Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1586-827/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-30
Bylos Nr.
1-1586-827/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48490-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Nukentėjusysis
S. J.
Kaltinamasis
Ž. J.
Advokatai
Kristina Sandara
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1586-827/2021Proceso Nr. 1-01-1-48490-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.1 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant gestų kalbos vertėjui K. A.,prokurorei Ritai Sabaitei,nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų S. J., S. J. įstatyminei atstovei V. J.,kaltinamajam Ž. J.,kaltinamojo gynėjai advokatai Kristinai Sandarai-Butvilienei,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zinai Bubulienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, išsiskyręs, dirba UAB „O“, staliumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d., 138 str. 1 d., 165 str. 1 d. Paskirta bausmė - 8 mėn. laisvės apribojimo, 2015-04-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro. Šioje byloje kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis, 2020-12-12 apie 11:00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su buvusia sutuoktine V. J., du kartus su dešine ranka ir tris kartus su kaire ranka trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį, po ko paėmęs diržą, su juo du kartus trenkė V. J. į dešinės pusės šonkaulių sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais veiksmais Ž. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. J. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pripažįsta, jog sudavė du kartus diržu nestipriai, rankomis nemušė. Vyko kivirčas, sudavė diržu du kartus ir tiek. Atstūmė ranka ir tada sudavė diržu.

Tada dvi dienas jis nebuvo namie. Žino, kad S. iš jo mamos vogė pinigus. Kaltinamasis visada stengiasi padėti šeimai. Tą dieną buvo šiek tiek mušimo, iš jis karto išėjo. Dėl to gailisi. Sutuoktinė verkė, prašė pinigų. Atvažiavo, norėjo duoti 200 eurų. Prasidėjo žodinis konfliktas, ginčas su vyresne dukra S. Dukra atsikalbinėjo, todėl norėjo diržu pagąsdinti ir taip gavosi.

Dėl žmonos mušimo nieko nežino. Ji tuo metu buvo bute. Su žmona susiginčijo, nes ji gynė dukrą. Jis sakė, kad reikia nubausti dukrą, nes bėga iš namų, rūko. Žmona sakė, kad nereikia bausti, todėl suėmęs už galvos ją nustūmė, diržu sudavė S. Žmonai diržu per šonkaulius nemušė. Gal galėjo suduoti per kelius. Iki šio atvejo tarp jo ir žmonos buvo gal vienas stipresnis konfliktas. Šį kartą pasiilgo šeimos, todėl atvažiavo. Diržą išsitraukė iš kelnių. Norėjau mušti, nes dukra atsiuntė nuotrauką, kurioje bučiavosi su berniuku, dvi dienas nebuvo namie. Tuo metu kaltinamasis buvo išgėręs maždaug 6 stikliukus. Dar turėjo alkoholio. Gėrė bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Paskutinius metu 3 mėnesius negeria, gal kartais išgeria tik alaus. Anksčiau, 2019-2020 metais gulėjo ligoninėje. Žino, kad po šio konflikto buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas. Įvykį prisimena pusėtinai. Prisimena, kad sudavė tik diržu. Kad muštų dešine ranka, neprisimena. Konflikto metu žmoną tik pastūmė, suėmęs už galvos. Visą kitą vyko su dukra. Žmona tuo metu išėjo kviesti policijos.

Supranta, kad kaltinimas pareikštas dėl smurto prieš žmoną. Po įvykio ir dabar su žmona bendrauja. Ji prašė nudažyti buto sienas. Žmona sako, kad ją mušė, gal todėl, kad jis ją nustūmė ir atvira ranka trenkė per galvą. Nežino, ar dėl girtumo galėjo kažko neprisiminti. Nežino, ką sakyti, ar pripažįsta, vartojęs smurtą prieš žmoną. Viską prisimenu pusėtinai. Žmonai sudavė atvira ranka vieną kartą į galvą, kai bandė ginti dukrą. Tuo metu rankoje turėjo diržą. Praeityje žmonos nemušė niekada. Nežino, kokie straipsniai buvo nurodyti 2014 metais. Tada dar dukra buvo maža, vyras lindo prie vaiko. Tas vyras supyko ir įvyko konfliktas.

