Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2015-04-10 apie 07.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia, rankomis sugriebė savo šeimos narį sugyventinę L. B. už pečių ir vieną kartą įspyrė jai į kairę šlaunį, po to dar vieną kartą kumščiu sudavė jai į kaktą ir vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, tokiu būdu padarė L. B. poodinę kraujosruvą kaktoje abipus, kairėje šlaunyje ir sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad balandžio 10 dieną iš vakaro buvo pavartojęs alkoholio, tai ryte atsikėlęs galvojo dar išgerti ir dėl to susibarė su sugyventine. Tada jai pagriebė už pečių, su koja įspyrė ir dar į kaktą davė. Su koja vieną kartą įspyrė į šlaunį ir su delnu į kaktą sudavė. Ranka tai irgi kumštis. Į krūtinę irgi sudavė su kumščiu. Po suduotų smūgių kaktoje ir kojoje atsirado mėlynės. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Smūgius sudavė sugyventinei L. B.. Kartu jie gyvena jau 30 metų. Sugyventinė įvykio metu nesielgė agresyviai, tiesiog pasakė, kad jis negertų. Po įvykio jis jos atsiprašė du kartus. Ji jam dovanojo, atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties parodymų yra įrodyta ir nukentėjusiosios parodymais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šių metų balandžio 10 dieną iš ryto R. V. atsikėlė ir paprašė, kad ji papjaustytų mėsos ir jis eis gerti. Iš vakaro jis gėrė. Ji tada nuėjo į virtuvę, bet jis po kurio laiko pradėjo jai priekaištauti, kad ji per ilgai užtruko, sakė „kodėl taip ilgai?“. Ji tada pabandė pro jį praeiti, o jis sugriebė ją ir spyrė su koja, po to dar davė į krutinę ir į galvą. Ji tada iškart pradėjo šaukti ir kaimynai iškvietė policiją. Sugyventinis įvykio metu buvo kažko supykęs, neišsiblaivęs po išgertuvių. Po įvykio ji išėjo, sugyventinis jai po to skambino, atsiprašinėjo. Jos manymu, jo atsiprašymas nuoširdus, todėl ji jam atleido, jie susitaikė ir gyvena kartu toliau.

2015-04-13 specialisto išvadoje Nr.G1031/15(02) nurodyta, kad L. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje abipus, kairėje šlaunyje, padarytos kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 13).

2015-04-10 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios L. B. matyti patinimai ant abviejų skruostikaulių, nosies patinimas. (b.l. 14-16).

2015-04-10 alkotesterio testo kvito duomenimis R. V. apsvaigimas po įvykio nustatytas 2,42 promilių (b.l. 17).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su sugyventine L. B. metu tyčia ją stipriai sugriebęs už pečių įspyrė jai į šlaunį bei po vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę bei į kaktą. Dėl to nukentėjusioji pajautė fizinį skausmą, jai dėl patirtų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad R. V. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad sugyventinę pastūmė žodinio konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė ne vieno, o kelių smūgių sudavimu, tiek koja, tiek ir rankomis į galvą (kaktą), kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš sugyventinę ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais (sugriebimu, smūgių sudavimu bei spyriu) siekė. Nustatytus padarinius (sukeltą fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis, poveikio į nukentėjusiąją stiprumas, o taip pat ir specialisto išvada. Todėl, įvertinus dar ir tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji L. B. jau ilgą laiką (keliasdešimt metų) gyvena bendrai neįregistravę santuokos, kas reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas R. V. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam jokių pretenzijų nereiškia, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei įvertinęs visas šias aplinkybes sprendžia, kad esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja L. B. BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str., paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąjį, darbui apmokėti iš R. V. nepriteisti.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti R. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. V., jog jeigu jis vengs įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas jam gali paskirti bausmę (baudą arba areštą) pagal BK 243 straipsnį (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Tokiu atveju taikytas nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.