Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. K. 2022-02-17 apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini) bute, būdamas neblaivus (nustatyta 1,62 prom. etilo alkoholio koncentracija) panaudojo savo sugyventinės J. G. atžvilgiu fizinį smurtą: ne mažiau kaip du kartus dešine ranka sudavė J. G. į veido sritį ir abejomis rankomis paėmęs už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas J. G. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. K. pripažino kaltę visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su sugyventine J. G. apie metus laiko. Su J. G. konfliktuoja labai retai. 2022-02-16 kartu su J. buvo kavinėje “Ozo” prekybos centre ir ten gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė vieną butelį putojančio vyno. Apie 21.00 val. grįžo namo. Namuose dar turėjo 3 butelius alkoholinio gėrimo vyno. Visus butelius išgėrė kartu su J. G.. Kai išgėrė alkoholinius gėrimus, tarp jo ir J. G. prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis norėjo važiuoti į filmą, tačiau J. G. norėjo dar pabūti namie. Jis ją įkalbinėjo toliau, tačiau ji vis tiek atsisakė su juo važiuoti ir pradėjo pravardžiuotis. Jis, susinervinęs ir nekontroliuodamas savęs, svetainėje trenkė sugyventinei dešinės rankos delnu į kairės pusės veidą, virš akies. J. G. atgal jam užsimojo dešine koja ir trenkė jam į smakrą. Tada tam, kad J. G. nurimtų, griebė ją savo abiem rankom už kaklo ir paleido iš karto, tikrai neturėjo jokių motyvų ją smaugti. Tada atsisėdo, norėjo pasišnekėti ramiai. Tačiau kitame kambaryje dar buvo J. G. mažametė mergaitė ir auklė su drauge. Jos išgirdo kaip jis konfliktuoja su J. G. ir auklė iškvietė savo sužadėtinį. Apie 21.20 val. atvyko jos sužadėtinis kartu su auklės tėvais ir, kaip jis mano, jie ir iškvietė policiją. (el. b. l. 72-76, 104)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja J. G. parodė, kad 2022-02-17 apie 1.00 val. namuose kartu su sugyventiniu P. K. vartojo alkoholį, vėliau tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pavydo, alkoholio. Sugyventinis pasidarė agresyvus, pavydus, dėl ko pradėjo smurtauti. Norėdama išvengti konflikto ir bijodama sugyventinio, J. G. norėjo išeiti iš namų, bet jis jos neišleido pro duris, atėmė raktus. Jos sugyventinis virtuvėje, kelis kartus trenkė iš dešinės rankos į veido sritį (smilkinį ir pakaušį), o vėliau ją smaugė virtuvėje su dviem rankomis, dėl ko ant kaklo atsirado kraujosruva, dėl to jai sukėlė fizinį skausmą. J. G. buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, todėl pabėgo iš namų susiradusi atsarginius namų raktus ir sėdėjo laiptinėje, laukė policijos. (el. b. l. 9-10)

2022-02-17 2.14 val. registruotas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, barniai, riksmai, bute gali būti apie 4-5 metų vaikas (b. l. 5)

Iš policijos pareigūno vyr. patrulio D. K. 2022-02-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo matyti, kad J. G. parodė, kad 1.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinis P. K. dešine ranka kelis kartus trenkė į galvos sritį, o vėliau virtuvėje smaugė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Jai buvo nustatyta 2,43 prom. etilo alkoholio koncentracija. Apklausa užfiksuota naudojantis kūno vaizdo kameromis („Body cam“). Proceso veiksmų atlikimo protokolo priede fotolentelėje Nr. 1 matyti įvykio vieta – 5 nuotraukos, kuriose matomas buto kambarių bendras vaizdas. (el. b. l. 1-8, 60-63)

Iš policijos pareigūnės tyrėjos V. M. 2022-02-17 tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022-02-17 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. (el. b. l. 48-51)

Alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ kvito duomenimis, 2022-02-17 4.58 val. P. K. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,62 prom. etilo alkoholio koncentracija. (el. b. l. 46)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. K., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, tyčia ne mažiau kaip du kartus dešine ranka sudavė sugyventinei J. G. į veidą ir abejomis rankomis paėmęs už kaklo ją smaugė sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku būnant namuose tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Jis, susinervinęs ir nekontroliuodamas savęs, svetainėje trenkė sugyventinei dešinės rankos delnu į kairės pusės veidą, virš akies. Tam, kad J. G. nurimtų, griebė ją abiem rankomis už kaklo, tačiau staigiai paleido. Nukentėjusioji J. G. iš esmės patvirtino, kad tarp sugyventinio P. K. ir jos iš pradžių kilo žodinis konfliktas, po to P. K. virtuvėje kelis kartus trenkė iš dešinės rankos į veidą (smilkinį ir pakaušį), o vėliau ją smaugė su dviem rankomis, dėl ko ant kaklo atsirado kraujosruva. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolo taip pat matyti, kad nukentėjusioji iš karto apklausta po įvykio iš esmės nurodė identiškas aplinkybes kaip ir vėlesnės apklausos metu. Taigi nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių J. G. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį.

Taigi teismas pripažįsta įrodyta aplinkybe, kad P. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą – teismas, įvertinęs smūgių sudavimo būdą (kumščiais ir kaklo sugriebimas rankomis) bei lokalizaciją kūne (veidas, kaklas), daro išvadą, kad J. G. dėl tokių kaltinamojo veiksmų turėjo jausti fizinį skausmą. Taip pat J. G. kaltę netiesiogiai patvirtina proceso veiksmų atlikimo protokolų duomenys, t. y. visa ši įrodymų grandinė įrodo kaltinamojo P. K. kaltę.

Taigi P. K. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamoji suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti minėti padariniai ir leido jiems kilti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji J. G. yra kaltinamojo P. K. sugyventinė, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip padaryta prieš šeimos narį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 127-128).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). P. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pastebėtina, kad ir pats kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad smurtą nukentėjusios atžvilgiu panaudojo dėl to, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. teisiamas pirmą kartą. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už 5 metus, baustas administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų sumokėtos. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, P. K. paskirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį, teismas mano, kad yra tikslinga paskirti P. K. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

P. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

P. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2022-02-17 (viena diena), į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

P. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Procesinių išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant P. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždrausti viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. K. taikyto laikino sulaikymo laiką, sulaikytas nuo 2022-02-17 (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.