Kaltinamasis Ž. J. po pertraukos parodė, kad su pareikštu kaltinimu sutinka visiškai, galimai ne viską prisimena. Galėjo neprisiminti aplinkybių dėl suvartoto alkoholio. Gal ir galėjo visą tai, kas parašyta, įvykti. Sutinka su pareikštu kaltinimu, gailisi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis Ž. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad priklausomybės nuo narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų neturi. Turi priklausomybę nuo alkoholio. Gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje maždaug 2007 metais. Gydėsi nuo alkoholio. Nesigydė priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Rimtų galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų nėra, yra neįgalus dėl kurtumo. Su buvusia žmona V. J. išsiskyrė maždaug prieš ketverius metus, bet po skyrybų dar kurį laiką gyveno kartu. Su žmona V. jie drauge negyvena maždaug ketverius metus. Jis turi kitą draugę. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Į Vilnių atvažiavo 2020-12-12 apie 07:00 val. Norėjo duoti pinigų V. Per banką pavedimo nedarė, nes norėjo pasižiūrėti, kokia yra situacija namuose. Jis sakė V., kad atvažiuos, bet V. jam į tai nieko nepasakė. Pas V. atėjo apie 09:00 val. Buvo truputį išgėręs. Penktadienį po darbo vartojo alkoholį. Kartu su V. nuėjo į parduotuvę, nupirko jai maisto. Po to V. pradėjo varyti jį lauk. Sakė, kad važiuotų atgal į (duomenys neskelbtini). Kartu su V.nevartojo alkoholio. Ji negeria. Kai atvažiavo pas V., namuose buvo visi trys jų bendri vaikai. 2020-12-12 į jo telefoną jo dukra S. atsiuntė jam savo ir kažkokio vaikino nuotrauką, kurioje ji su tuo vaikinu bučiavosi. S. (duomenys neskelbtini) metų, jį tai supykdė, todėl jai vieną kartą diržu sudavė per koją, o S. nemušė. Jis ją tik barė, nes ji nesimoko. V. iš viso nemušė. Jie tik barėsi. Jis nelabai gerai atsimena vakar dienos įvykių, nes buvo gerokai išgėręs. Jis negalėjo sumaišyti S. su V. Jis retai atvažiuoja pas V. Prieš tai buvo praeitais metais. Bendrauja dažniausiai nuotoliniu būdu. Jis supranta, kad neturi teisės mušti kito žmogaus, bet S. yra nepilnametė ir ji bučiavosi su vaikinu. Mušdamas S. jis norėjo, kad ji pasikeistų. Nuo jo suduoto S. smūgio jai neskaudėjo. Jis jai sudavė nestipriai. Jis gailisi, kad sudavė S. (t. 1, b. l. 151-152). 2021-04-14 apklaustas kaip įtariamasis Ž. J. iš dalies pripažino įtarimą, paaiškino, kad 2021-12-12, būdamas pas buvusią savo sutuoktinę, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kilusio su V. J., dėl vaikų auklėjimo, jis vieną kartą su savo dešinės rankos delnu ir vieną kartą su savo kairės rankos delnu sudavė V. į galvos sritį. Daugiau jokio smurto jis prieš V. nenaudojo, taip pat jis jos nemušė diržu. Dėl įvykio labai gailisi (t. 1, b. l. 168).

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis bei jo gynėjas, nukentėjusioji ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta kaip nukentėjusioji teismo posėdyje V. J. paaiškino, kad buvęs vyras atvažiavo. Buvo išgėręs. Galvojo, kad pasikalbės, bet jis nuėjo į parduotuvę, nupirko saldumynų, degtinės, kurią pradėjo gerti. Vyras reiškė jai pretenzijas, kad blogai prižiūri dukrą. Ji jam sakė, kad viskas gerai, kad taip būna. Tarp vyro ir vyresniosios dukros įvyko konfliktas. Kai nurimo, vyras nuėjo į kambarį, norėjo gerti degtinę. Pasakė jam, kad čia negers. Žodis po žodžio pradėjo konfliktą. Vyras reiškė pretenzijas, kad nemoka auklėti dukters, kad jį tai erzina, trenkė jai, ji trenkė atgal, o vėliau iškvietė policiją.

