Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
1A-165-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11248-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
G. S. A.
Advokatai
Antanas Palijanskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-397/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11248-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, G. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,nuteistojo G. S. A. gynėjui advokatui Antanui Palijanskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Ši bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis subendrinta su 2018 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirta G. S. A. galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (1 para) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 9 d. apie 19 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajam S. T. į veidą bei nenustatytą skaičių smūgių medine lazda į įvairias kūno vietas, po to kartu su nenustatytu asmeniu, pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, spardydamas, suduodamas smūgius rankomis ir medine lazda į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam krūtinės ląstos sumušimą su kairės krūtinės ląstos pusės VII – IX šonkaulių lūžimu, oro, kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, su poodine emfizema, tuo nukentėjusiajam S. T. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį G. S. A. atžvilgiu konstatavo, jog kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. A. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu.

3.1. Skunde nurodė, jog kategoriškai nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl jo neteisėtumo. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neobjektyviai ir paviršutiniškai išnagrinėjo liudytojų parodymus bei jais rėmėsi, kurie nebuvo visiškai teisingi ir tikroviški pagal to įvykio aplinkybes, kas lėmė netinkamai suformuluotą kaltinimo esmę G.S. A. atžvilgiu.

3.2. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, taip pat netinkamai taikė bausmės paskyrimo dydį ir jo pagrįstumą pagal inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą ir realų nusikalstamos veikos buvimą/nebuvimą. Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti bausmės skyrimo klausimo teisėtumą G. S. A. atžvilgiu iš esmės. Nuteistajam nėra suprantamas ir 10 MGL (500 Eurų) dydžio baudos skyrimas ir to teisinis pagrįstumas. Nuteistojo manymu, ši bauda neteisėtai jam paskirta, todėl turi būti panaikinta

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis net nesiruošė teikti jokios apimties turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškinio, kas tik įrodo, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkta visuminė „įrodymų“ ir nusikalstamos veikos pagrindimo konkrečiai nuteistojo atžvilgiu - neatitinka teisingumo, sąžiningumo elementarių principų. Tai akivaizdžiai įrodo skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą, neobjektyvumą, todėl nuteistojo įsitikinimu, jis turi būti panaikintas G. S. A. išteisinant.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. S. A. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas G. S. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl G. S. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant G. S. A. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

9. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir paviršutiniškai išnagrinėjo liudytojų parodymus, kas lėmė netinkamai suformuluotą kaltinimo esmę nuteistojo atžvilgiu. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam S. T., neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Aukštesniojo teismo vertinimu G. S. A. veikoje nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas G. S. A. kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiojo S. T., liudytojų A. J., P. R. parodymais, kurie kartu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1013/2018(02), iš kurios matyti, jog S. T. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 38-39), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, fotolentelėmis (1 t., b. l. 52-56), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, fotolentelėmis (1 t., b. l. 80-85), tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės (1 t., b. l. 159-160), apžiūros protokolu, fotolentelėmis (2 t., b. l. 8-14), savanoriško daiktų pateikimo bei apžiūros protokolais, fotolentelėmis (1 t., b. l. 21, 22, 23-24, 26-28) tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

