Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, patikslintu skundu (I t., b. l. 1-14, 47-62), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas), 1 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad AB „Citadele“ banko Vilniaus filialo (toliau – ir Bankas) valiutų keitykla, esanti Gedimino pr. 9, Vilniuje, 2013 m. rugpjūčio 3 d. (šeštadienį, kai niekur kitur nėra galimybės pakeisti valiutą) pareikalavo iš pareiškėjo asmens dokumento, prieš keičiant į litus mažiau nei tūkstantį eurų. Ne tik reikalavo asmens dokumento, bet jo asmens duomenis suvedė į kompiuterinę sistemą. Pasiteiravus, kodėl tai yra daroma, kasininkė paaiškino, jog tokios yra Banko taisyklės ir nurodymai. Tokia rašytinė informacija, kad privalu pateikti asmens dokumentą, buvo matoma ir valiutos keityklos vietoje, bet be jokio nurodyto ir būtino tokiam veiksmui atlikti pagrindo. Pareiškėjo nuomone, tokia veikla Bankas siekia savavališkai riboti, siaurinti prigimtines žmogaus teises ir laisves bei teisėtus interesus ir sudaro prielaidas tolimesniems neteisėtiems ir nepagrįstiems veiksmams prieš asmenis, iš kurių psichologine prievarta buvo išgauti asmens duomenys, ir, apskritai, kitiems nusikaltimams daryti.

Pažymėjo, jog dėl to 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas pateikti raštą (pagrindą), kuriuo grindžiama tokia informacija ir veiksmai: ar minėta Banko veikla neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir teisės aktams? Ar tokia veikla yra reglamentuota Lietuvos banko teisės aktais? Ar toks asmens dokumento reikalavimas ir jo asmens duomenų įvedimas į banko elektronines sistemas grindžiamas kokiais nors Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais, (jei taip, tai kokiais) ar tik šio banko neteisėtas ir nepagrįstas išsigalvojimas (jei taip, kokių priemonių imtasi tai nedelsiamai užkardyti)? Šie klausimai Lietuvos banko taip ir liko neišnagrinėti ir pareiškėjui neatsakyti. 2013 m. rugpjūčio 21 d. gavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus raštą Nr. S 2013/(21.16-2102)-12-4043 „Dėl akcinės bendrovės „Citadelė“ banko Vilniaus filialo valiutų keityklos veiksmų“ (toliau – ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. raštas), kuriame nebuvo atsakyta į pareiškėjo klausimus, Lietuvos bankas, priešingai įstatymų įgaliojimams ir juos viršydamas, nusikalstamai neatlikdamas pareigos, pateisino minėtą Banko veiklą / neveikimą ir savo nusikalstamą aplaidumą neatliekant įstatymo priskirtos pareigos – finansų rinkos dalyvio veiklos priežiūros. Gavęs tokį nepriimtiną atsakymą, pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštu asmeniškai Lietuvos banko valdybos pirmininkui V. V. paaiškino, kad jo vadovaujamoje institucijoje yra akivaizdžiai painiojami du visiškai skirtingi savo esme dalykai, kuriuos privalo sugebėti atskirti kiekvienas oficialias pareigas užimantis asmuo, ko šiuo konkrečiu atveju vienareikšmiškai stinga, kad su visais visų rūšių teroristais ir pinigų plovėjais yra įstatymais nustatyta institucijų veikla, bet tokių pat priemonių taikymas su tokiais dalykais nesusietam Lietuvos valstybės piliečiui yra ne tik neteisėtas ir nepagrįstas, bet ir šiurkščiai pažeidinėjantis žmogaus prigimtines teises ir laisves bei teisėtus interesus, kad tokia veikla / neveikimas neišvengiamai užtraukia neišvengiamą teisinę atsakomybę, kad pareiškėjo nurodytas konkretus tikrovės faktas ir reikšmingos aplinkybės reikalauja adekvataus Lietuvos banko dėmesio, nes šis neužtikrino nei pareiškėjo, nei visuomenės intereso, priešingai, akivaizdžiai jį pažeidė. Prašė aiškiai, konkrečiai nurodyti, koks įstatymas, teisės aktas suteikė teisę Bankui taip su pareiškėju elgtis ir kokiu teisiniu pagrindu buvo konkrečiai vadovautasi. Įstatymo nustatytu terminu negavęs atsakymo į savo 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštą, pareiškėjas 2013 m. spalio 2 d. padavė raštą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovui A. N. dėl vilkinimo, gaišinimo, biurokratizmo ir piktnaudžiavimo Lietuvos banke. Seimo kontrolierius A. N. atsakė 2013 m. spalio 31 d. raštu Nr. 4D-2013/1-1479/3D-3103 „Dėl informacijos pateikimo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“, nurodydamas skundo tyrimui reikšmingas teisės aktų nuostatas, prašė Lietuvos banko iki 2013 m. gruodžio 2 d. atsakyti į jo pateiktus klausimus. Pagal tokią Seimo kontrolieriaus aiškiai išreikštą užuominą buvo galima suprasti, kad šį klausimą įmanoma buvo išspręsti gera valia, bet Lietuvos bankas ir to neatliko, pasirinkęs visus vienareikšmiškai neteisėtus ir nepagrįstus veiksmus / neveikimą neigti, nepaisant elementarios logikos, sveiko proto, teisės principų, įstatymo reikalavimų, priešingai tikrovės faktams ir reikšmingoms aplinkybėms.