Vyras norėjo pagąsdinti vyresnę dukrą, o trenkė V. J.. Pasakė, kad nori pagąsdinti. Jis buvo išgėręs. Ji išsigando ir iškvietė policiją. Pirmiau ranka trenkė tris kartus į galvą, o tada du kartus diržu. Norėjo trenkti S. Smūgiai buvo įvairiose buto vietose. Kai iškvietė policiją, vyras iš karto nurimo.

Dabar su juo bendrauja normaliai. Vyras padeda išlaikyti vaikus. Vaikai su juo bendrauja. Sakė, kad buvo girtas ir durnas. Po šio įvykio nieko panašaus nebuvo. Jis buvo atvažiavęs dėl buto remonto. Smūgiai buvo nelabai stiprūs. Galvą šiek tiek skaudėjo. Buvo su striuke, todėl nuo smūgių diržu beveik nejautė skausmo. Dabar vyras visiškai negeria. Kaimynas siūlė išgerti, bet jis atsisakė. Sakė, kad nemoka gerti.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020-12-12 apie 11:22 val. BPC registruotas pareiškėjos S. K. pranešimas telefonu, kad 2020 m. gruodžio 12 d. apie 11.24 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas muša motiną ir ketina mušti pranešėją, kuriai (duomenys neskelbtini) metų, namuose 3 vaikai (b. l. 9).

Iš 2020-12-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame V. J. nurodė, jog 2020-12-12 apie 11:00 val. (duomenys neskelbtini)jos buvęs vyras Ž. J. būdamas neblaivus, ėmė kelti konfliktus dėl vaikų. Konflikto metu, pasiėmęs diržą jis puolė mušti jų veikus, S. J. gim. (duomenys neskelbtini)ir S. J. gim. (duomenys neskelbtini), D. J. gim. (duomenys neskelbtini) jis nepuolė. Ji užstojo savo mažąją dukrą, kad jos nemuštų ir jis tuo metu ėmė mušti ją, t. y. su dešine ranka trenkė jai į galvos sritį du kartus, su kaire ranka į galvos sritį trenkė tris kartus ir ją nustūmęs ėjo pas vyresnę dukrą S. į kambarį teigdamas, kad ją sumuš, ji užstojo kambario duris, kad nesužalotų dukros ir jis su diržu trenkė jai į šonkaulius du kartus. Mažoji dukra S. išbėgo iš namų pas kaimynę J. iš (duomenys neskelbtini) buto, kad iškviestų pagalbą. Kaimynė J., užėjusi į jų butą, apramino jos buvusį vyrą, tačiau kai ji išėjo, jis vėl ėmė konfliktuoti ir bandė toliau muštis. Tokiais savo veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmą bei išgąsdino vaikus. Smurtas šeimoje yra buvęs ir anksčiau, į policiją kreipėsi (t. 1, b. l. 14-17).

Iš 2020-12-12 patalpų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėta dviejų kambarių bute esantis prieškambaris, kuriame kairėje yra durys į WC, įėjimas į virtuvę. Dešinėje yra prieškambario spintelės bei durys į kambarį Nr. 1. Priešais įėjimo duris yra įėjimas į kambarį Nr. 2. Apžiūros metu durys į kambarius uždarytos, juose yra bute gyvenantys vaikai. Bute yra apšvietimas, krosnis. Prieškambaryje bei kitose patalpose bendra tvarka nepažeista, jokių pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta (t. 1, b. l. 23-29).

