Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-751-519-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
1A-751-519-2012
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00720-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nukentėjusysis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-751-519/2012Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00720-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.9.; 2.4.6. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Broniaus Zalagos, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant I. S.,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,

nukentėjusiajai E. G., jos atstovei, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei, A. P.,

A. L., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 str.) ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. mušdama nežymiai sužalojo mažametę, o būtent, 2011 m. rugsėjo 12 d., apie 22⁰⁰ val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), už neklausymą mažametei dukrai E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą sudavė šokdyne padarydama kraujosruvą kairiajame žaste, taip nežymiai sutrikdė E. G. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d. ir skirti jai 6 mėnesius laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams; vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 67 str., 72² str. paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl neteisėtas ir naikintinas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad A. L. tik teisme teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė kiek smūgių sudavė, o ikiteisminio tyrimo metu vengė būti apklausta įtariamąja, nepadėjo teisėsaugos institucijai tirti nusikalstamos veikos, dėl ko tyrimas buvo vilkinamas. Pažymėjo, kad teisme nesigailėjo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos.

Taip pat išsakė nuomonę, kad neteisingai interpretuotas BK 38 str. 1 d. 3 p. Atkreipė dėmesį, kad konkrečiai šioje byloje nagrinėjant, nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji tiesiogiai susitaikymo pozicijos neišreiškė, buvo tik užuominos, kurias pagrindė kaltinamosios ir nukentėjusiosios gyvenimu kartu. Susitaikymo institutas nebuvo patvirtintas, nei šalių surašytu susitaikymą patvirtinančiu raštu, nei teismas protokolu patvirtino tokio susitaikymo buvimą. Iš prielaidų padaryta išvada, jog greičiausiai jos susitaikė. Be to, nukentėjusioji yra mažametė, jai 12 metų, yra priklausoma nuo kaltinamosios, kuri yra jos motina. Procese mažametei atstovavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuri teismo posėdžio metu neišreiškė nuomonės dėl BK 38 str. taikymo.

Nurodo, kad A. L. pasakymas liudytojai A. K. – M., kad ir toliau muš savo dukrą, rodo A. L. turint problemų dėl smurto naudojimo artimoje aplinkoje, dėl to skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenį, padariusį nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² str.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinės instancijos teisme (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. P. prašė skundą tenkinti iš dalies ir skirti A. L. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims padariusiems nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nukentėjusioji E. G. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad susitaikė su mama.

Apeliacinės instancijos teisme asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, A. L. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. pagal BK 140 str. 2 d. jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė, dėl ko naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad A. L. tik teisme teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė kiek smūgių sudavė, o ikiteisminio tyrimo metu visokiais būdais vengė būti apklausta įtariamąja, nepadėjo teisėsaugos institucijai tirti nusikalstamos veikos, dėl ko šis tyrimas buvo vilkinamas, laikytinas nepagrįstu. Bylos duomenys liudija, kad ikiteisminio tyrimo metu A. L. 2011 m. spalio 5 d. išaiškinta teisė turėti gynėją pranešant jai apie įtarimą dėl nusikaltimo padarymo (54 b. l.). Pradėjus jos kaip įtariamosios apklausą, A. L. prašė atidėti apklausą, nurodydama, kad ketina kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo (57 b. l.). 2011 m. lapkričio 30 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole (63 b. l.) yra A. L. prašymas skirti jai gynėją, tačiau Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. G. 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimu prašymo netenkino (64 b. l.). 2012 m. kovo 20 d. A. L., išaiškinant jai teisę turėti gynėją (66 b. l.), prašė skirti gynėją, tačiau, kaip matyti iš įtariamojo apklausos protokolo (67 b.l.), jai gynėjas nebuvo skirtas, todėl ji, kol nepaskirtas gynėjas, atsisakė duoti parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens nesutikimas duoti parodymus neturint (nepaskyrus) gynėjo, nelaikytinas įtariamo asmens neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, vengimu duoti parodymus, nepadėjimu teisėsaugos institucijai tirti nusikalstamą veiką ar ikiteisminio tyrimo vilkinimu.

