Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. T. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2018 m. gruodžio 17 d. 17 val. 9 min. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini)135,50 kilometre, jis vairavo automobilį pažeisdamas siauros ištisinės linijos reikalavimus ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri buvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais „Šalutinis kelias iš kairės“.

2. 2019 m. vasario 12 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko nutarimu M. T. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 170 Eur bauda, teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

3. Skundžiama 2019 m. gegužės 9 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi M. T. skundas dėl 2019 m. vasario 12 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko nutarimo panaikinimo atmestas.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. prašo pakeisti skundžiamą 2019 m. gegužės 9 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui vietoje paskirto atėmimo 3 (trims) mėnesiams ir paliekant 170 Eur baudą.

4.1. Skunde nurodo, kad dėl savo padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pažeidimą pripažino dar protokolo surašymo metu ir visiškai nesiginčijo. Teigia, kad padarydamas šį pažeidimą neturėjo jokios tiesioginės tyčios, pažeidimas nėra susijęs su alkoholio vartojimu, anksčiau už tokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, niekam nesukėlė avarinės situacijos, dėl jo padaryto pažeidimo jokių pasekmių neatsirado, kitiems asmenims grėsmės nesukėlė, pažeidimą visiškai pripažino nuo pat įvykio, galiojančių administracinių nusižengimų neturi. Teismas pripažino tik vieną lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo. Jis teismui pateikė iš darbovietės charakteristiką, kurioje jis charakterizuojamas teigiamai. Nors darbas ir nėra aplinkybė, dėl kurios gali būti švelninama nuobauda panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bet jis ir neprašo visiškai panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir jo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, kadangi jam dažnai tenka važinėti darbo reikalais į kitus tiek Lietuvos Respublikos miestus, tiek ir į užsienio šalis. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad jis prižiūri savo močiutę T. N. M. ir ja rūpinasi, ją nuveža pas gydytojus, aprūpina maisto produktais, mano, kad šis faktas taip pat sudaro galimybę tenkinti jo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.2. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo pažeidimą vertino kaip pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nors tokia veika yra apibrėžta ANK 420 straipsnio 2 dalyje, o jam nuobauda taikoma pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. M. T. pažymi, kad Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutarime Nr. 11-28-377/2019 pasisakė dėl analogiškos veikos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tuo atveju, kai vairuotojas, lenkdamas arba kirsdamas ištisinę liniją ir išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, sukelia pavojingą situaciją (t. y. priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Šiuo atveju jis tokių padarinių atlikdamas lenkimą nesukėlė, todėl mano, kad tai yra lengvinanti aplinkybė, nes paties pažeidimo jis neginčija. Apeliantas paaiškina, kad jam yra žinoma aplinkybė, jog už trečią tokį pažeidimą teisė vairuoti transporto priemones būtų sugrąžinta tik po 10 metų, o jis teismo posėdžio metu išreiškė prašymą, kad jam tik būtų sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo laikotarpis, o ne visiškai panaikintas teisės vairuoti atėmimas.

4.3. M. T. nurodo, kas šis pažeidimas jam yra skaudi pamoka, anksčiau jis nebuvo baustas už tokį patį pažeidimą, eismo įvykių nebuvo padaręs. Mano, kad sumažinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį nuo 3 mėnesių iki 1 mėnesio, paliekant piniginę baudą, bus užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytas teisingumo principas ir bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

5. Atsiliepimu į M. T. skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas nurodo, kad su skundu nesutinka, nes priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra jokio pagrindo jį keisti, todėl prašo M. T. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Iš apelianto skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. kaltės nėra, pats M. T. neneigia padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl jo kaltės nepasisako. Skunde keliamas M. T. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – M. T. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Pagal šio straipsnio 5 dalį, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis remiantis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio, net ir minimaliaus, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje, paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

10. Apylinkės teismas, atmesdamas M. T. skundą, nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Skiriant administracinę nuobaudą M. T. administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos – buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. M. T., įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmę turinčias aplinkybes, buvo paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

11. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad jis gerai charakterizuojamas, kad darbo funkcijoms atlikti jam reikalingas automobilis, kad padeda močiutei, kurią nuveža pas gydytojus) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas M. T. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties).

12. Vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo M. T. galimybę, svarbu įvertinti tai, kad M. T. anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors pažeidimo, už kurį skirta nuobauda skundžiamu nutarimu, padarymo metu jis galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau paskutinį kartą buvo baustas 2018 m. sausio 30 d. Apygardos teismas mano, kad 2018 m. gruodžio 17 d. M. T. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko saugaus eismo kelyje taisyklių, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kritiškai savo elgesio nevertina ir iš anksčiau padarytų pažeidimų nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ANK uždraustą veiką. Todėl darytina išvada, kad skiriant mažesnę negu ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Apeliantas skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad padeda savo močiutei, teisė vairuoti jam reikalinga darbe, nes jos neturėdamas jis negalės atlikti savo darbo funkcijų. Tačiau, kaip pažymėjo ir M. T. skundą nagrinėjęs apylinkės teismas, šios apelianto nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

14. Skunde taip pat ne kartą kartojama, kad M. T., padarydamas administracinį nusižengimą, neturėjo jokios tiesioginės tyčios, pažeidimas nėra susijęs su alkoholio vartojimu, anksčiau už tokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, niekam nesukėlė avarinės situacijos, dėl jo padaryto pažeidimo jokių pasekmių neatsirado ir kitiems asmenims grėsmė nekilo. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės nemažina M. T. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, nes tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti atėmimas sukels didelių nepatogumų darbe, kad turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę jis galėtų geriau pasirūpinti savo močiute, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. M. T. nurodytos aplinkybės vertinamos kaip jo siekis pasitaisyti, bet ne kaip pakankamas pagrindas sumažinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, kad M. T., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galėtų lengviau atlikti savo darbo funkcijas, geriau pasirūpinti tiek savo, tiek močiutės gerove, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, nes tai nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Apeliantas, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab kad jo nurodytos aplinkybės apie pareigas darbe bei rūpinimąsi močiute egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti pažeidimą.

15. M. T. skunde taip pat akcentuoja, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tik tuomet, kai yra padaryti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui ar būtų sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, o jo padarytas administracinis nusižengimas tokių padarinių nesukėlė. Tačiau iš ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už alternatyvias veikas: už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui, padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, arba už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, arba už vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, arba už pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, arba tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi viena iš veikų, už kurią taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, yra lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, ir šio pažeidimo kvalifikavimui nebūtina nustatyti, kad šis pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją. Šiuo atveju M. T. yra nubaustas ne už pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o už lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jo padarytas pažeidimas ir jam paskirta nuobauda buvo didžiulė pamoka visam gyvenimui, jis puikiai suprato ir įsisąmonino savo neteisėto, prieštaraujančio įstatymams elgesio pasekmes ir yra tvirtai pasiryžęs daugiau analogiškų teisės pažeidimų nebekartoti, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pasimokymą iš savo klaidų bei gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo ir siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad M. T. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.