Papildomai apklausta kaip nutintėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos buvęs sutuoktinis, su juo jau senai (2007 m.) yra išsiskyrę ir kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Turi tris bendrus vaikus: S. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Ž. J. gyvena atskirai (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau tikslaus adreso nurodyti negali. Ž. J. yra kurčnebylys, su juo jie bendrauja gestais. 2020-12-12 apie 09.00 val. jis netikėtai atvyko pas juos į svečius, buvo išgėręs. Ji norėjo, kad jis išvažiuotų atgal, todėl buvo su juo išėjusi iš namų, tačiau bilieto į (duomenys neskelbtini) jis pirkti nenuėjo, o nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko degtinės bei lauktuvių vaikams. Tada jie grįžo į namus, kur jis buvo palikęs savo daiktus. Grįžęs pas juos į namus, jis pradėjo gerti, į ką ji jam paprieštaravo, kad pas jas namuose negeriama. Tai jį labai supykdė, jis pradėjo konfliktuoti, pradėjo priekaištauti jai dėl vaikų auklėjimo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris vyko prieškambaryje. Tada iš kambario išėjo S. J., kuri taip pat bandė raminti Ž. J., bet to padaryti nepavyko. Jis buvo agresyvus, iš kelnių išsitraukė diržą ir norėjo juo suduoti S. J., tačiau ji neleido, užstojo vaiką ir pradėjo laikyti Ž. J., o dukrai pasakė bėgti pas kaimynus. S. J. išbėgo, o Ž. J. pradėjo daužyti ją į galvą, t.y. delnais bei kumščiais mušė į galvos sritį, sudavė du kartus dešine ranka bei tris kaire į galvą. Ji užsidengė rankomis galvą. Po kurio laiko Ž. J. staigiai nustojo ją mušti ir nubėgo į kambarį, kuriame buvo S. J. ir norėjo suduoti jai diržu, tačiau dukra paėmusi į rankas peilį jį įspėjo, kad šoks pro langą arba ginsis. Tada jis išėjo iš kambario ir vėl prieškambaryje puolė ją rankoje laikytu diržu ir juo du kartus sudavė jai per dešinį šoną. Ji nubėgo į kitą kambarį ir tada pas juos atėjo kaimynė, kuri įspėjo Ž. J., kad iškvies policiją jei jis neišeis. Ž. J. išėjo, tačiau po kurio laiko grįžo ir bandė vėl patekti į jų butą, todėl jos iškvietė policiją. Įvykio metu sūnus iš buto buvo pabėgęs kartu su S. J., jis konflikto nematė ir į jį nesureagavo. Abi dukros buvo labai išsigandusios. Konflikto metu vaikai nenukentėjo, tik jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ž. J. sudavė jai savo diržu, kurį po to atgal įsivėrė sau į kelnes ir su juo buvo išvežtas policijos pareigūnų. Pas juos atėjusi kaimynė įvykio nematė, tik buvo atėjusi nuraminti Ž. J. ir išprašyti jį iš buto. Konflikto metu bute Ž. J. jokio turto nesugadino (t. 1, b. l. 30-31).

