- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- I-729-189/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03169-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. liepos mėn. buvo laikomas Vilniaus PN patalpose, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas teigia, jog ginčo laikotarpiu kiekvieną savaitės dieną nuo 8.30 val. iki 18 val. dirbo, o į lauką Vilniaus PN turėjo būti išleidžiamas porinėmis dienomis po pietų nuo 14 val. iki 18 val., o neporinėmis mėnesio dienomis nuo 9.30 val. iki 12.30 val., tačiau jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, mankštintis, sportuoti. Pareiškėjui nebuvo leidžiama išeiti iš gamybos cecho, todėl neturėjo galimybės pailsėti, gyvenamosiose patalpose truko gryno oro, dėl didelio skaičiaus nuteistųjų būdavo daug triukšmo. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjui nuolat skaudėdavo galvą, pasidarė irzlus, tapo jautrus, kankino nemiga, skaudėjo sąnarius, raumenis, patyrė nepatogumus, diskomfortą, pažeminimą, garbės ir orumo pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–12).
Nurodo, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jokiose pareigose nėra dirbęs. Pareiškėjas nuo 2011 m. kovo 21 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, darbininko vienetininko pareigose, mokant už pagamintos produkcijos kiekį. Pareiškėjo darbo vieta yra Vilniaus PN teritorijoje, gamybos lokaliniame sektoriuje. VĮ „Mūsų amatai‘ dirbantiems nuteistiesiems jų darbo laiko grafikus nustato VĮ „Mūsų amatai“ administracija. Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintą pasivaikščiojimo grafiką Nr. 81-545 paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skiriama po 4 val. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno I-ojo korpuso 4-ame aukšte (6-ame nuteistųjų būryje, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-407). Pagal Vilniaus PN administracijos nustatytą grafiką, 6-ojo būrio nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val., o mėnesio neporinėmis dienomis nuo 8.00 val. iki 12.30 val. Vilniaus PN direktoriui 2018 m. liepos 25 d. patvirtinus naują pasivaikščiojimų grafiką Nr. 14-1714 I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, kuriame numatytas papildomas pasivaikščiojimų grafikas dirbantiems nuteistiesiems.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis galimai patyrė ginčo laikotarpiu 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. liepos mėn. atliekant bausmę Vilniaus PN.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, mankštintis, sportuoti. Pareiškėjui nebuvo leidžiama išeiti iš gamybinio cecho, todėl neturėjo galimybės pailsėti. Gyvenamosiose patalpose trūko gryno oro, dėl didelio skaičiaus nuteistųjų būdavo daug triukšmo.
Byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 7-180 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į gyvenamąsias patalpas“ pareiškėjas buvo perkeltas iš gyvenamosios patalpos Nr. 7-407-03 į gyvenamąją patalpą Nr. 6-407-0 (b. l. 13).
Pareiškėjas VĮ „Prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų“ direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-28 nuo 2011 m. kovo 21 d. buvo paskirtas filialo Nr. 3 į tvirtinimo detalių fasuotojo vienetininko pareigas (b. l. 14).
Vilniaus PN 2017 m. liepos 26 d. pasivaikščiojimo grafiku, patvirtintu Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 81-454, nustatyta, kad mėnesio porinėmis dienomis I-ojo gyvenamojo korpuso 2-ojo aukšto nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti nuo 8.00 val. iki 12.30 val., I-ojo gyvenamojo korpuso 3–4 aukšto nuteistieji – nuo 14.00 val. iki 18.00 val., II-ojo gyvenamojo korpuso 3-ojo aukšto nuteistieji – nuo 8.00 val. iki 12.30 val. Mėnesio neporinėmis dienomis I-ojo gyvenamojo korpuso 2-ojo aukšto nuteistieji turėjo galimybę pasivaikščioti nuo 14.00 val. iki 18.00 val., I-ojo gyvenamojo korpuso 3–4 aukšto nuteistieji – nuo 8.00 val. iki 12.30 val., II-ojo gyvenamojo korpuso 3 aukšto nuteistieji nuo 14.00 val. iki 18.00 val. (b. l. 20).