Gailėjimasis - vidinė asmens būsena, pasireiškianti sąžinės graužatimi, pergyvenimu dėl padaryto, nusivylimu savimi, savęs smerkimu, kritišku savo elgesio vertinimu, stengimusi sušvelninti nusikaltimo pasekmes ir pan. Asmens nuoširdus gailėjimasis nėra tik pasakymas „gailiuosi“. Asmuo gailėjimąsi savo poelgiu gali išreikšti ir žodžiais, ir konkliudentiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. L. paaiškino, kad „mes susitaikėme su dukra E., verkėme kartu ir labai gailėjomės“. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. L. žodžiai „norėjau, kad ji pajustų tą skausmą, kokį aš jutau“, rodo jos kaip motinos vidinius išgyvenimus, skausmus, kuriuos sukėlė jos neklausančio vaiko poelgiai bei kitos aplinkybės nulemtos vaiko poelgio. Vertinant A. L. elgesį, veiksmus, žodžius, rašytus paaiškinimus po įvykio, t. y. po nukentėjusiosios E. G. atidavimo į (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namus, viso baudžiamojo proceso metu, o taip pat vertinant pagal bylos aplinkybių visumą, akivaizdu, kad A. L. gailisi dėl padarytos veikos, t.y. savo vaiko sumušimo.

Pagal BK 38 str., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, A. L. 2012 m. gegužės 22 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patį faktą, jog padarė vaikui sužalojimą, pripažįsta (109 b. l.). Klausimas dėl žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. L. pareiškė atsiprašiusi dukters, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio, susitaikė su dukra, tačiau raštu tai nepatvirtino. Susitaikymą su A. L. tvirtino ir nukentėjusioji E. G. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, paaiškindama, kad „mama manęs atsiprašė <...> Nepykstu ant mamos dėl šio įvykio“ (111 b. l.) bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje, parodydama „susitaikėme su mama <...> atleidau mamai“. Nukentėjusiosios atstovė A. P. patvirtino susitaikymo faktą, parodžiusi, kad mažametė E. G. su mama A. L. susitaikė, kad mergaitė gražinta į šeimą, o tai daroma tik tuo atveju, kai vaikui šeimoje saugu, vaikas su kaltinamuoju susitaiko bei pats vaikas to nori. Taip pat atstovė sutiko, kad nukentėjusioji su kaltinamąja susitaikytų. Sprendžiant dėl pagrindo manyti, kad A. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, pažymėtina, kad po įvykio praėjo vieneri metai, apie šeimą neigiamų atsiliepimų nėra, vaiko elgesiu ir pažangumu domisi vaiko teisių apsaugos skyrius, nusiskundimų nėra. Nukentėjusiosios atstovė parodė, kad mergaitė yra aprūpinta, pažangiai lanko kitą mokyklą, vyksta kontaktas tarp dukros ir mamos, yra pasiektas rezultatas, esant problemai kartu ieško pagalbos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi visą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas esant visoms BK 38 str. numatytoms sąlygoms pagrįstai taikė BK 38 str. ir A. L. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentas dėl galimos priklausomybės nuo kaltinamosios nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi nukentėjusioji mažametė E. G. būdama (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose rašydama paaiškinimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, praėjus 6 dienoms po jos atskyrimo nuo mamos, išreiškia savo valią ir nurodė, kad nori grįžti namo pas mamą, pasiilgo jos ir brolio (86 b. l.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). BK 67 str. 2 d. nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra BK 72² str. įtvirtintas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenį, padariusį nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Teismas atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str.), sprendžia tikslingumą taikyti baudžiamojo poveikio priemones, kaip nubaudimo elementą, už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgdamas į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis ir visumą byloje surinktų įrodymų, į konkrečios bylos specifiką ir kitas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad A. L. teigiamai charakterizuojama mokyklos pedagogų, šeimos narių, darbovietės, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, neteista, administracine tvarka nebausta. Vertina, kad duomenų apie jos polinkį daryti nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, apie anksčiau galimai buvusį smurtą artimoje aplinkoje, ar apskritai jai būtų būdingos antivisuomeninės nuotaikos, nėra. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl ilgą laiką trukusių nesutarimų su mažamete dukra bei visumos tą dieną susiklosčiusių ir įtakojusių nepalankių aplinkybių visumos (nubaudimas dėl viršyto greičio važiuojant parsivežti dukros, nuovargis, vėlus paros metas ir kt.), į tai, kad A. L. supranta savo netinkamą poelgį, gailisi, keičiasi pati vaiko atžvilgiu, ieško kitų problemos sprendimo būdų, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą (nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas), padarinius (kraujosruva kairiajame žaste), įvertina visą baudžiamosios bylos medžiagą ir daro išvadą, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti ir neskiriant BK 72² str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Tokiu būdu kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, padarė teisingas išvadas dėl A. L. padarytos nusikalstamos veikos, atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė. Dėl visų aptartų ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nėra pagrindo naikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Apeliaciniame skunde, prašant panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendį, nenurodyta jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Mažeikių rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir A. L. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas baudžiamąją bylą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasGražvydas PoškusTeisėjai Vaclovas IždonasBronius Zalaga