Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui K. P., trečiasis asmuo UAB ,,Lietuvos rytas“, dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovui K. P. per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į E. S. ieškinį (ieškinys ir teismo pranešimas atsakovui įteiktas (b. l. 27)), Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatą asmuo atleistinas nuo atsakomybės dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimo, jei duomenis paskleidė apie viešojo asmens valstybinę ir visuomeninę veiklą ir paskelbęs asmuo įrodo, kad veikė sąžiningai. Tačiau teismas minėtų sąlygų nepagrindė. Tik nurodė, kad ieškovas yra Lengvosios atletikos federacijos prezidentas ir dėl to priskirtinas prie viešųjų asmenų, tačiau vien tai, kad asmuo yra asociacijos vadovas, nepakanka teisinei išvadai, kad toks asmuo laikytinas viešuoju, t. y. ieškovas pirmosios instancijos teismo pripažintas viešuoju asmeniu be jokio teisinio pagrindo. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas viešasis asmuo, neanalizavo, ar duomenys buvo paskelbti apie ieškovo valstybinę ar visuomeninę veiklą, t. y. ar paskleisti duomenys yra susiję su ieškovo visuomenine veikla. Realiai paskleisti duomenys susiję su ieškovo kaip verslininko veikla arba susiję su jo sporto administravimo veikla. Asmuo paskleidžiantis duomenis turi pagrįsti, kad atskleisdamas tam tikrą informaciją veikė sąžiningai. Atsakovas ne tik neįrodė, bet ir visiškai nedalyvavo įrodinėjimo procese dėl sąžiningumo paskleidžiant informaciją apie ieškovą. Teismas nepagrįstai suabsoliutino asmenų teises skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie viešuosius asmenis. Atsisakius ginti viešo asmens garbę ir orumą vien dėl aplinkybės, kad duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį, būtų paneigta viešo asmens teisė į garbę ir orumą.Teismas, priimdamas sprendimą už akių, neištyrė, ar atsakovo paskleista informacija neperžengia leistinos kritikos ribos, nes viešo asmens kritika nėra absoliuti, nepateisinama, jei ji melu pažeidžia asmens garbę ir orumą, tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad atsakovo teiginiai laikytini nuomone, nenurodė nei vienos teisės normos, nepateikė nuorodos į teismo precedentą, kurio pagrindu asmuo atleistinas nuo atsakomybės, jei jis paskleidžia asmens garbę ir orumą pažeidžiančią nuomonę. Teismas netinkamai taikė teisės normas reguliuojančias nuomonės ir fakto atskyrimą. Kadangi atsakovas ieškovą apkaltino neteisėtais tikslais, neteisėtais veiksmais ir pateikė informaciją apie ieškovo turimą turtą, paskleista informacija negali būti laikoma nuomone, o laikytina duomenimis (žinia), kurią galima patikrinti pagal tiesos kriterijų. Nuomonės reiškimo laisvė (informaciją pripažinus nuomone) nėra absoliuti, turi būti paremta faktais ir reiškiama etiškai, nes ją paskleidžiant taip pat galima pažeisti asmens garbę ir orumą.Teismas esmines faktines aplinkybes (dėl asmens paskelbimo viešuoju ir paskleistos informacijos pripažinimo nuomone) ištyrė paviršutiniškai, atsietai nuo teisinio reguliavimo bei susiformavusios teismų praktikos. Civilinė byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas ir bylos negalimumas pagal pateiktus įrodymus išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro pagrindą bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ 2012 m. kovo 14 d. išspausdintas straipsnis ,,Lengvaatlečių vadas – pats sau ponas“ neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, nes straipsnyje išsakyta nuomonė apie ieškovo, kaip Lengvosios atletikos federacijos vadovo, darbinę veiklą. Ieškovas yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vadovas, todėl laikomas viešuoju asmeniu.Interviu forma nuomonė išsakyta etiškai ir sąžiningai, nesiekiant piktybiškai įžeisti ar kitaip pažeminti ieškovą. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl išsakyta kritika žemina jo garbę ir orumą (yra žeminančio pobūdžio).Ar paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą yra fakto klausimas, ir tai, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeista asmens garbė ir orumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2012 m. Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių (nepateikus atsakovui atsiliepimo), kuriuo ieškovo ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo (10 000 neturtinės žalos priteisimo) atmetė. Pagrindinis ieškinio atmetimo motyvas – atsakovo teiginiai dėl Lietuvos ėjimo čempionato rengimo datos ir ieškovo kritikos Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui dėl pasirengimo olimpinėms žaidynėms, laikytini jo nuomone.

Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Pažymėtina, kad priimti sprendimą už akių yra teismo teisė, bet ne pareiga. Jeigu byloje pateiktų įrodymų nepakanka formaliam įrodymų vertinimui atlikti ir priimti sprendimą už akių, taip pat, kai byloje egzistuoja CPK 285 straipsnio 3 dalies pagrindai, teismas atsisako priimti tokį sprendimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į ginčo esmę (byla dėl garbės ir orumo gynimo), į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad buvo pakankamas pagrindas, formaliai vertinant įrodymus, priimti sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir tik nustatęs visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, priimti sprendimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl kai kuriuos atsakovo teiginius (dėl Lietuvos ėjimo čempionato rengimo datos ir ieškovo kritikos Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui dėl pasirengimo olimpinėms žaidynėms) pripažino nuomone, o ne duomenimis, nors būtent dėl to ieškinį atmetė. Be to pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškinyje nurodomo kaip tikrovės neatitinkančio bei garbę ir orumą žeminančio teiginio – „galbūt pagrindinis tokio elgesio motyvas – noras perimti olimpinių loterijų veiklą ir išgelbėti bankrutuojančias savo verslo įmones“.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose būtent atsakovai turi didesnę įrodinėjimo naštą ir privalo tai daryti aktyviais veiksmais, t. y.: 1) preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.), 2) paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu <...> juos paskleidęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai <...>.

Priimtas sprendimas už akių, šiuo atveju (atmetus ieškinį), neatitinka nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei šio instituto pagrindinės paskirties (sprendimas už akių iš esmės skirtas koncentruotumo principo įgyvendinimui) - greičiau atkurti ieškovo pažeistas teises, jeigu atsakovas nesigina nuo jam pareikštų reikalavimų (galbūt atsakovas sutinka su ieškiniu). Pažymėtina, kad atsakovui pateikus atsiliepimą, teismas nebūtų turėjęs galimybės priimti sprendimo už akių (byla būtų nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles) ir ieškinį atmesti, tačiau atsakovui to nepadarius (nesiginant nuo ieškinio), ieškovas atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei esant pateiktam atsiliepimui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių ir ieškinį atmesti, tokiu teismo sprendimu yra neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais), todėl sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.