Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-798/2010

Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1., 2.4.7., 2.4.8.

2010 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo pagrobtą fizinio asmens dokumentą, o būtent:

jis, 2009 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prekybos centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasdamas ir tokiu būdu pasisavindamas, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo pagrobtąjį fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B. vardu, kurį neteisėtai laikė prie savęs, kol 2009 m. gruodžio 11 d., 1.40 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, jis, 2009 m. lapkričio 12 d., 20.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pateikdamas kaip savo, panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B. vardu.

Jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. gruodžio 3 d., 21.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pateikdamas kaip savo, panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. B. vardu.

Jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. gruodžio 11 d., 1.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pateikdamas kaip savo, panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)1, išduotą T. B. vardu.

Šiais savo veiksmais T. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo T. A. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo T. A. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai T. A. tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. bei pagrįstai paskyrė T. A. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminą, artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Nors nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodydamas, kad jam paskirta per griežta bausmė, jis visiškai prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, kad nepranešė apie rastą vairuotojo pažymėjimą, kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo skundo argumentai nelaikytini pakakamai pagrįstais, kad būtų pagrindas švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pakirtą bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. A. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, todėl T. A. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai T. A. paskyrė griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi T.A. padarė tyčinę nusikalstamą veiką būdamas anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, o Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. A. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas paskyrė T. A. laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo T. A. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. A. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas tik izoliavus jį nuo visuomenės, kadangi jis sistemingai daro nusikaltimus, o 2009 m. birželio 5 d. paleistas iš pataisos namų, nepraėjus net pusei metų nuo jo paleidimo, vėl padarė tęstinę nusikalstamą veiką, todėl, kolegijos nuomone, švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Nuteistasis T. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje ir neturi lėšų apmokėti samdomo advokato paslaugoms, kuris galėtų pagal kiekvieną epizodą surasti faktus, kurie palengvintų jo kaltę.

Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo skundo argumentai, jog jis neturi lėšų samdomo advokato paslaugoms apmokėti, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi nuteistojo teisės į teisminę gynybą yra užtikrintos jam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (valstybės paskirtą advokatą), kuris užtikrino nuteistojo teises bei tinkamai jį gynė teismo posėdžio metu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, švelninti nuteistajam T. A. bausmę jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.