11. Kaip nustatyta nukentėjusiojo S. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jis įvykio dieną buvo namuose, kai apie 19 val. į duris kažkas paskambino. Pažiūrėjęs pro durų akutę, pamatė stovinčią už durų podukrą G., už jos matėsi dar dviejų asmenų siluetai. Įleidus podukrą, jai iš paskos įėjo kaltinamasis, kuris nešė jos vaiką, kartu buvo dar vienas vyras. Jis pats nuėjo į kambarį ir atsisėdo žiūrėti televizorių, o jie nuėjo į virtuvę. Po kelių minučių atėjės kaltinamasis liepė parodyti deklaraciją, paklausus, kas jis toks, jis puolė mušti su savimi atsineštu mediniu pagaliu. Atbėgęs dar kitas vyras, parvertė ant žemės ir jį sumušė, paėmė raktus ir liepė namuose nesirodyti. Negali pasakyti, kiek kas tiksliai smūgių sudavė. Kaltinamasis su ranka priklaupęs trenkė, viena dalis pagalio lūžo, o su kita dalimi per galvą ir per nugarą daužė, o kitas vyras jį tik spardė. Namuose buvo mažoji dukra D. ir podukra A., kuri matė įvykį (3 t. b.l. 6-7). Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, be to jis anksčiau su nuteistuoju G. S. A. nebuvo pažįstamas, todėl apklabėti visai nepažįstamą žmogų, nukentėjusiajam nebuvo jokio suinteresuotumo. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis G. S. A. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtą, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. J., kuri nurodė, jog įvykio dieną būdama namuose savo kambaryje, patėviui atidarius lauko duris, išgirdo svetimą vyro balsą. Atėjusi pamatė, kad stovi du vyrai. Jų niekas nekvietė į vidų, jie patys užėjo. Matė, kad tie vyrai prieš patėvį pakėlė ranką. Jie patėvį spardė, o ji kvietė mamą. Paskui vyrai išbėgo. Matė prie stalo lūžusią lazdą. Vienas asmuo turėjo prie savęs lazdą ir girdėjosi, kad smarkiai mušė. Sesuo G. pas juos negyvena, tačiau tą dieną kai patėvį mušė matė sesę. Kada ji išėjo, nežino, nes buvo su maža sese vonioje. Kaltinamasis tuo metu buvo be akinių ir barzdos. Prieš įvykį nebuvo mačiusi kaltinamojo. Buvo reikalavimas patėviui, kad jis išeitų iš namų. Tvirtina, kad kaltinamasis G. S. A. tikrai sumušė S. T.. A. vardą išgirdo, kai buvo kaltinamasis namuose, nes jo draugas sakė „A., einam iš čia“ ir jie išbėgo pro duris (3 t. b. l. 22-23). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi nuosekliais bei bylos faktines aplinkybes atitinkančiais tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos A. J. parodymais. Minėta liudytoja teismo posėdžio metu kategoriškai paneigė, kad jai buvo daromas spaudimas iš policijos pareigūnų dėl parodymų davimo. Be to, nurodė, kad su nukentėjusiuoju nėra itin geruose santykiuose, jo ginti nesiruošia, tačiau pareigūnams papasakojo teisybę kaip buvo. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo G. S. A. kaltę, taip pat pagrįstai vadovavosi ir liudytoju apklausto P. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino teismo posėdžio metu ir kuriuose nurodė, kad jam dirbant Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, 2018 m. kovo 9 d. apie 19.10 val. patrulių rinktinėje esančioje (duomenys neskelbtini), prie jo pribėgo vyras, kuris teigė, kad prieš maždaug 10 minučių, savo namuose buvo sumuštas podukros atsivestų draugų, kurių jis nepažįsta. Vyras, kaip paaiškėjo S. T., skundėsi skausmu šonkaulių srityje. Kartu su kolega ir vyriškiu nuvyko nurodytu adresu, tačiau asmenys buvo pasišalinę. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam būnant namuose apie 19.00 val. atvyko jo podukra G. V. su dviem savo draugais, kurių jis nepažįsta ir pradėjo rėkti, kad jis išeitų iš namų. Jam nesutikus, atėję vyrai pradėjo jį mušti rankomis, kojomis ir mediniu pagaliu. Pasitaikius progai nukentėjusysis iš namų pabėgo. Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad namuose buvo S. T. kita nepilnametė podukra A. J., kurį dalį konflikto matė (1 t., b. l. 108-109, 3 t. b.l. 20). Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrindą tikėti tiek nukentėjusiojo S. T., tiek liudytojų A. J. bei P. R. parodymais suteikia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1013/2018(02), kurioje nurodyta, kad S. T. konstatuota krūtinės ląstos sumušimas su kairės krūtinės ląstos pusės VII-IX šonkaulių lūžimu, oro, kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, su poodine emfizema. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, fotolentelės, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis S. T. atpažįsta G. S. A., kaip asmenį, kuris jį mušė, daužė mediniu pagaliu (1 t., b. l. 52-56), bei asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, fotolentelės, kuriuose užfiksuota, kaip A. J. atpažino G. S. A., kaip asmenį kuris, kartu su kitu vyru sumušė jos patėvį S. T. (1 t., b. l. 80-85). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas nuteistojo G. S. A. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, pagrįstai sprendė, jog nuteistojo nurodyta versija, kad jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo nusikaltimo vietoje ir nepadarė jokio nusikaltimo, nepasitvirtino, kadangi ji yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo sužalojimo faktą ir sužalojimo sunkumą patvirtino byloje esanti specialisto išvada. Nuteistojo neprisipažinimą buvus įvykio vietoje bei atlikus jam inkriminuojamus veiksmus, paneigė nukentėjęs S. T. ir liudytoja A. J., kurie, iki tol G. S. A. nepažinoję, jį atpažino ikiteisminio tyrimo metu iš jiems pateiktų nuotraukų, o apklausiami teisme neabejodami patvirtino, jog būtent jis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis duodamas parodymus teigė, kad nepažįsta ir G. V., tačiau pati G. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad G. S. A. gerai pažįsta apie du metus (3 t. b.l. 22), jų ryšius patvirtino ir nuteistajam priklausančių mobiliųjų telefonų apžiūros protokolas, fotolentelės (2 t., b. l. 8-14). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo G. S. A. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo ir kurių pakako pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad G. S. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas G. S. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau vertino jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka nuteistojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistasis G. S. A. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajam S. T. į veidą bei nenustatytą skaičių smūgių medine lazda į įvairias kūno vietas, po to kartu su nenustatytu asmeniu, pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, spardydamas, suduodamas smūgius rankomis ir medine lazda į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nuteistojo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis G. S. A. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo požymius, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir G. S. A. išteisinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

13. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą netinkamai taikė bausmės paskyrimo dydį, taip pat nepagrįstai paskyrė 10 MGL (500 Eurų) dydžio baudą.

13.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

13.2. Nors apeliaciniame nuteistojo skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą G. S. A., netinkamai taikė bausmės paskyrimo dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovaujasi įstatymais, o ne nuteistojo pageidavimais. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. S. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, nuteistasis praeityje teistas, bausmės neatlikęs, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirbantis, nei lengvinančių, nei sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam turi būti skirta trumpa bet griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl G. S. A. paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

13.3. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam G. S. A. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

13.4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas G. S. A. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas šią bausmę remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, t. y. visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (10 MGL (500 eurų) dydžio bauda) prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskyrė G. S. A. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą.

13.5. Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Tai palikta teismo nuožiūrai. Taigi teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau, kolegijos vertinimu, bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

13.6. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų, kurie suteikia teismui teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo – visiško ar dalinio – būdų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas – visiškas bausmių sudėjimas – atitinka tiek padarytų veikų, tiek G. S. A. asmenybės pavojingumą.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo G. S. A. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas