Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui J. R., dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Teigė, kad tapęs pilnamečiu ir tvarkydamas dokumentus pamatė, jog jo gimimo liudijime tėvu įrašytas A. R., nors visą gyvenimą galvojo, kad jo tėtis yra R. K.. Mama paaiškino, kad nenorėdama jo traumuoti anksčiau nesakė, kad gimimo liudijime yra nurodytas ne tas asmuo. Kadangi tikrasis tėtis R. K. žuvo, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, pavardės pasikeisti nebegalėjo. Atsakovą A. R. žinojo kaip sesers M. R. tėtį. Nuo gimimo augo su R. K.. Nors mama J. R. su R. K. išsiskyrė dar iki jo mirties, bet jis su tėčiu bendravo, taip pat bendravo su močiute - tėčio mama. Atkreipė dėmesį, jog krikšto liudijime jo tėčiu nurodytas R. K., nes bažnyčioje niekas į gimimo liudijimą nežiūrėjo, įrašė tikrąjį tėtį.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su J. R. kartu gyveno nuo 1990 m. iki 1996-1997 m., tačiau oficialiai santuoką nutraukė vėliau. M. R. yra jo tikra dukra. Kadangi J. R. turėjo jo pavardę, tai ir vaikui M. paliko tą pačią pavardę. M. R. nėra jo sūnus. Ieškovo tėvą R. K. žinojo, nes jis gyveno kartu su J. R., matydavo jį, kai atvažiuodavo aplankyti dukrą M. R.. Po 1996 m. santykių su J. R. neturėjo, todėl nėra jokių galimybių, kad jis yra ieškovo tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Iš byloje esančio ieškovo M. R. gimimo liudijimo matyti, kad jo mama yra J. R., tėvu nurodytas atsakovas A. R..

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija gimimo liudijime nurodytą tėvystę, tvirtindamas, jog jo biologinis tėvas yra (duomenys neskelbtini) miręs R. K..

Remiantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Šiuo atveju spėjamo vaiko tėvas yra miręs, o jo artimieji giminaičiai atsisakė (negalėjo) atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti. Priverstinės ekspertizės atlikimas šios kategorijos bylose negalimas spėjamo vaiko tėvo, juolab spėjamo vaiko tėvo artimųjų atžvilgiu. Šių asmenų atsisakymo atlikti ekspertizę negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu, nes įstatymas - CK 3.148 straipsnio 2 dalis – nenumato tokios procesinės pasekmės spėjamo vaiko tėvo artimiesiems giminaičiams.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2007)

Nagrinėjamu atveju, bylos šalių bei liudytojų parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, sudaro pakankamą pagrindą, konstatuoti, kad ieškovo gimimo liudijime jo tėvu nurodytas A. R. nėra biologinis M. R. tėvas, nes biologiniu ieškovo tėvu yra R. K.. Teismo posėdžio metu tiek ieškovo mama J. R., tiek jos buvęs sutuoktinis A. R. nurodė, kad santuokoje susilaukė dukros M. R., kuriai, sutuoktiniams nebegyvenant kartu, A. R. teikė išlaikymą. Nors J. R. ir A. R. kartu nebegyveno nuo 1996-1997 m., tačiau santuokos oficialiai nenutraukė iki (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) gimusio ieškovo M. R. gimimo liudijime tėvu nurodytas jo mamos tuometinis sutuoktinis. A. R. tvirtino, kad jokių santykių su J. R. nepalaikė nuo 1996 m., tą patį patvirtino ir J. R.. J. R. nurodė pradėjusi gyventi su R. K. dar iki ieškovo gimimo, ir gyvenusi su juo iki ieškovui suėjo 6 metai. Liudytoja M. R. patvirtino faktus, kad jos mama gyveno su R. K. bei tai, kad jis buvo M. R. tėtis. Liudytoja B. K. patvirtino, kad ieškovas be galo panašus į R. K., kad jos sūnus jį augino nuo gimimo ir jokių kalbų, kad M. R. galėtų būti ne jo sūnus nebuvo. Proceso dalyvių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad A. R. teikė išlaikymą savo dukrai M. R., tačiau prie M. R. išlaikymo finansiškai neprisidėjo. Be to, pažymėtina, kad M. R. krikšto liudijime tėvu nurodytas R. K., o ne A. R.. Vertintina, kad tiek bylos šalių, tiek liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems.

Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai – nustatytina, kad A. R. nėra M. R. tėvas ir pripažintina, kad M. R. tėvas yra R. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-09-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis), tai yra bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 96 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šioje byloje ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo A. R. į valstybės biudžetą turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir nepriteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidų bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs, kad bylinėjimosi išlaidas dėl tėvystės nuginčijimo nulėmė ne tiek atsakovo, kiek trečiojo asmens J. R. bei mirusio R. K. elgesys bei veiksmai, susiję su žinomai neteisingo įrašo vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir suteikti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „K.“.

Panaikinti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AF Nr. (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytame Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą, kad vaiko tėvas yra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AF Nr. (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytame Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašyti duomenis apie tėvą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pakeisti vaiko pavardę iš „R.“ į „K.“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti jį M. R. gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Išlaidas už M. R. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas palikti valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.