- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 1A-656-401-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- T. B., E. S.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-656-401/2008
Teisėjas R.Paulaitis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2008 m. gruodžio 24 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam T. B., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d.,5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Iš T. B. ir E. S. solidariai priteista 640 (šeši šimtai keturiasdešimt) litų E. S. įmonei nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 187 str. 1 d. už tai, kad 2008-08-06 apie 15:00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – E. S. įmonei priklausantį elektrinį šlifuoklį, įsibrovė į E. S. įmonei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) Jurbarko m., tyčia sugadindamas šoninę sieną, o patekęs į pastato antrą aukštą tyčia sugadino grindis ir pirmame aukšte esančios patalpos lubas bendros 450 Lt vertės, bei tyčia sunaikino 2 lempų (šviestuvų) korpusus bendros 190 Lt vertės dėl ko E. S. įmonei padaryta 640 litų turtinė žala.
Be to, T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už tai, kad 2008-08-06 apie 15:00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., įsibrovęs į E. S. įmonei priklausančias patalpas, esančias Kauno g. 33 Jurbarko m., pasikėsino slapta pagrobti E. S. įmonei priklausantį elektrinį šlifuoklį 385 Lt vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tose pačiose patalpose buvo sulaikytas policijos komisariato darbuotojo.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, neatsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi. Nusikaltimo iki galo nepadarė, nes buvo sulaikytas. Nuosprendis buvo paskelbtas jam nedalyvaujant, nes jo į šį posėdį neatvežė ir jam nebuvo leista pasisakyti. Jis norėjo dar kartą atsiprašyti nukentėjusiojo.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nesuformulavo konkretaus prašymo, tačiau iš jo turinio suprantama, kad nuteistasis prašo švelninti bausmę atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes. Nuteistasis T. B. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamų veikų padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. B. padarytas nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.
Dėl bausmės.
Teismo nustatyta, kad T. B. padarė tyčinius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 str. 4 d., 3 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d., sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas apeliantas, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dviejų metų, o nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam T. B., atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
Skiriant apeliantui bausmes buvo atsižvelgta, kad nors jis yra jauno amžiaus, tačiau teistas eilę kartų už sistemingus nusikaltimus nuosavybei, vėl nusikalto padarydamas analogiškus nusikaltimus. Paskutinį kartą už apysunkius nusikaltimus nuosavybei teistas 2008-02-01 nuosprendžiu 90 parų arešto bausme, tačiau teigiamų išvadų nepadarė ir naujus apysunkį ir nesunkų nusikaltimus nuosavybei padarė praėjus tik šešiems mėnesiams po šio nuosprendžio priėmimo, teistumui neišnykus. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jis niekur nedirba, charakterizuojamas neigiamai, girtauja. Pirmos instancijos teismas bausmes už nusikaltimus paskyrė vadovaudamasis straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijomis ir LR Baudžiamojo Kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovavosi LR BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, kad asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl pirmos instancijos teismas už atskirus nusikaltimus pagrįstai paskyrė įstatymo sankcijose numatytas bausmes - terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo jų vidurkio.
Nuosprendžio įžanginėje dalyje pirmos instancijos teismas nurodydamas T. B. ankstesnius teistumus teisingai nustatė, kad jo teistumai neišnykę, tačiau aprašomojoje dalyje, 5 puslapyje, motyvuodamas nuteistajam T. B. parenkamos bausmės rūšį, klaidingai parašė, kad jo teistumai išnykę, kas vertinama, kaip rašybos apsirikimas.
