Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Minko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje, teistas 1 kartą: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolau – BK) 281¹ str. 1 d. galutine 50 MGL dydžio bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; turto konfiskavimą, konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 4130,00 Eur; informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. K. 2022 m. sausio 31 d. apie 17.48 val. Vilniuje, Kirtimų g., ties pastatu Nr. 29, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,36 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. K. pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad dieną prieš įvykį vakare savo namuose gėrė alų. Išgėrė apie 7 butelius didelės 1 l talpos 6 prom. stiprumo alaus. Po to prie jo prisijungė pusseserė S. U., tačiau būdama su juo ji nevartojo alkoholio, todėl jis nesuprato, kad ir ji buvo neblaivi. Būdamas išgėręs sugalvojo pasiskolinti iš pusseserės automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes užsinorėjo pasivažinėti. Seniai buvo vairavęs. S. U. sutiko ir davė jam savo transporto priemonės raktus ir jie kartu išvažiavo. Ji sėdėjo šalia priekinėje keleivio vietoje. Jie nuvažiavo pas draugą O. M., ten išgėrė dar apie 3 butelius didėlės talpos alaus. Išgėrę alų nusprendė važiuoti namo. Nuvažiavus apie 2 km nuo draugo namų, nepastebėjęs kitos transporto priemonės, jis trenkėsi į ją. Netrukus atvažiavo policija. Niekas nenukentėjo. Jis teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs. S. U. nevairavo. Labai gailisi dėl to, ką padarė. (b. l. 85-88)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Č. G. parodė, kad 2022-01-31 važiavo iš darbo į namus, važiavo Kirtimų gatve, link miesto pusės. Apie 17 val. 45 min. pastebėjo, kaip priešpriešais važiuojantis automobilis staigiai išvažiavo į jo eismo juostą ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po smūgio jo automobilis nuslydo į kelkraštį. Išlipęs pastebėjo, kad jo automobilis yra apgadintas, taip pat pastebėjo jo juostoje stovintį apgadintą automobilį „Citroen“, valst. (duomenys neskelbtini) Priėjo prie jo ir pastebėjo, kad iš vairuotojo vietos išlipa jaunas vyras. Jam išlipus iš karto pastebėjo, kad jis yra galimai neblaivus, kadangi sunkiai pastovėjo ant kojų, judesių koordinacija buvo sutrikusi, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tada vairuotojas vėl atsisėdo į savo vairuojamo automobilio vairuotojo vietą, bet negalėjo važiuoti, kadangi automobilis buvo stipriai apgadintas. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį bei nurodė, kad kaltininkas yra galimai neblaivus. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė neblaivų vairuotoją, tai tas pats vyras, kuris vairavo automobilį „Citroen“, valst. (duomenys neskelbtini) bei į jį atsitrenkė. Pridūrė, kad kol laukė policijos pareigūnų, stebėjo vėliau sulaikytą vairuotoją, jis jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, nieko nevalgė iki kol buvo sulaikytas. Jis su neblaiviu vairuotoju nekalbėjo, kadangi suprato, kad jis girtas. Vairuotojas, kuris važiavo automobiliu „Citroen“, valst. (duomenys neskelbtini) buvo su mergina, kuri sėdėjo keleivio vietoje, ji taip pat buvo stipriai neblaivi. Daugiau nieko pridurti negalėjo. (b. l. 21-24)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju N. P. parodė, kad 2022-01-31 dirbdamas kartu su vyr. patrule E. M., apie 17.43 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Kirtimų g. 29, Vilniuje, susidūrė du automobiliai, vieno iš jų vairuotojas galimai neblaivus. Jiems atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas Č. G., kuris jiems paaiškino, kad važiavo automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Trakų, Galvės pl. link Kirtimų g. ir pamatė, kad automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Žarijų g. ir suko į Galvės pl. link Trakų, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir įvažiavo į pranešėjo vairuojamą automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Baigę kalbėti su pranešėju, nuėjo bendrauti su automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Bendraujant paaiškėjo, kad šį automobilį vairavo D. K., kaip jis pats pasakė, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, buvo neblaivus, sakė, kad gėrė alkoholį prieš 1,5 val. Pirmu pūtimu 17.56 val. buvo nustatytas 3.42 prom. girtumas, antru pūtimu 18.15 val. buvo nustatytas 3.36 prom. girtumas. Viso bendravimo metu D. K. elgėsi ramiai. Automobiliu D. K. važiavo ne vienas, su juo buvo mergina, kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, ji iš automobilio neišlipo, todėl jos duomenų neturėjo. Tada buvo priimtas sprendimas išsikviesti dar vieną ekipažą, nes reikėjo užregistruoti eismo įvykį. Įvykis buvo perduotas atvykusiam kitam ekipažui. Įvykio metu niekas nenukentėjo. Daugiau neturėjo ką pasakyti. (b. l. 27-30)

2022-01-31 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022-01-31 apie 17.48 val. Vilniuje, Kirtimų gatvėje, ties pastatu Nr. 29, D. K. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,36 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ str. 1 d. (b. l. 1-3)

2022-01-31 vyr. patrulės E. M. tarnybinis pranešime užfiksuota, kad š. m. sausio 31 d. apie 17.43 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu N. P., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kirtimų g. 29, susidūrė du automobiliai, vieno iš jų vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas Č. G., kuris paaiškino, kad važiavo automobiliu Opel Vivaro, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuo Trakų Galvės pl. link Kirtimų g., ir pamatė, kaip automobilis „Citroen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Žarijų g. ir sukdamas į Galvės pl. link Trakų, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su juo. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Kaip paaiškėjo, automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu 17.56 val. buvo nustatytas 3,42 prom. girtumas, antru pūtimu 18.15 val. 3,36 prom. girtumas. D. K. pažeidė KET 14, 108 punktus. (b. l. 14)

2022-01-31 vyr. patrulės Ž. Ž. tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu, nurodyta, kad 2022-01-31 apie 17.43 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. J., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Kirtimų g. 29, Vilnius, važiuojant iš Trakų, neprivažiavus „VIADA“ degalinės apie 200 metrų, pranešėjo automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visi vietoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas Č. G., kuris paaiškino, kad važiavo automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Trakų, Galvės pl. link Kirtimų g. ir pamatė, kaip automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Žarijų g. ir sukdamas į Galvės pl. link Trakų, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su juo. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Kaip paaiškėjo, automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu 17.56 val. buvo nustatytas 3.42 prom. girtumas, antru pūtimu 18.15 val. 3.36 prom. girtumas. D. K. pažeidė KET 14, 108 punktus. Su D. K. kartu važiavo moteris S. U., kuri taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi ir nieko paaiškinti negalėjo. Įvykis įregistruotas. Taip pat surašytas AN protokolas. (b. l. 15)

Alkotesterio „Drager Alcotest“ 6810 Nr. ARBL 0751 rodmenimis, 2022-01-31 17.56 val. D. K. iškvėptame ore nustatyta 3,42 prom. etilo alkoholio koncentracija, 2022-01-31 18.15 val. – 3,36 prom. etilo alkoholio koncentracija, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33)

2022 m. sausio 31 d. neblaivumo nustatyto akte užfiksuoti ir nustatyti D. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyti taip pat alkotesterio rodmenys. (b. l. 31)

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, transporto priemonės „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė – S. U. (b. l. 41)

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „Citroen C4“, 2009 metų gamybos, kaina Lietuvoje su PVM – 2420 Eur. (b. l. 42)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 3,36 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. D. K. patvirtino, kad tiek iš vakaro, tiek kelias valandas prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus. Išvykęs iš draugo namų, nepastebėjęs kito automobilio į jį atsitrenkė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis iš karto pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina nutenėjusiojo Č. G. parodymai. Nukentėjusysis Č. G. patvirtino, kad D. K. vairuojamas automobilis staigiai išvažiavo į jo eismo juostą ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį „Opel“. Po smūgio jo automobilis nuslydo į kelkraštį. Abu automobiliai buvo apgadinti. Taip pat patvirtino, kad išlipęs iš automobilio suprato, kad D. K. buvo neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas N. P. taip pat patvirto, kad bendraujant D. K. nuo jo sklido alkoholio kvapas bei buvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai, taip pat D. K. pripažino, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei patvirtino, kad vartojo alkoholį prieš 1,5 val. iki įvykio. Taip pat kaltinamojo neblaivumo būseną įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. praeityje teistas vieną kartą už analogiško nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis už 1 metus D. K. vieną kartą baustas administracine tvarka už karo prievolininkų pareigų nevykdymą, paskirta bauda sumokėta. D. K. bedarbis, (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje, jo paties teigimu, (duomenys neskelbtini) m. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad per dvejus metus antrą kartą buvo padaryta analogiško pobūdžio nusikalstama veika, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, bus pasiekti D. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, tačiau, nesutiktina su prokurorės siūlomu šios bausmės dydžiu – 30 parų, kadangi buvo nustatyta ne tik D. K. lengvinanti atsakomybę aplinkybė, bet ir sunkinanti, todėl skirti mažesnį bausmės dydį nei šios bausmės vidurkis už nusikaltimus, nėra teisinga. Atsižvelgiant į tai, D. K. nustatytinas arešto bausmės dydis šiek tiek didesnis nei sankcijos vidurkis – 39 paros arešto. Teismo nuomone, ši bausmė ir jos dydis atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V D. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią sumą (BK 72 straipsnis).

D. K. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis vairavo automobilį vakaro metu, Vilniaus mieste ir apgadino kitą automobilį, duomenų, jog asmenys avarijos metu būtų nukentėję, byloje nėra. Taigi tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Pažymėtina, jog bylos duomenimis, D. K. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2020 m. kovo 25 d., 2 metams apskritai buvo uždrausta naudotis šia specialiąja teise. Taigi šios aplinkybės rodo didesnį D. K. veikos pavojingumą ir yra svarbios nustatant specialios teisės atėmimo terminui. Pažymėtina ir tai, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022-02-01.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

2022-02-01padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Citroen C4“, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui Taigi spręstinas klausimas dėl automobilio vertės išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Citroen C4“ (gamybos metai – 2009 m.) vidutinė kaina Lietuvoje 2420,00 Eur (su PVM). Teismo nuomone, visos automobilio vertės konfiskavimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė D. K. padarytam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3, 5 dalimis, iš D. K. valstybės naudai išieškotina 2420,00 Eur suma.

D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į bausmę D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-01-31 iki 2022-02-01 (1 diena), vieną dieną prilyginant 1 arešto parai.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 39 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 26 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į bausmę D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-01-31 iki 2022-02-01 (1 diena), vieną dieną prilyginant 1 arešto parai, ir laikyti, kad galutinė bausmė – 25 paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 3, 5 dalimis, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022-02-01.

– išieškoti iš D. K. automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2420,00 Eur.

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.