Papildomai apklausta kaip nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad apie įvykio, kuris buvo 2020-12-12 aplinkybes viską papasakojo ankstesnių apklausų metu, lieka prie ankstesnių parodymų ir jų nekeičia. Nori paminėti, kad dėl kūno sužalojimų nustatymo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Nei S., nei S. jokių fizinių sužalojimų nepatyrė. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime neteiks. Taip pat nori paminėti, kad jos dukrai S. J. jos tėvas Ž. J. rašydavo grasinančio pobūdžio žinutes, tokias kaip kad vaikus, (konkrečiai S. ir S.) reikia sumušti, nužudyti. Žinutės pas S. telefone nėra išlikusios, nei ji, nei S. jų neturi, išliko tik kelios žinutės, kurių turinį (1 ekrano nuotrauką) jai persiuntė S., kurią pateiks prie šios apklausos. Kada siųstos tos žinutės, tikslios datos nežino, bet čia buvo prieš minėtą įvykį, kuris buvo 2020-12-12. Susirašinėjimas žinutėse konkrečiai buvo tarp S. ir Ž. Daugiau jokių žinučių nėra išlikusių. Po minėto įvykio, daugiau jokių grasinančių žinučių dukra S. iš Ž. nebesulaukia. Ji nėra gavusi iš jo jokių grasinančio pobūdžio žinučių. Taip pat po įvykio Ž. pas juos nebeatvyksta, todėl jokių konfliktų nebekyla. Ji Ž. jokių pretenzijų neturi dėl įvykio, tačiau nei ji, nei jos dukros nebenori jo matyti ir su juo bendrauti, nenori, kad jis dar kada nors atvyktų pas juos. Taip pat įvykio, kuris buvo 2020-12-12 metu dar namuose buvo ir jos mama P. K., tačiau ji buvo kitame kambaryje, viso įvykio nematė, matė ji tik kai Ž. jai vieną kartą trenkė į veido sritį, o daugiau ji nieko nematė, nes jos sveikata silpna, ji negalėjo vaikščioti ir kaip minėjo, buvo kitame kambaryje. Visas veiksmas vyko koridoriuje, o ji vienu metu buvo nubėgusi pas motiną į kambarį, kuriame ją taip pat atsekė Ž. ir ten vieną kartą trenkė jai į veido sritį, tai tik tą momentą ir galėjo ji matyti, o kaip ir minėjo, prieš tai viskas vyko koridoriuje. Ji tik pasakė dukroms, kad jos bėgtų pas kaimynę ir kviestų policiją (t. 1, b.l. 44-45).

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo teisėjo nepilnametė S. J. parodė, kad atvažiavo tėtis, prisigėrė ir pradėjo pulti. Jie su broliu ir sese sėdėjo viename kambaryje ir jie išgirdo, kaip ten viskas atsitiko, ji nuėjo pažiūrėti ir pamatė kaip jis puola mamą, ji ėjo padėti, bet jis norėjo jai trenkti ir mama pasakė: „eik iš čia“. Ji nubėgo į koridorių ir kaip tik išeidinėjo kaimynė ir jų kaimynė pamatė kaip ji verkia. Durys buvo atidarytos, ji įbėgo į butą, o tėvas jau spėjo mamai trenkti į galvą. Po to kaimynė atėjo, jį sustabdė ir po to policija atvažiavo. Tėvas dar ėjo pas sesę ir ji jį sustabdė, nes ji buvo su peiliu ir pasakė, kad jeigu prieisi bus blogai, jis pabijojo prie jos prieiti. Po to ji iškvietė policiją, policija atvažiavo, jį paėmė ir viskas. Dar kambaryje buvo mažas brolis, bet jis mažas ir nieko nesupranta, bet kai mama pasakė jai bėgti į koridorių, tai brolis su ja pabėgo ir jis buvo be batų, paėmė jį ant rankų, kad nesušaltų, tada kaimynė užėjo į vidų ir juos pakvietė, nes viską jau sustabdė. Mamai trenkė į galvą, po to ji griuvo, pas mamą buvo mėlynas pirštas ir skaudėjo, jis dar norėjo trenkti į dešinės pusės šonkaulius. Mama nenorėjo tėčiui duoti gerti, bet jis vis tiek gėrė, ji nuėjo į didelį kambarį ir matė kaip jis gėrė alų. Mama po šio įvykio norėjo, kad jis joms nieko nebedarytų, ji buvo žiauriai pikta, išsigandusi, vėliau ji pajautė, kad jai skauda, mamą tada pamena pykino. Anksčiau tėtis daug kartų yra mušęs. Jis grasindavo su peiliais, kai jos brolis buvo labai mažas, kokių 3 metų, jis grasindavo ir dar buvo, kad kai buvo labai maža, dar senelis buvo, jis seneliui tada trenkė ir po to momento seneliui visada buvo bloga. Jai nėra tėtis trenkęs, mamai yra trenkęs, nežino ar sesei yra trenkęs. Po šito įvykio mamai pirštas pamėlynavęs buvo, pas ją galva buvo raudona, po to jai dešinį šoną skaudėjo. Jai nelabai patinka, kad jis pas juos važiuoja, nes pradeda gerti ir tada grasinti jiems, pradeda ir pulti (t. 1, b.l. 90-93).

