Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-673/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-11
Bylos Nr.
2-673/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis dvaras“
Ieškovas
Donato Sakalausko individualios įmonės „Normaida“, D. Sakalausko
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-673/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis dvaras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-662-71/2009 pagal ieškovo Donato Sakalausko individualios įmonės „Normaida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Senasis dvaras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. Sakalausko IĮ „Normaida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Senasis dvaras“ dėl 258 713, 26 Lt skolos pagal rangos sutartį, 15, 21 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikšto ieškinio reikalavimo ir žyminio mokesčio sumai - 259 713, 26 Lt - areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant - nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovas vengia atsiskaityti už atliktus statybos darbus, į žodinius bei rašytinius raginimus atsiskaityti neatsako, o skolos suma yra didelė, dėl ko, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, ieškiniui užtikrinti, neviršijant 259 713, 26 Lt, areštavo atsakovui priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, uždrausdamas atsakovui areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, tačiau leisdamas areštuotu turtu naudotis. Nutarties vykdymo metu paaiškėjus, jog areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertė mažesnė nei 259 713, 26 Lt, teismas nutarė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad šioje byloje atsakovui yra pareikštas turtinis reikalavimas dėl skolos, kuri, vertinant bendro šalies pragyvenimo lygio mastu, yra labai didelė, priteisimo. Be to, teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra laikomas procesinio teisinio pobūdžio reikalavimu, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikė ir bylinėjimosi išlaidų sumai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo šiuos motyvus:

1) pagal apelianto buhalterinės apskaitos programos duomenis, įmonė nėra skolinga ieškovui. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia nepagrįstais dokumentais, tai yra 2007 metų gruodžio mėnesio, 2008 metų sausio mėnesio, 2008 metų gegužės mėnesio vienašališkais atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais ir jų pagrindu išrašyta 2009 m. vasario 23 d. PVM sąskaita-faktūra NOR Nr. 1424. Apeliantas nėra su ieškovu sudaręs jokios statybos rangos sutarties, kurios pagrindu ieškovas atliko jo vienašališkai patvirtintuose aktuose nurodytus darbus. Šią aplinkybę pripažįsta pats ieškovas;

2) teismas nenurodė, kokiais argumentais remiantis nutarė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti nepranešdamas atsakovui;

3) apeliantas yra pelningai dirbanti įmonė, kurios nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra daug didesnis už ieškovo prašomą priteisti skolą. VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2009 m. balandžio 21 d. duomenimis, apeliantas valdo daugiau nei 64 nekilnojamojo turto vienetus, todėl grėsmės ieškinio įvykdymui nėra. Be to, 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės finansinė būklė yra stabili.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Atsakovo argumentai dėl ieškinio pagrįstumo negali būti sprendžiami šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, tai yra nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra laikomasi nuostatos, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civ. byloje AB ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ v. Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialas Lietuvoje, oro uostas „Ryga“ (bylos Nr. 2-949/2008, kat. 110.1; 130.1)). Kaip matyti iš ieškinio turinio, reikalavimas dėl skolos priteisimo yra motyvuojamas tuo, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už papildomai atliktus statybos darbus, kurių atlikimą ieškovas grindžia atliktų darbų aktais, tokiu būdu įrodinėdamas sutartinių santykių tarp šalių buvimą, nesant rangos sutarties dėl statybos darbų atlikimo (b. l. 15-19). Kaip jau minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra nustatinėjama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, tai yra įvertinus visus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tačiau ieškovo ieškinyje išdėstyti faktiniai reikalavimą pagrindžiantys argumentai ir pridedami įrodymai leidžia preliminariai spręsti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti patenkinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantas nurodė, kad jo finansinė padėtis yra gera, todėl nėra grėsmės, kad teismo sprendimas, jeigu jis bus palankus ieškovui, nebus įvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė, nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tada, kai yra įrodymų, jog galima reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl būtina įvertinti, ar atsakovo pateikti duomenys apie bendrovės turtinę padėtį paneigia prielaidas, jog dėl didelės ginčo sumos teismo sprendimas ieškinio patenkinimo atveju galėtų būti neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkėtų. Gerą finansinę įmonės padėtį atsakovas grindžia tuo, kad pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis, bendrovė nuosavybės teise valdo daugiau nei 64 nekilnojamojo turto vienetus (b. l. 41-43). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas išrašas iš VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazės, kuriame išvardinti atsakovui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, neatskleidžia duomenų apie šį turtą, jo vertę, esamus apsunkinimus, todėl teismo sprendimo neįvykdymo ar jo įvykdymo apsunkinimo rizikos tai nepašalina. Beje, iš atsakovo pateiktos 2009 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2008 metais atsakovas turėjo 20 218 522 Lt pelno, o per tris 2009 metų mėnesius gavo 719 813 Lt pelno (b. l. 40). Esant sąstingiui nekilnojamojo turto rinkoje, šioje ūkio srityje veikiančių įmonių turtinės padėties stabilumo užtikrinimas ginčo nagrinėjimo laikotarpiu yra ypač svarbus ieškovo interesų užtikrinimo atžvilgiu.

Atmestini apelianto argumentai, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai išspręstas jam apie tai nepranešus. Teismas, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, turėjo pagrindo taikyti CPK 148 straipsnio pirmosios dalies taisyklę ir ieškovo prašymą dėl šių priemonių taikymo nagrinėti nepranešus atsakovui. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka, o remiantis CPK 153 straipsnio antrąja dalimi rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą atsakovas turi būti informuojamas, tačiau jis nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Taigi realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kaip jau minėta, yra susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais, todėl pagrindinis (neskaitant šalies teisės žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą ir pan.) informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nepranešimas atsakovui apie klausimo nagrinėjimą laikinųjų priemonių taikymo atveju nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis