Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-11-20 · Byla Nr. M1-2974-961/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
M1-2974-961/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nukentėjusysis
G. Č.
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-2974-961/2015Teisminio proceso numeris 1-15-1-00770-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.; 1.2.4.8.3.; 2.8.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,J. L. gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nukentėjusiajam G. Č. (G. Č.),teismo psichiatrei J. D.,vertėjai Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos piliečiui, lenkų tautybės, išsituokusiam, 8 klasių išsilavinimo, pensininkui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,

perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. grasino nužudyti žmogų bei nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent jis:

2014 m. gruodžio 21 d., apie 22.49 val., būdamas (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje dalgį, grasino užmušti kaimyną G. Č., po ko tyčia mesdamas į pastarąjį akmenį, pataikė G. Č. į kairę koją, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairėje čiurnoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš namo išsinešęs dalgį užsimojo juo į G. Č., tačiau pamatęs ateinantį sodų bendrijos pirmininką A. Š. - grįžo į savo namą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, išbėgo į lauką rankose laikydamas kirvį bei grasino G. Č. užmušti ir sukapoti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. Č. parodė, kad tokie dalykai vyksta pastoviai apie dvejus metus, tapo nepakeliama. Negali vaikų išleisti į kiemą, žmona viena bijo išeiti. Įvykio vakarą išėjo į kiemą parūkyti. J. L. taip pat išėjo į kiemą, rėkė, kad jam blokuoja telefoną, anteną. Nuėjo namo, girdėjosi jo ir sugyventinės riksmai. Kaimynai, kaip visuomet, buvo girti. J. L. pradėjo grasinti, po to išbėgo su dalgiu rankoje, grasino papjauti. Išgirdęs grasinimus, atėjo kaimynas. Stovėjo ir kalbėjo. J. L. paėmė didelį akmenį ir metė, pataikė jam (nukentėjusiajam) į koją. Jis paskambino į policiją, tada J. L. paėmė kirvį, grasino sukapoti. Kol atvyko policija, J. L. kažkur dingo. Grįžęs numetė kirvį ir pasislėpė namuose. Policijos pareigūnai rado jį ir išsivežė. Tai vyksta pastoviai, nuolat girtauja su sugyventine. Ji netgi kursto J. L. taip elgtis. Paaiškino, jog kai mato, kad J. L. neadekvatus, stengiasi neiti į kiemą, jo neprovokuoti. Jo nebijo, bet kiek jau galima kentėti. Dalgio taip pat nebijojo, įvertino situaciją. J. L. visi blogi aplink, jam kenkia. Jis gali bet ką sužaloti. Mano, kad grasinimai realūs, nes jis nesuvokia, ką daro. J. L. yra pavojingas. Kiek žino, jis teistas. Jų namai šalia, kiemai ribojasi. Kitus kaimynus tik įžeidinėja, o jam (nukentėjusiajam), kadangi gyvena šalia, grasina. Reikia kažką daryti. Po pensijos abu su sugyventine prisigeria, keikiasi, grasina, kad padegs, sako, kad blokuoja telefoną, televizijos anteną. Patikslino, kad prieš mesdamas akmenį J. L. rankoje laikė ne kaltą, o dalgį.

Liudytojas A. Š., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad ten pastoviai vyksta panašūs dalykai. Datos neprisimena, jam vakare apie 22-23 val. susinervinęs paskambino G. Č.. Sakė, kad J. L. vėl grasina dalgiu, metė akmenį. Kai atėjo, J. L. turėjo rankoje kirvį ir grasino. Pradėjo raminti J. L.. G. Č. pasakė, kad pranešė policijai. Sakė jam laukti policijos, o pats pradėjo sekti J. L.. Jis su kirviu ėjo ten, kur gyvena sugyventinės vaikai, po to J. L. grįžo atgal. Tuo metu atvyko policija ir jį išsivežė. Paaiškino, kad J. L. grasina visiems, kad užmuš, padegs, reiškia pretenzijas dėl kažkokių žemių. Jo bijo, nes vaikšto su dalgiu ar kirviu. Sakė, kad už tai jam nieko nebus, nes anksčiau policija iš jo buvo paėmusi kirvį ir grąžino. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad būdamas namie, kažką girdėjo. Kai atėjo pas G., J. L. nebuvo. G. sakė, kad J. L. jam grasino. Po to jis grįžo su sugyventinės sūnumi, kuris pamatė policiją ir išėjo. J. L. užsidarė namie, vėl išėjo. J. L. jam (A. Š.) prisipažino, kad metė akmenį į Genadijų. Mano, kad J. L. gali įvykdyti grasinimus. Su juo kovoja ne vienerius metus. Ruošia visos sodų bendrijos raštą dėl jo elgesio, bet iš policijos sužinojo, kad tai nieko nepadės. J. L. su sugyventine gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, neturi net tualeto, išmatas pila į kiemą, geria su sugyventine, šūkauja, daužo viską. Jam, kaip bendrijos pirmininkui, rašo visokius raštus dėl kažkokios parduotos žemės.