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo teisėjo nepilnametė S. J. parodė, kad čia susirinko pasikalbėti apie paskutinį įvykį, kai tėtis atvažiavo ir užpuolė jos mamą. Prasidėjo nuo to, kai jis atvažiavo. Buvo išgėręs, nes tai matė. Tėčiui nepatiko, kad pas ją auskaras nosyje (pirsingas). Jis pradėjo ją vadinti šliuha ir dar visaip kitaip negražiai. Tėtis išėjo iš namų ir apie valandą jo nebuvo. Kai jis sugrįžo, atnešė šokoladą ir alaus ar „sidro“ neatsimena. Mama pasakė, kad jis negertų, nes namie vaikai. Tėtis ją pasikvietė. Ji prie jo prisėdo geranoriškai. Rankose turėjo telefoną. Tėtis pradėjo ant jos rėkti, kad ji tokia, šiokia. Tėtis atsistojo ir ėjo į ją. Ji pasakė, kad jis apsiramintų. Jis apsiramino ir atsisėdo. Ji išėjo, nes jai nebuvo malonu kai jis su ja taip kalbasi. Nuėjo į kambarį kuriame buvo sesuo ir brolis. Išgirdo, kad kažkas vyksta. Išgirdo, kad tėvas rėkia, kad eis jų auklėti. Tėtis nusiminėjo diržą ir norėjo eiti pas ją į kambarį. Mama jo neleido. Jis pradėjo mamą mušti. Pamatė kaip tėtis užėjo į kambarį. Ji pasiėmė peilį ir atsistojo prie lango. Pasakė, kad nelįstų prie jos, nes ji iššoks. Tėtis su diržu 2 kartus trenkė šuniui, nes šuo pradėjo loti. Mama tėvą išsivedė. Sesė verkė, atėjo kaimynė. Kaimynė pasakė, kad iškvies policiją. Tėtis pradėjo spektaklį rodyti ir vaidinti, kad jam bloga. Ji jį pažįsta, jis visada taip elgiasi. Ji paskambino policijai ir atvažiavo policija ir jį sulaikė. Tėtis mamą mušė diržu. Tuo metu jie buvo koridoriuje. Buvo jos sesė ir brolis. Ji yra vyresnioji sesuo, todėl ji juos turi apginti. Nebuvo koridoriuje, bet matė kas vyko jame. Neatsimena, bet jai atrodo, kad jos mamai su diržu pataikė per galvą, petį. Ji nematė į kurias vietas pataikė. Tėtis jai atrodo tik diržu mamą mušė. Po šio įvykio ant mamos kūno buvo smurto žymių. Sakė, kad mama važiuotų į ligoninę, nes mamai labai skaudėjo galvą, vėmė. Mamai skaudėjo kairės pusės šonkaulius (mergaitė rodo), ant peties kažkas buvo. Ant kairio žando buvo žymė (mergaitė rodo). Pusių neatsimena. Tėtis prieš ją, sesę ir brolį smurto nenaudojo, nes nespėjo. Jos mama tėtį sustabdė. Tėtis sakė, kad nenori jos matyti, nori nužudyti. Jei ne mama, jos jau nebūtų buvę. Močiutė, mama, teta, jos vyras, kaimynė matė tą konfliktinę situaciją. Iš (duomenys neskelbtini) buto kaimynai matė. O iš (duomenys neskelbtini) buto kaimynai apie tai klausinėjo (t. 1, b. l. 104-107).

Iš 2021-12-19 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta tamsiai rudos spalvos odinis diržas su sidabrinės spalvos sagtimi. Ant išorinės diržo pusės yra užrašas "SILVER JEANS", o vidinėje diržo pusėje yra užrašas "MADE IN LITHUANIA BALTIC STRAP" ir "ISTA ADA NATŪRALI ODA EHTNE HANK". Ant diržo ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų nėra (t. 1, b. l. 108-112).