Teigė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. Lietuvos banko atsakymas Nr. S 2013/(4.2-0400)-12-5585 yra tik nevykęs gudravimas ir bandymas išsisukinėti iš padėties, ką patvirtina nepaneigiami tikrovės faktai ir reikšmingos klausimo sėkmingo išsprendimo aplinkybės. Jame desperatiškai siekiama paneigti viską, kas akivaizdu. Nusikalstamai aplaidus Lietuvos banko pareigos – finansų rinkos dalyvio veiklos priežiūros ir vartotojo skundo neišnagrinėjimo iš esmės, neatlikimas nepaneigiamas: ne tik klaidingai nurodoma įvardyta valiuta, bet paties svarbiausiųjų klausimų dalies (kokiu pagrindu reikalavo asmens dokumento, kokiu pagrindu asmens duomenis iš jo suvedė į banko kompiuterinę sistemą), neišdrįsdamas net komentuoti, sąmoningai praleidžia, t. y. skundo nenagrinėja ir į jį iš esmės neatsako, tuo viršija įstatymo nustatytus įgaliojimus. Lietuvos bankas beviltiškai stengiasi nuslėpti tikrovės faktus ir reikšmingas klausimo išsprendimui aplinkybes pateikti taip, kad galėtų pateisinti savo ir apginti Banko neteisėtą ir nepagrįstą veiklą / neveikimą. Nenuginčijama, kad Lietuvos bankas į konkrečius pareiškėjo skundo klausimus neatsakė iš esmės dėl to ir skundą nagrinėjo pagal visai kitiems atvejams skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779) patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės), bet ne pagal Aprašą, kaip aktai reikalauja. Taigi, Lietuvos bankas net nesugebėjo perskaityti rašto ir į jį atsakyti, neatliko įstatymo nustatytų pareigų, neteisėtai ir nepagrįstai veikė / neveikė, priešingai įstatymams, tikrovės faktams ir reikšmingoms klausimo išsprendimo aplinkybėms.

Nurodė, kad pagal Taisyklių 12 dalį, neatsakydamas į pakartotinį 2014 m. rugpjūčio 27 d. skundą, Lietuvos bankas neteisėtai ir nepagrįstai veikė / neveikė dviem aspektais: atsisakydamas nagrinėti skundą ir neteisėtai nemotyvuodamas tokio atsisakymo, nepranešdamas per 5 darbo dienas nuo pakartotinio skundo gavimo Lietuvos banke, kodėl skundas nenagrinėjamas, ir nenurodydamas šio sprendimo apskundimo tvarkos. Nepagrįstai perrašęs, suklastojęs esminius tikrovės faktus ir visa kita, kas Lietuvos banko 2013 m. gruodžio 2 d. rašte surašyta, nevykusiai pasiteisino įstatymų, teisės aktų nuorodomis, siekdamas savo neteisėtus veiksmus / neveikimą pavaizduoti kaip įstatymų reikalavimų laikymąsi. Pastebėtina, kad Seimo kontrolierius logiškai nurodė beveik visus teisinius aspektus (teisės aktus). Be to, pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 9 d. skundą vadinti prašymu yra netoleruotina, nepagrįsta, kadangi jo turinio esmė yra skundas dėl AB „Citadele“ banko Vilniaus filialo valiutų keityklos veiksmų. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius taip pat pažymėjo, kad Lietuvos bankas taip pat aplaidžiai nenagrinėjo pareiškėjo skundo. Galiausiai po Seimo kontrolieriaus Pažymos rekomendacijos gautas 2014 m. vasario 11 d. Lietuvos banko raštas Nr. S 2014/(21.23-2102)-12-604 (toliau – ir 2014 m. vasario 11 d. raštas), kuriuo taip pat neatsakyta į pareiškėjo skunde Lietuvos bankui iškeltus klausimus iš esmės.