Bausmių dydis už atskirus nusikaltimus buvo nustatytas atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios formą, nuteistojo asmenybę. Teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmes už padarytus nusikaltimus. Įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimą pagal LR BK 187 str. 1 d. skyrė 1 (vienerių) metų, o pagal LR BK 178 str. 2 d. – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės nei nurodytų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis, adekvačios ir mažinti paskirtas bausmes dar labiau nėra pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad teismas nepripažino dar vienos faktiškai buvusios T. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje ir į ją neatsižvelgė skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodęs motyvus, T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, į ją neatsižvelgė skirdamas bausmes. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., susideda iš dviejų dalių – 1) prisipažinimo padarius nusikaltimą ir 2) nuoširdaus gailėjimosi, ir tik esant šioms abiems sąlygoms, pripažįstama nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas. Iš byloje esančių nuteistojo T. B. apklausų nustatyta, kad jis įtariamojo apklausos metu kaltu dėl nusikaltimo pagal LR BK 187 str. 1 d. prisipažino visiškai, o dėl nusikaltimo pagal LR BK 178 str. 2 d. neprisipažino (b.l. 23). Bylą nagrinėjant teisme nuteistasis dėl nusikaltimo pagal LR BK 187 str. 1 d. taip pat prisipažino visiškai, o dėl nusikaltimo pagal LR BK 178 str. 2 d. prisipažino ne iškarto (b.l. 70-71). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta jį padaręs. Jei asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tų veikų atžvilgiu, apie kurių padarymą asmuo prisipažino savanoriškai. Asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą, kai jis tai padaro atsižvelgęs į jau byloje objektyviai nustatytas aplinkybes, nelaikomas savanorišku. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai T. B. šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino dėl nusikaltimo pagal LR BK 178 str. 2 d. Tačiau dėl nusikaltimo pagal LR BK 187 str. 1 d. ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažinta nepagrįstai, nes kaip aukščiau nurodyta dėl šio nusikaltimo nuteistasis prisipažino ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikaltimo pagal LR BK 187 str. 1 d. pripažintinas T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas neduoda pagrindo apeliacinės instancijos teismui švelninti nuteistajam paskirtą bausmę už nusikaltimą pagal LR BK 187 str. 1 d., atsižvelgiant į šios T. B. padarytos nusikalstamos veikos tikslus, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes jam buvo paskirta adekvati bausmė, kuri ir taip yra mažesnė, nei straipsnio sankcijos vidurkis. Be to, paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, todėl bausmė paskirta pagal LR BK 187 str. 1 d., įtakos galutinės bausmės dydžiui neturėjo.
Dėl nuteistojo nedalyvavimo paskelbiant nuosprendį.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. B. skundu nurodo, kad jis nedalyvavo paskelbiant nuosprendį ir todėl negalėjo dar kartą atsiprašyti nukentėjusiojo. Vadovaujantis LR BPK 294 str. kaltinamajam paskutinis žodis yra suteikiamas po baigiamųjų kalbų. Šia kalba yra baigiami kaltinamojo pasisakymai. Iš 2008-10-02 teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad nuteistasis pasinaudojo paskutiniojo žodžio teise, atsiprašė nukentėjusiojo ir išreiškė gailestį. Tuo kaltinamojo pasisakymai baudžiamojoje byloje buvo pagrįstai užbaigti. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato kaltinamajam galimybės pasisakyti prieš paskelbiant nuosprendį ar po jo paskelbimo.
Iš byloje esančios Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-10-14 konvojavimo paraiškos Šiaulių tardymo izoliatoriui, matyti, kad teismas išsiuntė reikalavimą etapuoti į teismą T. B. (b.l. 165). Nuteistasis nuosprendžio paskelbimui į teismą nebuvo pristatytas ne dėl teismo kaltės. Paskelbus nuosprendį, nuteistajam T. B. išsiųstas nuosprendžio nuorašas. Po nuosprendžio paskelbimo yra išaiškinama jo apskundimo tvarka, terminai (LR BPK 308 str. 4 d.). Nors T. B. paskelbiant nuosprendį nedalyvavo, tačiau nuosprendyje buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, terminai, todėl jo teisės šiuo aspektu nebuvo suvaržytos. Tas faktas, jog T. B. įstatymo numatytu terminu padavė apeliacinį skundą, kuris yra nagrinėjamas, rodo, jog šia teise jis tinkamai pasinaudojo. Kaltinamojo nepristatymas į teismą šiuo atveju nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajam T. B. pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes žemiau jų vidurkio, kurios yra adekvačios padarytiems nusikaltimams ir nėra per griežtos, todėl nėra pagrindo jas mažinti atsižvelgus į tai, jog nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl nusikaltimo pagal LR BK 187 str. 1 d. Šiuo atveju LR BK 61 straipsnio, nustatančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, reikalavimai nepažeisti, nes buvo paskirtos bausmės mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistajam paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.