- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2-1330-443/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00086-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Atsakovas
- A. A. M.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
dalyvaujant ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „R.“ atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „R.“ ieškinį atsakovei A. A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovės 260,81 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise turi butą Nr. 39 (toliau – Butas) ir yra Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „R.“ narė. Savo gyvenamąją vietą atsakovė yra deklaravusi tuo pačiu adresu. Atsakovė dalyvavo 2018 m. kovo 2 d. DNSB „R.“ visuotiniame narių susirinkime ir balsavo už visus jame priimtus sprendimus. 2019 m. gegužės mėnesį atsakovė nustojo mokėti įmokas pastato bendro naudojimo objektams eksploatavimui ir pastato bendro naudojimo elektros energijai apmokėti. Reaguodama į žodinius raginimus laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir tinkamai vykdyti savo, kaip bendraturčio pareigas, atsakovė 2020 m. balandžio 20 d raštu, įvardintu kaip „Pranešimas“, kreipėsi į ieškovę, prašydama jos lėšas, tariamai panaudotas Bute esančios pastato inžinerinės dalies vamzdžių keitimui „<...> grąžinti arba užskaityti sekančioms mėnesio įmokoms <...> “. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad įmokų ieškovei ji nemokės tol, kol prašoma suma jai nebus grąžinta arba nebus „<...> padengta kitiems mokėjimams permoka“. Reaguojant į atsakovės „pranešimą“ jai buvo įteiktas 2020 m. balandžio 21 d. raštas Nr. 1 su detaliais paaiškinimais. Be to, kaip ir buvo nurodyta šiame rašte, atsakovės „pranešimas“ buvo apsvarstytas 2020 m. birželio 25 d. DNSB „R.“ visuotiniame narių susirinkime, kuriame atsakovė dalyvavo. Kaip matyti iš minėto susirinkimo protokolo DNSB „R.“ visuotinis narių susirinkimas nutarė atsakovės prašymo netenkinti. Bendrijos narių susirinkimas taip pat nutarė atsakovei suteikti 3 mėnesių laikotarpį susidariusiam 110 Eur įsiskolinimui padengti, o jo nepradėjus dengti kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir išieškojimo. Šio DNSB „R.“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo įstatuose numatyta tvarka atsakovė neskundė.
Atsakovei ir toliau nemokant įmokų Pastato bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pastato bendro naudojimo elektros energijai apmokėti, jai buvo įteiktas 2021 m. vasario 2 d. raštas Nr. 1, kuriuo buvo priminta apie susidariusį 134,91 Eur įsiskolinimą ir paprašyta jį padengti. Atsakydama į minimą pranešimą 2021 m. vasario 6 d. atsakovė informavo ieškovę, kad susidariusio įsiskolinimo nepadengs. Kaip matyti iš ieškovei apskaitos paslaugas teikiančios I. V. pateiktos pažymos, įsiskolinimas iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra 260,81 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jai bendrija skolinga 179,19 Eur, o ne ji skolinga bendrijai. Mano, kad 2020 m. birželio 25 d. susirinkimas yra neteisėtas, nes jame dalyvavo bendrijai nepriklausantis asmuo. Ji nemokėjo įmokų, nes pagal išrašytus „špargalus“, pavadintus sąskaita, nebuvo galima sumokėti parduotuvėje kaip kad visus kitus mokesčius. Buhalterė turėtų žinoti, kokie rekvizitai turi būti sąskaitoje nurodyti, o šita išrašyta „špargalkė“, kuri pavadinta sąskaita, buhalterinėje apskaitoje neturi juridinės galios, kitaip sakant negalioja. Yra apmokėjusi einamuosius mokesčius už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio, todėl jokios skolos negali būti. Sąskaitose nebuvo nurodyta, kas išrašė – nei telefono numeris, kad galėtų paskambinti, todėl paskambino pirmininkui, o vėliau parašė raštiškai. Mano, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis turėtų galioti ir DNSB „R.“ pirmininkui.