Nurodė, kad paminėti Lietuvos banko neteisėti ir nepagrįsti veiksmai / neveikimas akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, dėl to padarė jam turtinę ir neturtinę žalą, kurią valstybė privalo atlyginti nedelsiant, visiškai (adekvačiai) ir teisingai. Akivaizdu, kad būtent tokie aukščiau nurodyti AB „Citadele“ banko ir Lietuvos banko neteisėti ir nepagrįsti veiksmai / neveikimas yra akivaizdus veikimas / neveikimas prieš įstatymais jiems nustatytą tikslą, paskirtį ir uždavinį, kam šios institucijos buvo įsteigtos – užtikrinti bankų veiklos stabilumą ir patikimumą, klientų ir visos visuomenės interesų apsaugojimą, t. y. akivaizdus įstatymu nustatytos kompetencijos viršijimas. Lietuvos bankas aukščiau aprašytais neteisėtais veiksmais / neveikimais, ne tik prievarta, ilgą laiką, tęstinai pažeidinėjo įstatymus ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, ir tai yra tiesioginė priežastis (nebereikalaujanti jokio tolimesnio įrodinėjimo), kuriais padarė jam ypač didelę turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjas įvertino 1 000 000 Eur. Pabrėžė, kad tai yra mažiausia, minimali, preliminari reikalaujama sumokėti suma, neteisėtais veiksmais / neveikimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos visiškam (adekvačiam) ir teisingam atlyginimui.

Be to, pareiškėjas prašė teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir Įstatymas) straipsniai ir dalys atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija): Ar atitinka Konstituciją Įstatymo 47 straipsnis 1. Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų (toliau – vartotojai) ginčus su draudimo, finansinių paslaugų [...] teikėjais, kylančius iš finansinių [...] paslaugų teikimo, [...]. 2. Šiame straipsnyje vartotojas yra fizinis asmuo: 1) sudarantis su finansų rinkos dalyviu finansinių paslaugų sutartį, [...]; 3. Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo [...] teises ar teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba į išankstinio ginčų sprendimo ne teisme instituciją – Lietuvos banką. Vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. 4 dalis Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo [...] teises ar teisėtus interesus, ir ketinantis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo kreiptis į Lietuvos banką, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą.[...], 5 dalis Vartotojas, kurio finansų rinkos dalyvio atsakymas netenkina, turi teisę dėl to paties ginčo dalyko kreiptis į Lietuvos banką per 3 mėnesius nuo jį netenkinančio finansų rinkos dalyvio atsakymo gavimo dienos. [...] Vartotojo kreipimosi į Lietuvos banką formos ir turinio detalius reikalavimus nustato Lietuvos banko valdyba. 7. Lietuvos bankas atsisako nagrinėti vartotojo ginčą su finansų rinkos dalyviu arba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu: 6) vartotojas [...] prieš tai nesikreipė į finansų rinkos dalyvį šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka; 13. Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. 16. Ginčo šalių teises ir pareigas bei ginčo nagrinėjimo procesą, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Detalią ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai.

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar Lietuvos banko valdybos pirmininko 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V2013/(1.7-260402)-02-107 patvirtintų Asmenų prašymų (skundų) nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių 2, 5, 13 punktai atitinka Taisyklių 1, 5, 12 punktus.

Pareiškėjas taip pat prašė, kad dėl aukščiau aprašytų AB „Citadele“ banko ir Lietuvos banko nusikalstamų veikų (piktnaudžiavimo, pareigos neatlikimo, savavaldžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d.) teismas praneštų prokurorui.