- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-1142-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14685-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras M
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-510-587/2014 pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys notaras M. V., J. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas K. P. pateikė teismui skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo rašė pripažinti neteisėtu Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro M. V. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą K. P. į likusią ¼ J. P. testamentu sudarytu 2010-08-18 Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ąjame notarų biure turto dalį; įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą K. P. į likusią ¼ J. P. testamentu sudarytu 201-08-18 Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-jame notarų biure turto dalį (t.1, b.l. 3-6).
Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažįstant teisę į privalomąją palikimo dalį, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. mirties dieną jos vaikaičiai R. P. ir R. A. P., paveldintys atstovavimo teise vietoje mirusio sūnaus R. P., buvo reikalingi išlaikymo ir turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį (t.1, b.l. 173-174).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-510-587/2014 sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-6593-451/2014 (t.1, b. l. 181-182).
Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme 2014-02-24 yra iškelta civilinė byla Nr. 2-6593-451/2014 pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui notarui M. V.. Pareiškėja J. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. mirties dieną jos vaikaičiai R. P. ir R. A. P., paveldintys atstovavimo teise vietoje mirusio J. P. sūnaus R. P., buvo reikalingi išlaikymo ir turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą pažymėdamas, jog į likusią ¼ paveldėto mirusiosios J. P. turto dalį paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas nepilnamečiams mirusiosios vaikaičiams. Šioje byloje yra sprendžiamas notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą K. P. į likusią ¼ mirusiosios J. P. turto dalį teisėtumas. Pareiškėjas iš esmės ginčija testamento palikėjos vaikaičių teisę į privalomąją palikimo dalį, o civilinėje byloje Nr. 2-6593-451/2014 prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusiosios vaikaičiai turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, todėl minėtos bylos išnagrinėjimas turės prejudicinę reikšmę skundo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nagrinėjimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėjas K. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (t.2 b. l. 3-4).
Šalies argumentai
1) J. P. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog testatorės mirties dieną jos vaikaičiai buvo reikalingi išlaikymo ir turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Teismas, nustatinėdamas juridinę reikšmę turintį faktą gali tik patvirtinti arba paneigti faktą, jog išlaikymas buvo reikalingas arba ne, tačiau negali konstatuoti, jog jie turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį.
2) Sprendimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nagrinėjimo dalykas turėtų būti sprendžiamas ne ypatingosios teisenos, o ginčo teisenos tvarka, nes šioje situacijoje kyla ginčas dėl teisės ir egzistuoja priešingą interesą turinčios teisinio santykio šalys.
3) Sustabdytoje byloje kyla pačios teisės normos aiškinimo klausimas, t.y. ar vaikaičiai yra tinkamas subjektas teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš CK 5.20 str.
4) J. J. P. būtų kreipusis ne ypatingosios teisenos, o ginčo tvarka, bylą sustabdyti būtų buvęs pagrindas, nes teismo sprendimu, kuriuo pripažįstama,0 kad vaikaičiai yra tinkama subjektas, kuriam taikoma CK 5.20 str. numatyta teisės norma, atsirastų galimybė ir reikalingumas nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą dėl išlaikymo reikalingumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkė teismo 2014-03-03 nutartį; priteisit bylinėjimosi išlaidas (t.2, b. l. 7-9).
Nurodo, kad naujoje byloje suinteresuotas asmuo J. P. prašė teismo ne tik nustatyti, kad jos vaikams R. P. ir R. A. P. buvo reikalingas išlaikymas iš J. P., bet ir tai, ar suinteresuoto asmens J. P. vaikai turi teisę į privalomąją J. P. palikimo dalį, t.y. išlaikymo reikalingumo nustatymas nėra galimas be teisės į išlaikymą. Apeliantė nenurodė kokiu teisiniu pagrindu remiantis teigia, jog bylos nagrinėjimas turi būti tik ginčo teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta civilinė byla iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tiek ieškinio, tiek ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. P. pateikė teismui skundą dėl notaro veiksmų. Civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla.
Bylos sustabdymo pagrindai nurodyti CPK 163 bei 164 straipsniuose. Vienas iš civilinės bylos sustabdymo pagrindų, numatytų CPK 163 str. 3 d. yra tuomet, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąją ar administracine tvarka. Remiantis šia įstatymo norma byla sustabdytina tik tuomet, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė tuomet, kai notaras atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ J. P. turto. Notaras M. V. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į ¼ J. P. turto testamentiniam įpėdiniui K. P. (t.1, b.l. 23). Atsisakymas grindžiamas aplinkybe, jog minėta dalis turto priklauso mirusiosios J. P. sūnau R. P. nepilnamečiams vaikams, kuriems priklauso privalomoji palikimo dalis pagal įstatymą. Iš skundo matyti, jog pareiškėjas nesutinka su šia notaro išvada (veiksmais). T.y. pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas iš esmės ginčija testamento palikėjos vaikaičių teisę į privalomąją palikimo dalį. T.y. teisingam bylos išsprendimui aktualus klausimas ar testamento palikėjos vaikaičiai turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir notaras pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ar ne.
Civilinėje byloje Nr. 2-6593-451/2014 pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. mirties dieną jos vaikaičiai R. P. ir R. A. P. paveldintys atstovavimo teise vietoje mirusio J. P. sūnaus R. P., buvo reikalingi išlaikymo ir turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog tarp bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys, nes civilinėje byloje Nr. 2-6593-451/2014 priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos civilinei bylai pagal pareiškėjo K. P. skundą dėl notaro veiksmų.
Atskirajame skunde teigiama, jog byla sustabdyta nepagrįstai, nes teismas, nustatinėdamas juridinę reikšmę turintį faktą gali tik patvirtinti arba paneigti faktą, jog išlaikymas buvo reikalingas arba ne, tačiau negali konstatuoti, jog jie turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Sprendimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nagrinėjimo dalykas turėtų būti sprendžiamas ne ypatingosios teisenos, o ginčo teisenos tvarka, nes šioje situacijoje kyla ginčas dėl teisės ir egzistuoja priešingą interesą turinčios teisinio santykio šalys. Pažymėtina, kad apeliaciniam skunde nurodytos aplinkybė sprendžiamos gavus pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. T.y. klausimas J. P. pareiškimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka ar ypatingosios teismo teisenos tvarka, teismo veiksmai priėmus minėtą pareiškimą nėra nagrinėjamos apeliacine tvarka bylos dalykas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.
Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.