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Skruibis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tikslina ieškinio reikalavimą ir sumažina įsiskolinimą 1 centu, kadangi įsivėlė aritmetinė skaičiavimo klaida. Atsakovė gyvena name, kuriame veikia bendrija. Atsakovė nuo 2019 m. birželio 30 d. pradėjo nemokėti įmokų bendrijai. Yra buhalterės pateikta pažyma. Įsiskolinimą sudaro išlaidos bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pastato bendro naudojimo elektros elektrai apmokėti. Sąskaitose yra visi reikalingi rekvizitai. Atsakovė sąskaitas gauna. Atsakovė sugalvojo, kad jai bendrija yra skolinga. Dokumentų, pagrindžiančių ieškovės skolą atsakovei, nėra. Atsakovė neturi jokios reikalavimo teisės bendrijai. Jos prašymas buvo svarstytas susirinkime. Gyventojai susirinkime nusprendė tokio atsakovės prašymo netenkinti. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina skolos dydį. Ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Į bylą nėra pateikta jokio dokumento, patvirtinančio ieškovės skolą atsakovei. Neaišku dėl ko nemoka atsakovė. Mano, kad atsakovė nemoka dėl savo klaidingų įsitikinimų (2022 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 35 sek. – 16 min. 53 sek., 18 min. 50 sek. – 22 min. 30 sek.). Atsakovė 2019 m. birželio mėnesį nustojo mokėti tas įmokas. Vyko nemažai susirašinėjimų. Pirmas rašytinis dokumentas dėl tos skolos buvo 2020 m. balandžio mėnesio pačios atsakovės. Ieškovė pateikinėjo informaciją. Buvo svarstoma gyventojų susirinkime. Atsakovė visur dalyvavo ir buvo priimti nepalankūs atsakovei sprendimai. Reikalavimas yra visiškai pagrįstas. Įmokos yra nedidelės. Ieškovė derėjosi, raštus rašė. Kiti savininkai nesupranta, kodėl kažkam galima, o kažkam negalima nemokėti. Nesuprantama, kodėl atsakovė laikosi tos pozicijos. Atsiliepime nėra nurodyta nieko, kas būtų susijęs su šios bylos reikalavimu. Atsakovė neginčija skolos dydžio. Atsakovė laiko, kad kažkada pakeitė vamzdžius, nurodo, kad nemokės tol, kol nepasidegs tie 400 Eur, kuriuos, atsakovės nuomonė jai yra skolinga ieškovė. Atsakovė neturi priešpriešinio reikalavimo teisės ieškovei. Šioje byloje yra grynai turtinis reikalavimas. Priešieškinio atsakovė nepateikė, teisine pagalba nesinaudoja. Atsakovės nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės. Byla dėl vamzdžių keitimo nėra pradėta. Apie vamzdžius šioje byloje nėra kalbama, jie nėra bylos dalykas. Nebuvo šaukiami susirinkimai dėl Covid. Šitoje byloje nėra pareikšta jokių ginčų dėl bendrijos veiklos. Tam tikra pauzė susirinkimuose buvo dėl Covid. Šitoje byloje nėra nagrinėjami jokie reikalavimai susiję su vamzdžiais (2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 30 sek. – 24 min. 37 sek.).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad daugiabučio namo bendrijos įstatuose yra nurodyta, kad reikia pašalinti grėsmes, paskui atlyginti išlaidas. Vienur rašo, kad galima grąžinti pinigus, ji neprašė grąžinti, prašė įskaityti įmokas. Ji mokėjo įmokas bendrijai nuo pat pradžių (2022 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 10 sek. – 28 min. 30 sek.). Atsakovė prašo atmesti ieškinį, kadangi ji nuo bendrijos pradžios mokėjo pinigus. Jos įsitikinimu, jeigu pakeisti vamzdžiai kituose butuose, tai ir jai priklausė. Ji net nežinojo, kad tas vamzdis priklauso bendrajai nuosavybe. Apie 2018 m. kovo 2 d. bendrijos narių visuotinį susirinkimą žinojo, protokolą matė, neskundė. Apie 2020 m. birželio 25 d. susirinkimą žinojo, dalyvavo, apie jame priimtą sprendimą sužinojo susirinkimo metu, to sprendimo neskundė. Vamzdžio keitimo bute nederino su bendrija. Ji žinojo, kad tas vamzdis yra jos bute, tai galvojo, kad ir priklauso jai. Su tuo vamzdžiu nebuvo įvykusi avarija. Kai darėsi remontą, ji buvo pastebėjusi, kad tas vamzdis šlapiuoja. Meistras patarė pakeisti. Bendrijos, prieš keitimą to vamzdžio, neinformavo. Bendrija skolą prašė apmokėti. Jai sąskaitose būdavo prierašas, įspėjimas, kad jeigu nesumokės, kreipsis į teismą, antstolius. 