- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- I3-325-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00349-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- E. K.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Z. teismui paduotu skundu (b. l. 1-5) prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 42S-61-(14.42.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. Z.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atkurti I. Z. nuosavybės teises kitu įstatymo nustatytu būdu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kartu su jo seserimi E. K. po savo tėvo I. Z. mirties paveldėjęs mirusiojo turtą, kreipėsi į NŽT Zarasų skyrių, prašydamas suteikti informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo jo tėvo vardu procedūrą. NŽT Zarasų skyrius 2020-07-02 jam pateikė Sprendimą, tuo pačiu laišku pateikė ir NŽT Zarasų skyriaus 2019-09-30 kvietimą jo tėvui atvykti į IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą 2019-10-14. Nurodė, kad paskutiniais gyvenimo metais pareiškėjo tėvas I. Z. sunkiai sirgo, didžiąją laiko dalį buvo gydomas įvairiose stacionariose gydymo ir slaugos įstaigose, todėl nei apie kvietimą, nei apie Sprendimą nieko nežinojo. Sprendimu I. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės, už 2,5 ha žemės kompensuojant pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas siekė nuosavybės teisių atkūrimo, už valstybės išperkamą žemę perduodant lygiavertį žemės sklypą, tačiau be jo sutikimo nuosavybės teisės buvo atkurtos, išmokant piniginę kompensaciją. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau- ir Tvarka) 29 punktu, pagal kuriuos pretendentas apie galimybę pasirinkti žemės sklypą turi būti informuojamas registruotu laišku. O nesant galimybės tai padaryti, turi būti informuojamas per visuomenės informavimo priemones. Ginčo atveju, pareiškėjo tėvo jokia informacija nepasiekė, tėvas nuo 2019-09-03 iki (duomenys neskelbtini)buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) I palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, o (duomenys neskelbtini)mirė. Akivaizdu, jog kviečiamas į susirinkimą jis negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas, neįsitikinęs, kad pretendentui apie kvietimą žinoma, skubotai, jau 2019-10-18 priėmė ginčijamą Sprendimą. Atsakovas pažeidė Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje įtvirtintas procedūras, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, o nuosavybės teisės į senelio I. (J.) Z. išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurtos iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Zarasų skyriaus, atsiliepime į skundą nesutiko su skundu. Atsakovas atsiliepime (b. l. 24-27) nurodė, kad pareiškėjo tėvas I. Z. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 12,50 ha buvusio savininko I. (J.) Z. valdytos žemės. Utenos apskrities viršininko 2006-11-07 sprendimu Nr.13-17856 I. Z. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 10,0 ha žemės. Likusi žemė (2,50 ha) yra valstybės išperkama, ir už ją I. Z. pageidavo gauti lygiavertį žemės sklypą Zarasų rajono, Zarasų seniūnijos Šaulių kadastro vietovėje. Pretendentas daug kartų buvo kviečiamas atvykti į pretendentų susirinkimus ir pasirinkti žemės sklypą, tačiau jis į susirinkimus nė karto neatvyko, jokių savo neatvykimo priežasčių nenurodė. NŽT Zarasų skyriaus 2019-09-30 raštas buvo išsiųstas pretendento gyvenamosios vietos adresu, pranešimas apie registruotą siuntą buvo paliktas pašto dėžutėje, jokių duomenų apie pretendento negalėjimą atvykti skyriui nebuvo pateikta. Teisės aktai nenumato pareigos institucijai užtikrinti siunčiamų raštų įteikimą piliečiams. Piliečiui vengiant priimti pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą išsiųstą korespondenciją, eilę metų nesirūpinant savo turtinių teisių realizavimu, NŽT negalėjo priimti kitokio sprendimo kaip tik už turėtą žemę kompensuoti pinigais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. savo atsiliepimu teismui (b.l.41) su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog sutinka su visomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad I. Z. Zarasų rajono Zarasų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo I. (J.) Z. Z. apskrities (duomenys neskelbtini) kaime turėtos 12,50 ha žemės plotą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla , l.41).
Utenos apskrities viršininko 2006-11-07 sprendimu Nr.13-17856 I. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisęs į 10 ha žemės, ją grąžinant natūra. Dėl likusio žemės ploto (2,50 ha), kuris yra valstybės išperkamas, pretendentas 2007-10-05 pateikė prašymą perduodamą nuosavybėn neatlygintinai 2,50 ha žemės sklypą suprojektuoti Zarasų r., Zarasų sen., Šaulių kadastro vietovėje (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 30, 15).
Utenos apskrities viršininkas parengė 2007-03-23 išvadą Nr. 18-1956 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau- ir Išvada) dėl valstybės išperkamos žemės ploto (2,50 ha) bei vertės (2836 Lt), kuri buvo persiųsta į Utenos apskrities Zarasų r., Zarasų seniūniją (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.19).