2021-01 Raštu Nr. 41D (V) bendrasis pagalbos centras pateikė skambučio garso įrašą, kuris buvo apžiūrėtas surašant 2021-01-19 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašo trukmė 00:58 min. jame užfiksuota mergaitės, kuri pokalbio metu verkia, pokalbis su BPC darbuotoja. Skambija S. J., sako, kad atvažiavo tėtis ir dabar muša mamą, prieš ją taip pat nori kelti ranką (t. 1, b. l. 115-117).

Iš 2021-02-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 8 vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų Body kamerų. Įrašuose užfiksuota kaip V. J. policijos pareigūnams pasakoja įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 120-122).

Iš 2021-03-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta V. J. 2021-03-24 apklausos metu pateikta telefono ekrano nuotrauka. Nuotraukoje matomas susirašinėjimas tarp dviejų asmenų. Siuntėjo ir gavėjo tekstai išskiriami pilkos ir mėlynos spalvos fonais. Nuotraukoje matomas susirašinėjimo tekstas:

Tekstas mėlyname fone: „Palauk bus vaiku teise ir tu ir as mokesi“. Tekstas pilkame fone: „(necenzūrinis žodis anglų kalba)“. „Tu nežiūrint vaikai siauba“. „ Man reikia žudyti mano vaikai“. Tekstas mėlyname fone: „Tu nezinau kitu vaiku“. „Tu pats sudas tete“. Tekstas pilkame fone: „Man yra nemalonu mano vaikai nerimtas reikia žudyti“. Tekstas mėlyname fone: „Davai con I teisma it pasakyk ne tavo vaikai“. „Vaikai tik manoooooooooooo“. „(necenzūrinis žodis) tu pats (necenzūrinis žodis) tau tik“ (t. 1, b.l. 124-126).

Iš 2020-12-12alkotesterio kvito matyti, kad 2020-12-12 12:29 val. Ž. J. nustatytas 2,33 prom. Girtumas (t. 1, b. l. 171).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam Ž. J. pareikštame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės pasitvirtino. Jas patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir jo paaiškinimai teisme, bei iš dalies paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiosios V. J. paaiškinimai, nukentėjusiųjų nepilnamečių S. J. parodymai, S. J. parodymai, pranešimas bendrajam pagalbos centrui, šio pranešimo garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų vaizdo kamerų bei jų apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo atvykęs pas nukentėjusiąją V. J. į namus aplankyti savo šeimos, perduoti jiems pinigų. Besisvečiuojant kilo konfliktas dėl vaikų auklėjimo ir dėl to, kad jis buvo neblaivus. Kaltinamasis teigė, kad nusiėmė diržą ir ketino juo suduotu dukrai, nes jam nepatiko, kaip ji elgėsi, tačiau tai padaryti sutrukdė jo buvusi sutuoktinė V. J.. Jis rankomis suėmė ją už galvos ir nustūmė, o diržu sudavė dukrai. Vėliau pripažino, kad smūgiavo rankomis buvusiais sutuoktinei, ar sudavė diržu neatsimena, kadangi buvo gerokai neblaivus, todėl gerai aplinkybių neprisimena.

