Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Z. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), dirbantis IĮ pagalbiniu darbininku, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2015 m. lapkričio 3 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

2) 2016 m. kovo 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį 6 MGL (225,96 eurų) bauda;

3) 2017 m. vasario 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine laisvės apribojimo bausme 4 mėn. ir 6 MGL (225, 96 eurų) bauda;

4) 2018 m. sausio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine laisvės apribojimo bausme 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Z. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2019 m. rugsėjo 10 d., apie 16.28 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą trenkė mediniu kirvio kotu savo broliui R. Š. į galvos sritį ir taip nukentėjusiajam R. Š. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – žaizdą galvoje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Z. Š., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su broliu R. kartu gyvena visą gyvenimą, kiekvienas turi savo kambarį, naudojasi bendra virtuve. Kai išgeria, jų tarpe prasideda konfliktai, nes brolis neatsiklausęs iš jo ima maistą, paima jo pinigus. Jam brolio gaila, bet kai pasigeria, nebeišlaiko nervai ir jie susimuša. Rugsėjo 10 d., apie pietus, galėjo būti apie 13-14 val., jis grįžo į namus iš darbo. Kartu grįžo ir jo bendradarbiai A. ir R., kurių pavardžių nežino. Kartu su jais dirba miške, netoli M., todėl abu vyrai laikinai gyvena jo ir brolio namuose. Kartu grįžo ir kitas bendradarbis S. S., gyvenantis B. Kai visi grįžo į namus, brolio R. namuose nebuvo ir jie visi pradėjo gerti alų. Prisimena, kad kai dar nebuvo visiškai pasigėręs, į namus grįžo R. Iš pradžių su juo bendravo normaliai, bet žodis po žodžio susipyko, R. pradėjo šaukti ir jį vadinti visokiais keiksmažodžiai. Jam neišlaikė nervai, todėl pagriebė virtuvėje buvusį padėtą visiškai naują medinį kirvio kotą be metalinės galvos ir tyčia trenkė juo vieną kartą R. per viršugalvį. Trenkus tą vieną smūgį, R. apsisuko ir be žodžių išbėgo iš virtuvės, net nespėjo gerai į jį įsižiūrėti. Išbėgdamas jis nieko nesakė ir niekuo negrasino. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo girtas. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 131–132, 141);

nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. apie 16.28 val., namuose, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, išgertuvių metu tarp jo ir neblaivaus jo brolio Z. Š. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu brolis pasiėmė prie krosnies buvusi medinį kirvio kotą ir vieną kartą stovint sudavė į galvos sritį, taip jam brolis Z. Š. sukėlė fizinį skausmą. Atvykęs GMP ekipažas jį apžiūrėjo vietoje ir paliko gydytis namie. Jis pats išsikvietė pagalbą, t. y. policiją ir GMP išėjęs į gyvenamojo namo kiemą (b. l. 53);

liudytojas A. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, jis kartu su savo draugu R. R. viešėjo pas brolius Z. ir R. Š. namuose, esančiuose M. k., Pakruojo r. Jų namuose vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo abu broliai Š. ir S. S. Išgertuvės vyko virtuvės kambaryje. Jis pasigėrė, todėl nuėjo į gretimą kambarį ir užmigo. Kad Š. namuose būtų įvykę muštynės, jis nematė ir jokių garsų negirdėjo. Kai atsikėlė, namuose tikrai nebuvo Z. Š., kažkas, sakė, kad Z. išsivežė policija, R. ar S. pasakė, kad Z. broliui trinktelėjo kirvakočiu, todėl buvo atvažiavusi policija (b. l. 66–67);

liudytojas S. S. parodė, kad įvykio dieną gėrė pas Š., ten vienu metu pasijautė pasigėręs ir Z. nuvedė į savo kambarį ir paguldė miegoti. Kodėl broliai Z. ir R. begerdami susipyko ir kas jų tarpe įvyko, jis tikrai pasakyti negali, nes jų konflikto nematė (b. l. 78–79);

liudytojas R. R. parodė, kad tą dieną, kai pas Š. namuose vartojo alkoholį, o po to buvo atvažiavusi policija ir greitoji, Š. namuose buvo jis, buvo jo draugas A. K. ir abu broliai, vėliau prisijungė ir pažįstamas S. S. Pasigėręs jis užmigo kambaryje, jį pažadino policijos pareigūnas, policijos pareigūnai išvažiuodami išsivežė Z. Namuose likęs R. sakė, kad tai jis iškvietė policiją, nes jis susimušė su Z., tiksliau Z. jį sumušė trenkdamas kirvio kotu per viršugalvį. Muštynių jis nematė (b. l. 72–73);

tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad įtariamajam Z. Š. nustatytas 3,05 promilių, nukentėjusiam R. Š. 2,02 promilių girtumas (b. l. 7);

iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, ant grindų matomos dėmės, panašios į kraujo, ant fotelio rastas medinis kirvio kotas (b. l. 11–12);

tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad R. Š. buvo suduota į galvos sritį (b. l. 33–35);

specialisto išvadoje Nr. G1344/2019(04) nurodyta, kad R. Š. nustatyta žaizda galvoje, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminio poveikio metu (b. l. 49–50).

Kaltinamojo Z. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui Rolandui Šoblinskui.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 155-157), kuriame nurodyta, jog įtariamasis Z. Š. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį Z. Š. siūlė nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 23 iki 6 val. ryto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis Z. Š. anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 86–93), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka (b. l. 102–104), dirbantis (b. l. 106–107). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) Z. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 23 iki 6 val. ryto (BK 48 straipsnio 1–2 dalys, 4 dalis, 6 dalies 1 punktas, 3 punktas, 7 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, Z. Š. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. 16.59 val. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. 16.27 val. (b. l. 109-110, 114), tai yra viena para, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

Z. Š. paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 150–151) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144–145), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvio kotas su biologiniais pėdsakais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

pripažinti Z. Š. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 23 iki 6 val. ryto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Z. Š. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant:

- būti namuose nuo 23 iki 6 val. ryto.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. 16:59 val. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. 16.27 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Z. Š.paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvio kotą su biologiniais pėdsakais – sunaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.