Teismo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė J. D. patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad šiuo metu ir nusikalstamos veikos padarymo metu J. L. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiu (panašiu į šizofreniją), negali ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. J. L. veiksmai gali būti pavojingi, nes jis nekritiškas savo veiksmų atžvilgiu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, J. L. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia jo gyvena kaimynas G. Č. su savo žmona. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) Tarp jo ir kaimyno namų jokios tvoros nėra. Su kaimynu G. Č. jis nuolat pykstasi, jie barasi, tarp jų nuolat vyksta žodiniai konfliktai. 2014 m. metų pabaigoje, dienos tikslios jis jau neatsimena, jis kaimynui atjungė elektrą, po ko jis dėl to ant jo supykęs – dūrė jam su peiliu ir sužalojo kairį šoną. Dėl to jis kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Po šio įvykio jo kaimynas G. Č. jam nuolat sako, kad „aš tave pasodinsiu anksčiau negu tu mane“. Teigia, kad kol bus teismas dėl pareiškimo, kurį jis parašė, jis jau tuo metu sėdės kalėjime. Kaimynas taip pat sako, kad jis pats padegs savo namą ir pasakys, kad jo namą padegė jis. G. Č. jam grasino, kad parašys pareiškimą, kad jis prekiauja narkotikais, nors jis net nežino, kaip jie atrodo. Teigia, kad jis jam pames narkotikų į jo kiemą ir iškvies policiją, kad neva tie narkotikai jo. Tokie ir panašūs konfliktai tarp jo ir kaimyno vyksta nuolat. 2014 m. gruodžio 21 d. jis buvo šiek tiek neblaivus. Jis namuose su savo sugyventine T. išgėrė butelį vyno. Minėtos dienos vakare, laiko tikslaus nežino, jam su T. būnant namuose, išgirdo trinktelėjimą į duris. Jis atidarė namo duris ir pamatė, kad prie savo namo stovėjo G. Č.. Kai jis atidarė duris, G. Č. jam pasakė rusų kalba „na, išeik, išeik“. Jis išėjo į lauką. Į lauką išėjo laikydamas rankoje medinę maistui skirti pjaustyti lentelę. Jokio kirvio jis neišsinešė į lauką. Jam išėjus į lauką, jis su kaimynu susibarė. Jis pasakė, kad iškvies policiją, o jis laikydamas rankoje kažkokį metalinį daiktą, galimai laužtuvą, pasakė jam rusų kalba: „ateik, pasikalbėsim“. Jis jokių grasinimų G. Č. neišsakė, tiesiog pasakė, kad ko jis ožys iš jo nori. Ir tada metė į jį rankoje laikytą medinę lentelę. Jokio akmens jis į jį nemetė. Jam atrodo, kad lentelė į jį nepataikė. Jam pasipykus su G. Č., norėjo paskambinti į policiją, todėl nuėjo į namus. Kadangi telefonas neveikė, nusprendė eiti pas sugyventinės T. vaikus, kad paskambintų į policiją. Kai išėjo į lauką, buvo pasiėmęs į rankas kirvį. Jį norėjo neštis dėl savisaugos, nes lauke jau buvo tamsu. Kai išėjo į lauką, pamatė, kad prie namo buvo sodų bendrijos pirmininkas A.. Pirmininkas jam pasakė, kad padėtų kirvį, tačiau jis nuėjo link T. vaikų. Jis nuėjo pas T. vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jis paprašė T. sūnaus V., kad jis iškviestų policiją. Ar V. iškvietė jam policiją – jis nežino. V. pasakė, kad kaimynas jam grasina su laužtuvu, todėl V. jam pasakė, kad eitų kartu pas jį namo, kad gal kaimynas T. ką nors padarė. Kai jie su V. priėjo arčiau jo namų, pamatė, kad jau yra atvažiavę policijos pareigūnai. Tada V. pasakęs jam, kad jei yra policija, tai viską išsiaiškinsite patys, apsisuko ir nuėjo namo. Jis parėjo namo. Jam parėjus, jį sulaikė policijos pareigūnai. Kirvį jis pasidėjo namuose ir jį ten paliko. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis negrasino G. Č., jo sužaloti ar nužudyti jis neplanuoja ir nenori to daryti. Neneigia, kad šio įvykio metu jis keikėsi, tačiau grasinimų neišsakė. Iš dalies pripažįsta, nes galimai mesdamas į jį medinę lentelę, jis galėjo pataikyti į koją, galimai padarė jam sužalojimą, dėl to prisipažįsta ir gailisi. Mesdamas lentelę į kaimyną jis nesitaikė į kaimyną pataikyti, tiesiog metė lentelę į jo pusę. Kaimyno nužudyti ar ką nors kitą jam padaryti – jis nenori ir neplanuoja. Jokių veiksmų, kad įvykdyti šią nusikalstamą veiką – jis nesiims. Į kaimyną metė lentelę, nes buvo tiesiog ant jo supykęs (b.l. 62-63).

Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečios kuopos trečio būrio vyresniuoju patruliu. 2014 m. gruodžio 21 d. darbo metu, patruliuodamas kartu su vyresniuoju patruliu S. G., apie 23.10 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atsimena, kad budėtojas pranešė, kad vienas iš kaimynų vaikšto su kirviu. Nedelsiant nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje pilietis G. Č. paaiškino, kad jo kaimynas - J. L. grasino jam kirviu, metė į jį plytą, kuri pataikė į koją, po to paėmęs dalgį, grasino jį sumušti. G. Č. parodė prie namo gulintį akmenį, panašų į plytą, kurį, kaip jis teigė - kaimynas metė į jį. Jiems atvykus į įvykio vietą, kaimyno J. L. nebuvo. Prisimena, kad buvo sodų bendrijos pirmininkas, kuris paaiškino, kad su J. L. nuolatos vyksta problemos, teigė, kad pastarasis yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje. G. Č. rašant pareiškimą, pamatė ateinantį J. L.. Jis tuo metu buvo G. Č. namo kieme, o jo porininkas buvo G. Č. namuose. Tuo metu lauke jau buvo tamsu. Jis matė, kad ateidamas J. L. rankose turėjo kirvį. Priėjęs prie savo namo, kirvį jis padėjo prie namo slenksčio, po ko ramiai bendravo su juo ir jo porininku. Jiems girdint jokių grasinimų jis neišsakė, elgėsi ramiai. Kai jis bendravo su J. L., tuo metu jis rankose nieko neturėjo. G. Č. parašius pareiškimą, J. L. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kiek atsimena, prie J. L. namo buvo padėtas dalgis, tačiau nei dalgio, nei kirvio, nei plytos iš įvykio vietos jie nepaėmė, viskas liko pas J. L. (b.l. 27).

Liudytojas S. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas V. S. (b.l. 25).