V. J. teisme patvirtino, kad kaltinamasis atvyko į svečius, buvo neblaivus, norėjo dar gerti, kilo konfliktas dėl vyresniosios dukros. Vyras reiškė pretenzija, jie apsižodžiavo, vyras jai trenkė, ji trenkė jam. Vyras pirma ranka trenkė tris kartus per galvą, vėliau du kartus su diržu. Norėjo trenkti S. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad buvęs vyras norėjo diržu suduotu S. J., ji neleido jam to padaryti. Ž. J. pradėjo daužyti jai galvą, t. y. delnais bei kumščiais mušė į galvos sritį, sudavė du kartus dešine ranka bei tris kaire į galvą. Prieškambaryje vėl ją puolė su diržu ir juo du kartus sudavė jai per dešinį šoną. Be to, V. J. nurodė, kad nei S., nei S. jokių sužalojimų nepatyrė. Apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo S. J. ir S. J. parodė, kad tėtis puolė mamą, spėjai jai trenkti į galvą, trenkė mamai į galvą, po to ji griuvo, pas ją buvo mėlynas pirštas, jai skaudėjo, mamą pykino (S. J.). Tėtis nusiiminėjo diržą ir ėjo pas ją į kambarį, mama neleido, jis pradėjo mamą mušti. Tėtis mamą mušė diržu, jai atrodo, tik diržu tėtis mušė mamą, jai atrodo mamai su diržu pataikė per galvą, petį, mamai skaudėjo galvą, vėmė, jai skaudėjo šonkauliu, ant peties buvo kažkas, ant kairio žando žymė (S. J.). Taigi, byloje ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, Ž. J. 2020-12-12 apie 11:00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su buvusia sutuoktine V. J., du kartus su dešine ranka ir tris kartus su kaire ranka trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį, po ko paėmęs diržą, su juo du kartus trenkė V. J. į dešinės pusės šonkaulių sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip smurtaujant fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui. Tačiau tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios V. J. parodymų matyti, kad kaltinamasis Ž. J. ir V. J. yra buvę sutuoktiniai, kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, t. y. šeimos santykių nepalaiko. Kaltinamasis nurodė, kad po santuokos nutraukimo kartu nebegyvena 4 metus, kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste ir ten turi kitą draugę, juos kartu su nukentėjusiąja sieja tik bendri vaikai. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Akivaizdu, kad Ž. J. ir V. J. negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 str. nurodytų sąvokų-nėra sutuoktiniai, nes išsituokę. Jie įvykio metu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, todėl BK 140 str. 2 d. numatytos kvalifikuojančios veiką aplinkybės negali būti pritaikomos. Kvalifikuojant veiką pagal BK 140 str. 2 d., negali būti taikomos sąvokos, apibūdintos LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 str. nurodytas sąvokas, kurioms tik esant, veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai iš kaltinimo šalintina faktinės aplinkybės, jog Ž. J. smurtavo artimoje aplinkoje ir sukėlė skausmą šeimos nariui ir kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip smurtaujant fizinio skausmo sukėlimas kitam žmogui.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis Ž. J. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas buvo nuo 2020-12-12 11:40 val. iki 2020-12-13 11:06 val. (t. 1, b. l. 142155). 2020 m. gruodžio 13 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 47)

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis Ž. J. yra teistas 1 kartą, tačiau teistumas išnykęs, todėl teisiškai yra teisiamas pirmą kartą ir skiriant bausmę turi būti laikomasis BK 55 straipsnio nuostatų, numatančių, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsiskyręs, dirbantis, baustas administracine tvarka vieną kartą už važiavimą be bilieto, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš karto po nusikaltimo padarymo jam nustatyta 2,33 promilių girtumas, be to, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis pripažino, jog girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl to šiuo metu jis stengiasi nevartoti alkoholio. Skiriant bausmę taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis yra neįgalus dėl kurtumo, kad šiuo metu su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam neturi jokių pretenzijų, kaltinamasis palaiko ryšį su vaikais, padeda juos išlaikyti, prisideda prie buities pagerinimo atlikdamas remonto darbus ir pan.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, bei vieną sunkinančią aplinkybę, kad šiuo metu nukentėjusioji neturi pretenzijų kaltinamajam, jis teisiamas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, todėl manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Daiktai

Diržas , saugomas Vilniaus apskr. VPK aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilniuje) (t. 1, b. l. 157-159), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo įrankiu (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir priklauso kaltinamajam, todėl turi būti konfiskuojamas )BK 72 straipsnio 3 dalis) ir sunaikintas kaip menkavertis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. J. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-12-12 11:40 val. iki 2020-12-13 11:06 val., t. y. 1 dieną, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą diržą konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

3 CD su garso įrašu ir vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė