niekas į mobiliojo ryšio telefoną neskambino. Tačiau po to, kai išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir išėjo pažiūrėt, kas atsitiko, matė, jog tėvas yra suirzęs ir minėjo, kad su Y. Z. virtuvėje susistumdė, o kažkuriam iš jų atsitrenkus į duris, išdužo jų stiklas. J. M. prieštaravo tėvui, kad šis vartoja alkoholį. Taip pat liudytoja parodė, kad tėvas nieko iš namų nevarė išeiti. Po kiek laiko ji išėjo iš buto ir įvykio dienos naktį iš brolio sužinojo, kad tėvas yra sumuštas (t. 1, b. l. 105).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis iš esmės davė analogiškus parodymus, papildomai parodydamas, jog Y. Z. šį sumušė, kadangi, anot nuteistojo, A. M. per gerai gyvena. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad prieš sumušimą bei sąmonės praradimą kitų žmonių, išskyrus jį ir nuteistąjį, bute nebuvo (t. 2, b. l. 17–20).
Ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta ir nuteistojo Y. Z. dukra J. T. , kuri parodė, kad įvykio dieną A. M. bei Y. Z. virtuvėje gėrė alkoholį, tačiau jokio tarpusavio konflikto nematė. 2007-08-05 vakare iš sesers sužinojo, kad ši kambaryje rado sumuštą A. M. , o tėvas Y. Z. negalėjo paaiškinti, kas atsitiko. Taip pat liudytoja parodė, kad kitų žmonių įvykio dieną bute nebuvo (t. 1, b. l. 106).
Teisiamojo posėdžio metu J. T. parodė, kad tėvas Y. Z. būna agresyvus tik išgėręs. Taip pat liudytoja parodė, kad laiptinėje kraujo nebuvo, nes būtų tikrai atkreipusi dėmesį (t. 2, b. l. 43).
Šioje byloje kaip liudytoja taip pat buvo apklausta ir nuteistojo Y. Z. dukra S. Z. , kuri tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad kai įėjusi į kambarį pamatė gulinti ant grindų be sąmonės A. M. , tėvo Y. Z. pasiteiravo, kas atsitiko, į tai šis atsakęs, jog susimušė su A. M. (t. 1, b. l. 114, t. 2, b. l. 44). Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė ir tai, jog bute duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, kitų asmenų, išskyrus nukentėjusįjį ir nuteistąjį, nebuvo (t. 1, b. l. 114).
Taigi iš paminėtų faktinių bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistojo Y. Z. pateikta 2007-08-05 įvykio versija prieštarauja nukentėjusiojo A. M. , liudytojų J. M. , J. T. bei S. Z. parodymams.
Vertinant šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abejot jų teisingumu ir objektyvumu apygardos teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusysis ir liudytojos dėl savanaudiškų tikslų apkalba nuteistąjį ir siekia šiam pakenkti. Priešingai, visos liudytojos, apklaustos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad jų santykiai su nuteistuoju yra geri. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytojos J. T. ir S. Z. yra nuteistojo Y. Z. dukterys.
Vertindama įrodymų visumą, kuriais grindžiama išvada, kad būtent Y. Z. sunkiai sutrikdė A. M. sveikatą, teisėjų kolegija akcentuoja nuteistojo Y. Z. dukros S. Z. nurodytas 2007-08-05 įvykio aplinkybes. O būtent, jog ši neabejodama nurodė, kad tėvas Y. Z. iškart po įvykio paminėjo, kad susimušė su A. M. . Šias aplinkybes S. M. nurodė akistatos tarp jos ir Y. Z. metu bei darkart jas patvirtino apklausiama teisme.
Taip pat manyti, kad vis dėlto nuteistasis pavartojo smurtą prieš A. M. , leidžia ir liudytojos J. T. nurodyta aplinkybė, kad tėvas, t. y. apeliantas Y. Z. , išgėręs būna agresyvus. O išvadą, kad įvykio dieną vis dėlto Y. Z. atrado pretekstą sumušti A. M. , leidžia daryti liudytojos J. M. parodymai apie tai, jog įvykio dieną vyrai konfliktavo, nesutarė, nes susipykę susistumdė ir todėl buvo išdaužtas virtuvės durų stiklas. Atkreiptinas dėmesys, jog šią aplinkybę, anot J. M. , nurodė pats A. M. . Ir tai, kolegijos nuomone, parodo, kad įvykio dieną nukentėjusiojo ir apelianto bendravime vyravo įtampa ir net agresija, kuri, kaip matyti iš tolimesnių įvykių, ir sukėlė smurto prieš nukentėjusįjį A. M. proveržį.
Galiausiai Y. Z. iškeltą versiją, kad A. M. galėjo būti sužalotas kitų asmenų, apygardos teismo įsitikinimu, neginčytinai paneigia visų anksčiau minėtų liudytojų tvirtinimas, kad įvykio dieną A. M. ir Y. Z. gėrė alkoholį tik dviese, niekas niekur nebuvo išėję, kad į namus nebuvo atėję kiti pašaliniai asmenys, taip pat ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog bute, esančiame duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, ant koridoriaus grindų, kambaryje ant kilimo, sienų, sofos ir virtuvėje rastos kraujo, priklausančio A. M. (2008-11-24 specialisto išvada Nr. 140-(11859)-ISI- 8959, t. 1, b. l. 36–38) dėmės. Atkreiptinas dėmesys, jog kraujo dėmių lokalizacija, būtent sienų ištepimas – aptaškymas – krauju, leidžia daryti išvadą, kad jos atsirado ne nukentėjusiojo kūnui prisilietus prie sienos, o nuo smūgio į kūną – veidą, ištiškus kraujui. Ir tai darkart įrodo, kad A. M. buvo sumuštas duomenys neskelbtini bute. O kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, įvykio dieną bute be nukentėjusiojo buvo tik Y. Z. .
Taigi atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo Y. Z. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Y. Z. apeliacinį skundą atmesti.