Liudytoja T. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu J. L.. Greta namo, kuriame gyvena kartu su J., gyvena kaimynas G. su savo sugyventine. Su G. ji šiuo metu nebendrauja. Anksčiau bendravo, tačiau kai G. žmona mirė, jis atsivedė naują moterį į namus ir nuo tada prasidėjo neramumai. G. nuolat rašo pareiškimus ant jos sugyventinio, kad jis neva kažką blogo jam daro, nors J. nieko blogo jam nedaro. G. dažnai pykstasi su savo sugyventine, o ko jis pyksta ant jos ir ant J. – ji nežino. 2014 m. rudenį G. buvo peiliu sužalojęs J., tačiau nieko apie tai ji paaiškinti negali, nes jokių aplinkybių nežino. 2014 m. gruodžio 21 d., vakare, kai jau buvo tamsu, galimai apie 21.00 val., tačiau laiko tikslaus neatsimena, ji su J. buvo namuose, kambaryje. Išgirdo, kad kažkas lyg laužia jų namo duris. J. išėjo į lauką ir pamatė, kad nuo jų namo link savo namo nešdamas laužtuvą nueidinėja kaimynas G.. Kas vyko lauke, ji nežino, nes ji nėjo pažiūrėti. Tiesą sakant, jai jau atsibodo nuolatiniai G. ir J. nesutarimai, pykčiai. Girdėjo, kad lauke J. su G. šaukė vienas ant kito, tačiau ką jie šaukė, negirdėjo. Kai J. išbėgo į lauką, netrukus atvažiavo policija. Tik atvažiavus policijai, J. grįžo į namus apsirengti, nes pareigūnai jam pasakė, kad jis turės važiuoti su jais. Parodė, kad minėtą vakarą pas juos namuose jokių kitų pašalinių žmonių nebuvo, tik ji ir Josifas. Jos sūnus V. kartais ateina pas ją. Taip pat kartais ateina sūnus A., tačiau labai retai. Jos sūnūs ateina labai retai, kartą į mėnesį, kartais dar rečiau. Minėtą vakarą nei vienas iš jos sūnų pas ją į svečius nebuvo atėję. Kadangi ji šio įvykio metu buvo namuose, kas vyko lauke – nieko nematė, todėl nieko daugiau apie tai negali papasakoti. Parodė, kad J. yra geras žmogus. G. iš pykčio rašo pareiškimus ant J., yra ne kartą girdėjusi, kad jis J. sakė, kad „važiuosi į psichiatrinę“. Ji gyvena su J. ir teigia, kad jis elgiasi adekvačiai, niekados nesielgia namuose agresyviai. Tik kai jį užkabina G. su savo žmona, jis tuomet įsikarščiuoja, su kaimynu ir jo sugyventine „pasikolioja“, tačiau nemano, kad J. ką nors blogo galėtų padaryti G. (b.l. 21).

Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad j mama T. G., gim. 1953 m., gyvena kartu su savo sugyventiniu J. L.. Jie abu gyvena soduose, J. namuose, adreso tikslaus nežino, žino, kad (duomenys neskelbtini). Jis su savo mama bendrauja labai retai, per metus gal tik kokius tris kartus pas ją užeina. Mama į butą, esantį (duomenys neskelbtini), užeina taip pat labai retai. Jis pažįsta J. L.. Josifas kartais ateina į butą adr. (duomenys neskelbtini), prašo, kad jo brolis V. duotų jam telefoną pasiskambinti sūnui. Jo J. niekados nėra prašęs, kad jis jam padėtų išsiaiškinti santykius su kaimynu. J. yra jam minėjęs, kad pas jį nuolat kyla nesutarimai su sodo kaimynu G., nes neva G. grasina padegti jo namą. Jis asmeniškai yra kelis kartus matęs G.. Jį matė, kai lankėsi pas savo motiną, tai matė jį prie savo namo rūkantį. Jis pats su G. nebendrauja. Kur jis buvo 2014 m. gruodžio 21 d. vakare - jis neatsimena, tačiau kaip jau sakė, nei minėtą vakarą, nei kada kitą kartą J. jo nėra prašęs pagalbos padėti išsiaiškinti jam su kaimynu G.. Kad J. prašytų to pas jo brolį V. - jis taip pat to negirdėjo (b.l. 23).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2014-12-21, 22.49 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjui grasina kaimynas J. L. iš 33 namo. Akmeniu sužalojo pranešėjui koją (b.l. 9).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014-12-23 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-14).

2014-12-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateikta specialisto išvadoje Nr. G4431/14(01) konstatuota, kad G. Č. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje čiurnoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-12-21). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30-31).

Iš 2015-01-13 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas J. L. pateiktas kirvis (b.l. 41-42).

2015-08-04 – 2015-08-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-193/2015 konstatuota, kad J. L. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu J. L. serga nurodytu lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę. J. L. yra socialiai pavojingas. Jam rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b.l. 94-98).

J. L. kaltu prisipažino iš dalies, t.y. dėl to, kad sužalojo nukentėjusiajam koją, mesdamas į jį, kaip nurodo, ne akmenį, o medinę lentelę, skirtą maistui pjaustyti. Nurodė, jog kirvio su savimi neturėjo, jis po konflikto su kaimynu grįžo į namus ir tuomet dėl savigynos išsinešė į lauką kirvį, kadangi ėjo pas sugyventinės vaikus, o lauke buvo tamsu. Neigė grasinęs G. Č., jo sužaloti ar nužudyti jis neplanuoja ir nenori to daryti, į jį medinę lentelę metė dėl to, kad buvo supykęs. Tokias J. L. nurodytas aplinkybes paneigia teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai. Nukentėjusysis G. Č. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai teigė, jog J. L., pradėjęs grasinti, išbėgo su dalgiu rankoje, grasino papjauti ir tuomet, paėmęs didelę akmenį, metė į jį ir pataikė į koją. Tada paėmė kirvį ir grasino sukapoti. Liudytojas A. Š. taip pat patvirtino, jog nukentėjusysis G. Č. jam pasakė, kad J. L. vėl grasina dalgiu, metė akmenį. Kai atėjo į įvykio vietą, J. L. turėjo rankoje kirvį ir grasino. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, t.y. kad J. L. grasino jam kirviu, metė į jį plytą, kuri pataikė į koją, po to paėmęs dalgį, grasino jį sumušti, parodė prie namo gulintį akmenį, panašų į plytą, kurį kaimynas metė į jį. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2014-12-21, 22.49 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjui grasina kaimynas J. L. iš (duomenys neskelbtini) namo. Akmeniu sužalojo pranešėjui koją. Paėmęs kirvį, nubėgo į Batoro g. pusę pasikviesti draugų. Faktą, kad įvykio metu G. Č. buvo sužalota koja, patvirtina ir 2014-12-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kad G. Č. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje čiurnoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-219/2014).

Kaip buvo paminėta, J. L. neigė grasinęs nukentėjusiajam G. Č., kaimyno nužudyti ar ką nors kitą jam padaryti – jis nenori ir neplanuoja. Jokių veiksmų, kad įvykdytų šią nusikalstamą veiką, jis nesiims. Tačiau iš G. Č. parodymų matyti, kad J. L., išėjęs į kiemą, rankoje turėjo dalgį, grasino papjauti. Po to, kai metė akmenį, pasiėmė kirvį ir grasino sukapoti. Nors nukentėjusysis nurodė, kad J. L. nebijo, tuo metu dalgio taip pat nebijojo, visgi nurodė manantis, kad jo grasinimai realūs, jis nesuvokia, ką daro, yra pavojingas, bet to, buvo teistas, taigi akivaizdu, jog G. Č. buvo išsigandęs. J. L. veiksmų realumą parodo tai, kad jis grasino nukentėjusiajam panaudodamas pavojingus gyvybei ir sveikatai įrankius – dalgį ir kirvį. Be to, pagrasinęs nužudyti, jis metė akmenį į nukentėjusįjį, po to paėmė į rankas kirvį. Taigi dėl tokių J. L. veiksmų nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą galvoti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Taigi ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog J. L. 2014-12-21, apie 22.49 val., mesdamas akmenį į G. Č. ir pataikydamas į koją, nežymiai sutrikdė jo sveikatą, taip pat laikydamas rankoje dalgį, vėliau – kirvį, grasino jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Prokuroro nutarime buvo nurodyta, kad J. L. grasino G. Č. kaltu, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo teismui nurodytas aplinkybes, jog jam kaltu nebuvo grasinama, o prieš mesdamas akmenį J. L. rankoje laikė dalgį, todėl baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos aplinkybės patikslintinos, nurodant, kad J. L. grasino nukentėjusiajam laikydamas rankoje ne kaltą, o dalgį. Tačiau atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esantį ekspertizės aktą, taip pat teismo posėdžio metu apklausto teismo psichiatro parodymus, teismas sprendžia, kad J. L., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl lėtinio psichikos sutrikimo – organinio kliedesio (panašaus į šizofreniją), dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t.y. baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas. Minėtame ekspertizės akte rekomenduojama J. L. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Tokią rekomendaciją teismo psichiatrė pateikė ir apklausiama teisme, nurodydama, jog J. L. nekritiškas savo veiksmų atžvilgiu, jo veiksmai gali būti pavojingi. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, J. L. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš J. L. už G. Č. gydymą 14,92 Eur (b.l. 34-36). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis nustato, kad civilinį ieškinį teismas išsprendžia priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, t.y. J. L. byloje nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, nes nėra vieno iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių – subjekto. Todėl šioje byloje J. L. civilinės atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvis, įpakuotas į voką, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose (kvitas BBB Nr. 4PK000200), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintinas (b.l. 48, 49, BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad J. L. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti J. L. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Daiktą, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvį, įpakuotą į voką, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose (kvitas BBB Nr. 4PK000200), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti J. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 14,92 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė