- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2K-182/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Vytautas Greičius, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Kęstutis Stungys
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Kęstučio Stungio kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš D. M. priteista D., G. ir M. B. ir jų įstatyminei atstovei R. B. kiekvienai po 49 309,44 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo D. M. gynėjo advokato K. Stungio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Albino Sirvydžio pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 28 d., apie 22.10 val., Utenoje, Kauno g.–Maironio g.–Rinkos a. sankryžoje, vairuodamas motinai A. M. priklausantį automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus, važiuodamas Kauno g. ruože, kuriame link sankryžos su Maironio g.–Rinkos a. ribotas matomumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, važiavo ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu, viršydamas gyvenvietėse leidžiamą ne didesnį nei 50 km/h greitį ir, atsiradus kliūčiai – kairio posūkio kreive iš Maironio g. į Kauno g. judančiam K. B. vairuojamam automobiliui „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nelėtino greičio, nestabdė automobilio, dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės sustabdyti transporto priemonę ir išvengti susidūrimo, dėl to automobilis „VW Golf“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į automobilio „Mazda 626“ kairįjį šoną ir nubloškė jį namo sienos link, nors važiuojant link sankryžos ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, nei stabdant, nei nekeičiant judėjimo krypties, šis susidūrimas nebūtų įvykęs. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Mazda 626“ vairuotojas K. B. , nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ keleivio T. E. sveikata, apgadintas G. K. priklausantis gyvenamasis namas Utenoje, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo D. M. gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniame skunde gynėjas nurodo, kad D. M. byloje procesas buvo neišsamus, šališkas, nesąžiningas, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, todėl neteisingai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, nustatytas BPK 255 straipsnyje, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai netyrė eismo įvykio, pažeidė BPK 1, 2 straipsnių nuostatas, bylos duomenų nevertino BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 241straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o pasirinktinai naudojo kaltinimo versijos, kad eismo įvykis kilo dėl D. M. važiavimo greičio viršijimo, įrodinėjimui. Teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.
Teismai sureikšmintai vertino D. M. padarytus KET 133-135 punktų pažeidimus viršijant važiavimo greitį ir važiuojant 89 km/h greičiu, bet netyrė K. B. padarytų KET 106, 158, 162 punktų pažeidimų. Nuosprendis grindžiamas prielaida, kad jei D. M. būtų važiavęs 50 km/h greičiu, tai eismo įvykis nebūtų atsitikęs. Byloje netirta D. M. versija, kad važiuodamas pagrindine gatve pagal KET 158 punktą jis turėjo pirmumo teisę pravažiuoti sankryžą, o K. B. stabdymas ir kairio posūkio rodymas prieš sankryžą demonstravo, kad šis laikysis taisyklių ir praleis jį, nors ši situacija užfiksuota dviejų vaizdo fiksavimo kamerų, įrengtų sankryžoje, vaizdo įrašuose. Ekspertų V. Š. ir V. M. vaizdų ekspertizės išvados, įvykį mačiusių liudytojų parodymai patvirtina, kad įvažiuodamas į sankryžą K. B. galėjo matyti pagrindine gatve važiuojantį D. M. automobilį iki 80 m atstumu nuo įvažiavimo į sankryžą vietos ir jį praleisti arba sustabdyti automobilį iki susidūrimo vietos, nes jo greitis buvo mažas. Nuosprendyje esanti nuoroda, kad įvažiavimo į sankryžą metu D. M. vairuojamas automobilis K. B. galėjo būti nematomas tik 60 m atstumu yra išgalvota.
Nustatydami priežastinį ryšį teismai perrašė specialisto išvados ir ekspertizės akto dalis, kuriose ekspertai, lygindami atstumą tarp automobilių pavojaus eismui kilimo momentu ir vairuotojo D. M. stabdymo kelio ilgį važiuojant 89 km/h ir 50 km/h greičiais, nustatė techninę eismo įvykio kilimo priežastį. Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad priežastinis ryšys techniniu požiūriu nėra tolygus priežastiniam ryšiui kaip nusikaltimo sudėties elementui. Nusikaltimo sudėtį turi nustatyti ne ekspertai ar specialistai, o teismas, nes tai teisės klausimas. Kaltės ir atsakomybės klausimai sprendžiamai vertinant konkrečius eismo įvykio metu buvusius duomenis, o ne prielaidas.
Gynėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde buvo pateikti nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo teisiniai argumentai apie pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų bei faktinių duomenų leistinumo ir sąsajumo netikrino, tik išdėstė abstrakčius teorinius samprotavimus, neretai sutinkamus kitose bylose, dėl atsakomybės pagal BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio sampratą. Apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip padaryti esminiai BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 369 straipsnio 3 dalies pažeidimai, suvaržę D. M. teisę į teisingą ir nešališką teismą, teisę gintis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo D. M. gynėjo advokato Kęstučio Stungio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad teismai byloje surinktus įrodymus patikrino ir įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais remdamiesi padarė išvadą, jog nuteistasis kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Byloje 2009 m. kovo 24 d. specialisto išvada nustatyta, jog techniniu požiūriu eismo įvykis kilo dėl vairuotojo D. M. veiksmų, nes viršydamas leistiną greitį (važiuodamas apie 87 km/h greičiu) jis neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, važiuojant leistinu ne didesniu kaip 50 km/h greičiu šis susidūrimas nei stabdant, nei nekeičiant judėjimo krypties nebūtų įvykęs. Specialistui V. M. suabejojus šia išvada ir apklausos teisme metu pareiškus nuomonę, kad negalima vienareikšmiškai atsakyti, ar, važiuojant 50 km/h greičiu, būtų išvengta šio eismo įvykio, pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir nešališkai patikrinti visas bylos aplinkybes, paskyrė kompleksinę eismo įvykio ir vaizdo įrašų ekspertizę. 2011 m. kovo 28 d. ekspertizės akte šią ekspertizę atlikę ekspertai paneigė specialisto V. M. abejones ir padarė kategorišką išvadą, kad techniniu požiūriu eismo įvykis kilo dėl „VW Golf“ vairuotojo D. M. veiksmų, kuris smarkiai viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį ir važiavo apie 89 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti savo vairuojamą automobilį ir išvengti susidūrimo su automobiliu „Mazda 626“, o važiuojant ne didesniu negu 50 km/h greičiu nei stabdant, nei nekeičiant judėjimo krypties šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes automobilis „Mazda 626“ būtų spėjęs išvažiuoti iš automobilio „WV Golf“ važiavimo eismo juostos. Taigi teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti viena kitai neprieštaraujančiomis 2009 m. kovo 24 d. specialisto ir 2011 m. kovo 28 d. ekspertizės akto išvadomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eksperimento protokolo duomenis, kad esant artimoms eismo įvykio metu sąlygoms ir esant tarp automobilių 60 metrų atstumui abiem vairuotojams automobiliai yra matomi, o esant tarp automobilių 80 m atstumui nė vienas iš vairuotojų nebemato nei stovinčio, nei važiuojančio automobilio, nustatė, kad matomumas eismo įvykio vietoje yra ribotas – 60 metrų. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgiant į eksperimento ir ekspertizės akto duomenis nustatyta, jog automobilio „Mazda 626“ vairuotojas pradėjo kairiojo posūkio manevrą, kai automobilis „VW Golf“ buvo jo matomumo zonos ribose, tačiau žuvusysis negalėjo žinoti ir numatyti, kad nuteistasis važiuos beveik dvigubai didesniu greičiu, nei numato KET, pagrįstai tikėjosi, jog nuteistasis laikysis KET reikalavimų, jų nepažeis, nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams ir įvažiuodamas iš šalutinės į pagrindinę gatvę bei darydamas kairio posūkio manevrą pagrįstai manė, kad toks manevras nekėlė grėsmės eismo saugumui ir pats KET reikalavimų nepažeidė. Prokuroras pažymi, kad apie 60,5 m atstumu nuo nukentėjusiojo automobilio nuteistasis vietoj to, kad pradėtų stabdyti ir kiek įmanoma sumažintų greitį bei bandytų švelninti galimas pasekmes, nors visiškai sustabdyti automobilį jau nebeturėjo galimybės, dar padidino savo automobilio greitį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, prokuroras mano, kad darydamas išvadą, jog būtent nuteistojo (o ne nukentėjusiojo) veiksmai bei padaryti KET 133, 134, 135 punktų reikalavimų pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis, teismas BPK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Ta aplinkybė, kad teismas įvertino byloje esančius įrodymus nepalankiai nuteistajam, akivaizdžiai nepakankama išvadai, jog šioje byloje pažeistas BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo principas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nutarties aprašomojoje dalyje motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės ir apeliacinio skundo argumentų, tarp jų dėl baudžiamojoje byloje esančių įrodymų ir jų vertinimo, nuteistojo padarytų KET pažeidimų, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepageidavo atlikti įrodymų tyrimo ir papildomai tirti naujus ar byloje jau esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nutartis surašyta laikantis BPK 332 straipsnio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl D. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje išsamiai aptartų įrodymų visetu: eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, ekspertizės akto, specialistų išvadų, eksperimento protokolu, konstatavo, kad D. M. 2008 m. lapkričio 28 d. apie 22.10 val. Utenoje, Kauno g.–Maironio g.–Rinkos a. sankryžoje, vairuodamas jo motinai A. M. priklausantį automobilį „VW Golf“, pažeidė KET 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus, važiuodamas Kauno g. ruože, kuriame link sankryžos su Maironio g.–Rinkos a. matomumas ribotas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, važiavo ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu, viršydamas gyvenvietėse leidžiamą ne didesnį nei 50 km/h greitį, dėl to atsiradus kliūčiai – K. B. vairuojamam automobiliui „Mazda 626“, judančiam kairio posūkio kreive iš Maironio g. į Kauno g., nelėtino greičio, nestabdė automobilio, dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės sustabdyti transporto priemonę ir išvengti susidūrimo, dėl to įvykus eismo įvykiui – automobiliui „VW Golf“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkus į automobilio „Mazda 626“ kairį šoną ir nubloškus jį namo sienos link – žuvo „Mazda 626“ vairuotojas K. B., buvo nežymiai sutrikdyta „VW Golf“ keleivio T. E. sveikata, taip pat apgadintas G. K. gyvenamasis namas Utenoje, (duomenys neskelbtini), nors važiuojant link sankryžos ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, nei stabdant, nei nekeičiant judėjimo krypties, šis susidūrimas nebūtų įvykęs.
Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas iš esmės kartoja apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, kad D. M. veika, kuria jis pažeidė KET 133, 134, 135 punktų reikalavimus, sukėlė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius, ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą nuosprendį D. M.
Teismai nustatė kad D. M. vairuojamo automobilio „VW Golf“ važiavimo kryptimi matomumas iki Kauno g.–Maironio g.– Rinkos a. sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, dėl kelio reljefo – Kauno gatvėje esančio kalno – ribotas, t. y. 60 m; įvykio metu važiavimo sąlygos nebuvo geros dėl tamsaus paros meto ir šlapio asfalto; eismas buvo pakankamai intensyvus; nuteistojo D. M. vairuojamo automobilio „VW Golf“ greitis prieš pat stabdymą buvo 89 km/h, o prieš pat susidūrimą – 81 km/h, todėl D. M. vairuojamas automobilis važiavo akivaizdžiai viršydamas leistiną greitį; vairuotojas K. B., važiuodamas šalutiniu keliu prieš sankryžą, stabdė savo automobilį „Mazda 626“, praleido iš dešinės pusės pagrindine gatve važiavusį automobilį BMW ir didindamas greitį (apie 20 km/h greičiu) įvažiavo į sankryžą judėdamas kairio posūkio kreive iš Maironio į Kauno gatvę; pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, kai automobilis „Mazda 626“ dar važiuodamas Maironio gatve pradėjo didinti greitį, automobilis „VW Golf“, važiuojantis 89 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos buvo apie 60,5 m atstumu; automobiliui „VW Golf“ važiuojant apie 89 km/h greičiu, stabdymo kelias yra apie 92 m, t. y. trečdaliu ilgesnis nei matomumo ribos; eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas 9 m ilgio, o šios schemos juodraštyje – 6 m ilgio automobilio „VW Golf“ stabdymo pėdsakas. Susidariusioje eismo situacijoje D. M. dėl per didelio jo vairuojamo automobilio greičio, būdamas 60,5 m atstumu nuo susidūrimo vietos, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo ir jo veiksmai negalėjo turėti įtakos tolesnei eismo įvykio eigai, o automobilio „Mazda 626“ vairuotojo K. B.s galimybė įvertinti artėjančio D. M. vairuojamo automobilio „VW Golf“ greitį buvo ribota dėl Kauno gatvės, kuria važiavo nuteistasis, reljefo, t. y. gatvėje esančio kalno. Teismai nustatė, kad K. B. , vertindamas situaciją, turėjo pagrįstą teisę tikėti, jog ir kiti eismo dalyviai, šiuo konkrečiu atveju nuteistasis D. M. , taip pat įpareigoti laikytis KET, jų nepažeis, savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl, įvažiuodamas iš šalutinės Maironio g. į pagrindinę Kauno g. bei joje darydamas kairio posūkio manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad toks jo manevras nesukels grėsmės eismo saugumui, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad nuteistasis D. M. važiuos beveik dvigubai didesniu greičiu nei tai numato KET.
Spręsdami kaltės klausimą teismai įvertino objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: eismo dalyvių veiksmus, kelio ypatumus, matomumą ir kitas aplinkybes. D. M. važiuodamas pagrindine gatve pagal KET 158 punktą turėtų pirmumo teisę pravažiuoti sankryžą, bet šioje situacijoje teismai, įvertinę, kad K. B. įvažiuojant į sankryžą D. M. automobilis „VW Golf“ tik mažiau negu 1 sekundę buvo atsiradęs K. B. matomumo zonoje, padarė pagrįstą išvadą, jog automobilio „Mazda 626“ vairuotojas K. B. KET reikalavimų nepažeidė, o jeigu automobilis „VW Golf“ būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, automobilis „Mazda 626“ būtų spėjęs išvažiuoti iš jo važiavimo juostos ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. D. M. pažeidė KET ne tik formaliai, viršydamas gyvenvietėse leidžiamą 50 km/h greitį. Pasirinkdamas važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio reljefą, matomumą, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
D. M. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo K. B. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir kvalifikuota D. M. veika. Nuteistojo gynėjo kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino šią bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kurioje išdėstė motyvuotas išvadas dėl paduoto apeliacinio skundo, paaiškinančias, kodėl skundas atmetamas. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius nuteistojo D. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl eismo įvykio priežastinio ryšio, šį apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. M. gynėjo advokato Kęstučio Stungio kasacinį skundą.