Iš 2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus PN direktoriaus patvirtinto Vilniaus PN pasivaikščiojimo grafiko matyti, jog II gyvenamojo korpuso 8 ir 9 būrio nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore ir sporto užsiėmimai vyko porinėmis ir neporinėmis mėnesio dienomis nuo 8.00 val. iki 12.00 val., porinėmis mėnesio dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val., o šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis pasivaikščiojimo gryname ore, sporto užsiėmimai ir užsiėmimai patalpoje su sportiniu inventoriumi vyko pagal grafiką nuo 9.00 iki 13.00 ir nuo 14.30 val. iki 18.30 val. (b. l. 17).
Iš Vilniaus PN pasivaikščiojimo grafiko, patvirtinto 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 14-1714 matyti, kad I gyvenamojo korpuso nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val., o mėnesio neporinėmis dienomis nuo 8.00 val. iki 12.30 val. Dirbantys nuteistieji (tik darbo dienomis) pasivaikščioti gryname ore gyvenamojoje zonoje gali nuo 18 val. iki 21 val. (b. l. 22).
Byloje pateiktame VĮ „Mūsų amatai“ 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 11/05-979 (b. l. 15–16) nurodoma, jog Baldų gamybos ir paslaugų bare įdarbintų nuteistųjų darbo laikas organizuojamas, vadovaujantis nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrų dokumentais, siekiant sudaryti sąlygas nuteistiesiems išeiti į gamybos teritoriją, bei darbo laiko grafiku, patvirtintu VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo vadovo bei paskelbtu gamybos teritorijoje visiems dirbantiems nuteistiesiems matomoje vietoje. Pagal minėtą grafiką, nuteistieji į darbą išvedami 8.30 val., poilsio pertraukos numatytos 10.00–10.15 val., 16.25–17.00 val., bei pietų pertrauka 12.45–13.25 val. Poilsio ir pietų pertraukos laikas yra laisvas nuo darbo, kurio metu nuteistieji gali palikti darbo vietas ir pailsėti jiems priimtinu būdu, bet nepažeidžiant bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Nurodoma, jog atsižvelgiant į užsakymų skaičių, sezoniškumą nuteistųjų darbas Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų bare nėra intensyvus ir nuteistieji turi daugiau laisvo laiko, nei nustatyta darbo laiko grafike.
Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. BVK 73 straipsnyje nustatyta, jog nuteistieji priskirti paprastajai grupei turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas.
Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 18–19) matyti, jog kad šalia darbo vietos (gamybos lokalinis sektorius) yra erdvus kiemas į kurį galima išeiti pasivaikščioti laisvu nuo darbo metu. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke kiekvieną darbo dieną 10.00–10.15 val. ir 16.25–17.00 val. poilsio pertraukų metu. Be to, dirbantys nuteistieji (tik darbo dienomis) pasivaikščioti gryname ore gyvenamojoje zonoje gali nuo 18 val. iki 21 val. (b. l. 22).
Nors pareiškėjas pateiktame atsikirtime (b. l. 25–27) nurodo, kad kieme yra raudonos linijos, kur draudžiama eiti, tačiau teismas iš pateiktų į bylą nuotraukų (b. l. 18–19) nustatė, kad linijos yra, tačiau jų buvimas nepaneigia galimybės pasivaikščioti lauke jų neperžengiant. Linijos sumažina tvora aptvertą teritoriją, tačiau ir iki linijų esanti teritorija yra pakankamai erdvi ir tinkama pasivaikščiojimų teisei įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teiginiai, jog jis negali išeiti į kiemą nes dirba, nepaneigia aplinkybės, jog į gamybos lokalinio sektoriaus kiemą pareiškėjas galėjo išeiti poilsio pertraukų metu, be to pasivaikščiojimo teise pasinaudoti po darbo.
Byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 18–19) patvirtina, jog Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimą gryname ore, įstaigoje yra sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl sporto inventoriaus nebuvimo pasivaikščiojimo kiemelyje vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo Vilniaus PN metu laikotarpiu 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. liepos mėn. Vilniaus PN teisė į pasivaikščiojimą pareiškėjo darbo metu nebuvo pažeista. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti gryname ore, sportuoti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nepažeidus jo teisių. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi raštu į Vilniaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.271 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.