Rengiant Šaulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, I. Z. 2012-01-02, 2012-01-17, 2014-08-21, 2014-09-05, 2017-11-03 pranešimais buvo kviečiamas atvykti į pretendentų susirinkimus ir pasirinkti suprojektuotus žemės sklypus, tačiau nė į vieną susirinkimą neatvyko (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 23-29).
NŽT Zarasų skyrius 2019-09-30 registruotu laišku I. Z. išsiuntė raštą Nr.42SD-2546-(14.42.104.) (toliau- ir Raštas)(b.l.8), kuriame nurodė, jog pretendentas kviečiamas 2019-10-14 atvykti į IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame turės išreikšti valią dėl projektuojamo žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo vietos ir ribų, taip pat išaiškintos neatvykimo į susirinkimą pasekmės, t.y. neatvykus arba atvykus ir nepasirinkus žemės sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais.
Byloje nėra ginčo, kad I. Z. į pretendentų susirinkimą 2019-10-14 neatvyko.
NŽT Zarasų skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 42VĮ-1142-(14.42.2) „Dėl Utenos apskrities 2007 m. kovo 23 d. išvados Nr. 18-1956 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimo“, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsniu, Tvarkos 29 ir 105¹ punktais, panaikino Išvadą, parengtą I. Z. vardu (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.18).
NŽT 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 42S-61-(14.42.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ atkūrė nuosavybės teises I. Z. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,50 ha žemės, kompensuojant pinigais (b.l.6-7).
Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia argumentais, kad jo tėvas I. Z. Rašto išsiuntimo metu sunkiai sirgo, buvo slaugomas stacionarioje slaugos įstaigoje, Raštas jo nepasiekė, tačiau NŽT, neįsitikinusi Rašto įteikimu, skubotai priėmė Sprendimą nuosavybės teises atkurti, kompensuojant pinigais.
I. Z. (duomenys neskelbtini)mirė, jo teisių perėmėjai yra pareiškėjas A. Z. ir E. K. (b.l.9-10).
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad kaimo vietovėje esanti žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1–9 punktuose yra įvardinti būdai, kuriais valstybė piliečiams atlygina už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, tarp jų - lygiaverčio žemės, miško ar vandens telkinio ploto perdavimas (1 punktas).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2,50 ha žemės, į kurią I. Z. pretendavo atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkama, todėl už ją pretendentui turėjo būti atlyginta Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjo tėvas pasirinko atlyginimo būdą- už valstybės išperkamą žemę perduodant lygiavertį žemės plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punkte įtvirtinta, kad piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę. Pagal Tvarkos 30 punktą, piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, (toliau- ir Metodika) 35 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pačios eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną organizuojami atskiri kelių eilių pretendentų susirinkimai. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Pagal Metodikos 36, 37 punktus pretendentas pasirašo susirinkimo protokole, kad sutinka su jam laisvos valstybinės žemės plote projektuojamu žemės sklypu, jo sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje.
I. Z. buvo įtrauktas į pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką ar vandens telkinį Šaulių kadastro vietovėje, sąrašus. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jis nuo 2012 metų iki 2017 metų pabaigos keletą kartų buvo kviečiamas į Zarasų rajono Šaulių kadastro vietovės IX eilės pretendentų susirinkimus, tačiau į susirinkimus jis neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri nustatė, jog tuo atveju, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Tvarkos 103 punkto (redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. vasario 7 d.) 4 pastraipa nustato: jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka. Įgyvendinimo tvarkos 105¹ punktas (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) nustato: atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais šios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi šios tvarkos: Žemėtvarkos skyrius pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo šios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos žemėtvarkos skyriaus vedėjui; tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.
Pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą NŽT turi teisę priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais pretendentui, kuris po 2019 m. sausio 1 d. pakviestas neatvyko į pretendentų susirinkimą pasirinkti žemės reformos žemėtvarkos projekte projektuojamo žemės sklypo (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių), tačiau tik tokiu atveju, jeigu jis į pretendentų susirikimą buvo pakviestas Tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka.
Tvarkos 102¹ punkte (redakcija, galiojanti nuo 2019-02-07) nustatyta: rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.