2020 m. birželio 25 d. susirinkimo metu nepateikinėjo jokių dokumentų, kiek yra išleidusi, nes jau yra praėję 14 metų. Balsavo žmonės, kurie net nežinojo už ką. Ji kreipėsi į bendrijos pirmininką dėl skolos. Bendrijos pirmininkas atsakė raštu. Ji galvoja, kad sutiko bendrija su skola, nes rašte atrašė, kad galimas mokėjimas. Dėl 440 Eur priteisimo iš bendrijos nesikreipė į teismą. Įmokų mėnesinių neginčija (2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 20 sek. – 51 min. 10 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė DNSB „R.“ yra paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikia namui, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir kitas paslaugas. Ieškovės atstovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. nemokėjo jai priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą ir bendro naudojimo elektrą, todėl susidarė 260,80 Eur skola.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei fakto. Atsakovė tvirtina, kad nėra skolinga, ji teigia, kad jai bendrija yra skolinga 440 Eur, tokią sumą ji prašo grąžinti arba užskaityti. Atsakovė nurodė, kad darydama remontą bute savo lėšomis pakeitė vamzdį, o kituose 7 butuose už pakeistus vamzdžius bendrija yra sumokėjusi 3 080 Eur, todėl mano, kad jai ieškovė yra skolinga 440 Eur sumą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra skolinga 260,80 Eur ir ieškovė nėra skolinga atsakovei.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikta pažyma apie priskaičiuotus mokesčius patvirtina atsakovės įsiskolinimą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad buvo apsirikta 1 centu skaičiuojant, atsakovės skola yra 280,80 Eur. Atsakovė neginčijo skolos dydžio, teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu ieškovei nemokėjo įmokų pagal išrašytas sąskaitas.
DNSB „R.“ 2020 m. birželio 25 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkime bendrijos nariai svarstė atsakovės raštą, buvo nuspręsta, kad pagal atsakovės prašymą negalima apmokėti už bendrų inžinerinių tinklų atnaujinimą arba buto savininkės nurodytą sumą užskaityti kaip įmokas bendrijai. Atsakovė šiame susirinkime dalyvavo, priimtas sprendimas jai buvo žinomas. DNSB „R.“ pirmininkas 2021 m. vasario 2 d. raštu ragino atsakovę sumokėti skolą, tačiau atsakovė įsiskolinimo ieškovei nepadengė.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertina ieškovo reikalavimo pagrįstumą ieškinio faktinio pagrindo ribose.
Teismas atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentus, kad ieškovė yra skolinga atsakovei 440 Eur sumą ir ieškovė šią sumą turėtų užskaityti arba grąžinti atsakovei, vertina kaip nepagrįstus, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės skolą atsakovei, priešieškinio nepareiškė.
Pažymėtina, kad CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Kadangi atsakovė iki šiol nesumokėjo ieškovei namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir pastato bendro naudojimo elektros energijai apmokėti įmokų už laikotarpį 2019 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl ieškinys tenkintinas visiškai, nurodytu laikotarpiu susidariusi 260,80 Eur skola priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.38, 6.59 straipsniai).
Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, į tai, kad ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 18 Eur žyminis mokestis.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistą 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų išlaidos kiekvienai šaliai neviršija 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dviejų šimtų šešiasdešimties eurų aštuoniasdešimties centų (260,80 Eur) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, aštuoniolikos eurų (18 Eur) žyminį mokestį ir septynis šimtus eurų (700 Eur) advokato atstovavimo išlaidų ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.