Nagrinėjamu atveju I. Z. siųstas Raštas atitiko Tvarkos 102¹ punkte nurodytą kvietimo turinį, jis buvo išsiųstas registruotu laišku pretendento deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau išsiųstas pažeidžiant šiame punkte numatytąjį 15 dienų terminą, t.y. išsiųstas likus 14 dienų iki nustatytos susirinkimo datos. Bylos duomenys patvirtina, kad Raštu siųstas kvietimas į pretendentų susirinkimą, I. Z. nebuvo įteiktas (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.20-21) dėl to, kad pretendentas I. Z. dėl sunkios sveikatos būklės nuo 2019-09-03 iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) I palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, ką patvirtina medicinos įstaigos pateikta informacija (b.l.34). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu Raštu siųstas kvietimas I. Z. būtų buvęs įteiktas, jis kviečiamas į 2019-10-14 susirinkimą nebūtų galėjęs atvykti dėl objektyvių, nuo pretendento valios nepriklausančių priežasčių (dėl sunkios sveikatos būklės).
Teisėjų kolegijos vertinimu pagal nuo 2019 sausio 1 d. galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, Tvarkos 102¹ – 105 punktuose įtvirtintų nuostatų prasmę pretendentas privalo būti informuotas apie sudarytas sąlygas galutinai pasirinkti projektuojamą lygiavertį žemės sklypą bei įspėtas apie tokio nepasirinkimo pasekmes, o NŽT, prieš priimdama sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, privalo įsitikinti, kad tokia informacija pretendentą pasiekė. Būtent todėl šiose teisės normose įtvirtintas reikalavimas kvietimą siųsti registruotu laišku. Tai suponuoja išvadą, jog NŽT privalo įsitikinti, jog registruotas laiškas adresatą pasiekė, o registruoto laiško nepavykus įteikti-turi būti kviečiama visuomenės informavimo priemonėmis. Pažymėtina, kad informaciją apie registruoto laiško įteikimą nesunkiai galima rasti AB Lietuvos pašo viešai skelbiamuose siuntų sekimo duomenyse. Nagrinėjamu atveju NŽT registruota siunta siųstas Raštas I. Z. įteiktas nebuvo (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.20-21), tačiau jau 2019-10-17 buvo panaikinta Išvada, o 2019-10-18 priimtas Sprendimas.
Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pretendentas nebuvo Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas apie pretendentų 2019-10-14 susirinkimą, be to, į šį susirinkimą jis nebūtų galėjęs atvykti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, Sprendimas priimtas, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
Be to, priimant Sprendimą, buvo pažeistos ir Tvarkos 112 punkto nuostatos, nustatančios, jog sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Ginčo atveju, pretendentui apie posėdį, kuriame buvo priimtas Sprendimas iš viso nebuvo pranešta, Sprendimas buvo priimtas po 4 dienų nuo 2019-10-14 vykusio pretendentų susirinkimo. Teisėjų kolegijos vertinimu Tvarkos112 punkte įtvirtintos taisyklės yra skirtos užtikrinti nuosavybės teises atkuriančio piliečio teisę dalyvauti priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikti savo paaiškinimus dėl priimamo sprendimo ir priimti objektyvų sprendimą, todėl jos negali būti vertinamos kaip formalios.
Tvarkos 119 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui. Nagrinėjamu atveju priimtas Sprendimas I. Z. išsiųstas nebuvo (b.l.20).
Remiantis nustatytomis faktinėms aplinkybėms, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus ir atsižvelgus į ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą, Sprendimas naikinamas, nustačius, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas skunde yra suformulavęs prašymą įpareigoti NŽT per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atkurti I. Z. nuosavybės teises kitu įstatymo nustatytu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio nuostatas, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. ginčo šalys grąžinamos į buvusią iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtį, o kompetentingam viešojo administravimo subjektui sukuriama pareiga iš naujo spręsti dėl asmens teisių ir pareigų. Taigi, pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą panaikinus Sprendimą, atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dabar jau mirusiojo I. Z. vardu turės išspręsti iš naujo. Todėl reikalavimas atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus yra perteklinis, nes tą daryti jį įpareigoja teisės aktai. Dėl prašomo nustatyti 3 mėnesių termino nuosavybės teisių atkūrimo klausimui išspręsti, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo sąlygos bei procedūros reglamentuotos Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje, atsakovas, spręsdamas nuosavybės teisių atkūrimo mirusiojo I. Z. vardu klausimą iš naujo, privalės šių sąlygų bei procedūrų laikytis, byloje nėra pateikta duomenų, per kiek laiko nustatytos procedūros objektyviai gali būti įvykdytos, todėl teismas nustatyti konkretų laikotarpį sprendimui atkurti nuosavybės teises priimti neturi pagrindo. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus atmetamas.
Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, trukdo aplinkybė, jog NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2019-10-17 įsakymu Nr.42VĮ-1142-(14.42.2.) buvo panaikinta Išvada. Dėl nurodytojo argumento teismas pažymi, kad suinteresuotiems asmenims sutinkant, viešojo administravimo subjektas turi teisę pripažinti netekusiu galios savo paties priimtą administracinį aktą pagal Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 42S-61-(14.42.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. Z.“.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.