Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.) kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. B. yra kaltinamas tuo, jog jis, 2010 m. liepos 26 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 24 val., miške, esančiame Verkių g. 215, Vilniuje, suduodamas ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą ir ne mažiau kaip 5 smūgius į kitas kūno sritis, bei suspausdamas pirštais rankas, sumušė J. K. tuo, kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. G 2734/11(01), ir padarė šiuos sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą kairio raktikaulio srityje, poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje su kraujosruva kairės akies vokuose, smulkias poodines kraujosruvas dešiniame petyje, abiejuose žastuose, poodines kraujosruvas kairiame pirtyje, nugaros dešinėje pusėje, abipus šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, kuo nukentėjusiajai J. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuriame turi būti suformuluotas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, todėl kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai yra numatyti BPK 219 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina išsamiai ir aiškiai išdėstyti nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikti duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas bei nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį ir punktą) numatantį atsakomybę už padarytą veiką. T.y., kaltinamajame akte turi būti nurodytos konkrečios esminės faktinės aplinkybės, kvalifikuojančios kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurios leistų aiškiai nustatyti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo V. B. nusikalstama veika, mušant nukentėjusiąją J. K., kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t.y. kaip fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai bei nežymus jos sveikatos sutrikdymas, kaltinimą grindžiant specialisto išvada Nr. G 2734/11(01).

Tačiau 2011-09-05 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2734/11(01) (b.l. 35-40 yra papildoma išvada, kuria papildoma ir patikslinama anksčiau duota teismo medicinos specialisto išvada (2010-08-05 Nr. G 2782/10(01), b.l. 28-32) dėl nukentėjusiajai J. K. padarytų kūno sužalojimų.

2010 m. rugpjūčio 5 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2782/10(01) teigiama, kad J. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose, apatinio žandikaulio dešinės pusės projekcijoje, muštinė kiaurinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje-smilkininėje bei smegenėlių padangtės srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūziniais židiniais dešinėje smilkininės bei abipus kaktinėse skiltyse; poodinės kraujosruvos abipus pečiuose, abiejose žastuose, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai abejose keliuose, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš patenkant į gydymo įstaigą. Atsižvelgiant į operacijos metu (2010-07-27; 12:15-15:10 val.) rastos ir pašalintos kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dešinėje kaktinėje - smilkininėje srityje konsistenciją (krešuliai) - sunki galvos smegenų trauma įvyko maždaug prieš 1-1,5 paros iki operacijos.

Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 24 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, lydimo galvos smegenų suspaudimo. Vertinant sužalojimus atskirai, sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje - smilkininėje bei smegenėlių padangtės srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūziniais židiniais dešinėje smilkininės bei abipus kaktinėse skiltyse vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji J. K. nustatyti kūno sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu.

J. K. galvos smegenų sumušimo pobūdis, t.y. kontūzinių židinių išsidėstymas dešinėje smilkininėje bei abipus kaktinėse skiltyse rodo rastus prieš smūginius pažeidimus, atsiradusius griūnant bei pakaušio, labiau kaire puse, atsitrenkiant į kietą pagrindą nei kietu buku daiktu smūgiuojant per galvą. Poodinės kraujosruvos veide bei muštinės kiaurinės žaizdos apatinėje lūpoje atsiradimas yra būdingas nuo smūgių sudavimo. Smulkios poodinės kraujosruvos abipus žastuose, pagal savo pobūdį, formą bei lokalizaciją būdingos atsirandant nuo pirštų suspaudimo.

Odos nubrozdinimų kairėje alkūnėje ir abejose keliuose atsiradimas yra būdingas griuvimui.

Likusieji aukščiau nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant pargriuvus ir (ar) užsigaunant į kietus bukus ribotus paviršius.

Teismo medicinos specialistas, 2011-09-05 pateikęs papildomą išvadą Nr. G 2734/11(01), nepaneigė savo pirminės išvados, o tik ją patikslino, nurodydamas, kad J. K. nustatyti objektyvūs galvos traumavimo požymiai, galvos smegenų kontūzinių židinių išsidėstymas, konkreti jų lokalizacija bei morfologiniai požymiai būdingi galvos smegenų traumavimui griuvimo metu, griūnant bei pakaušio, labiau kaire puse, atitrenkiant į kietą pagrindą (pvz., žemė), nei kietu buku daiktu smūgiuojant per galvą, o J. K. poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva kairio raktikaulio srityje padaryti nuo tiesioginių smūgių sudavimų metu ir kad šie sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, o kiekvienas iš šių sužalojimų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai J. K. įvykio metu, ne mažiau kaip 24 trauminiais poveikiais, buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors teismo medicinos ekspertas, duodamas papildomą išvadą, patikslino, kad J. K. nustatyti objektyvūs galvos traumavimo požymiai, galvos smegenų kontūzinių židinių išsidėstymas, konkreti jų lokalizacija bei morfologiniai požymiai būdingi galvos smegenų traumavimui griuvimo metu, griūnant bei pakaušio, labiau kaire puse, atitrenkiant į kietą pagrindą (pvz., žemė), nei kietu buku daiktu smūgiuojant per galvą, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo teigti, kad J. K. sunkią galvos traumą patyrė pati griūdama dėl kokių nors kitų priežasčių, o ne nuo kaltinamojo V. B. suduotų tiesioginių smūgių nukentėjusiajai į veidą ir galvos sritį. Tuo labiau, kad kaltinamajame akte kaltinamojo V. B. veiksmai (nukentėjusiajai J. K. suduotų tiesioginių smūgių skaičius, smūgių sudavimo būdas ir mechanizmas bei suduotų smūgių lokalizacija) nekonkretizuoti, todėl kokiu pagrindu kaltinamajame akte daroma išvada, kad kaltinamojo V. B. veiksmai – tiesioginių smūgių sudavimas nukentėjusiajai į veidą ir galvos sritį – nebuvo priežastiniame ryšyje su sunkiu kūno sužalojimu, padarytu nukentėjusiajai J. K., neaišku.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalies reikalavimais, baudžiamoji byla perduodama prokurorui, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje V. B. kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimų, nes jame netinkamai aprašyta nusikalstamos veikos padarymo būdas ir padariniai, nepateikti konkretūs duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir dėl šių priežasčių kaltinamajame akte netinkamai teisiškai įvertinta (kvalifikuota) kaltinamojo nusikalstama veika, ir šie esminiai BPK pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Vertindamas kaltinamojo akto turinį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo akto trūkumų visumą, kaip pagrindą perduoti bylą prokurorui, o ne į atskirus BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimus, kurie vertinant atskirai, būtų nepakankamai motyvuoti. Teismas pažymi, kad paprastai vien tik netinkamos BK normos nurodymas kaltinamajame akte nėra pakankamas pagrindas teismui priimti sprendimą perduoti bylą prokurorui, kadangi BPK 255 ir 256 straipsniuose yra numatyta galimybė pakeisti kaltinimą teisme ir kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Tačiau toks kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme negalimas, jeigu pakeitus kaltinimą, pasikeičia baudžiamosios bylos rūšinis teismingumas.

Sunkus sveikatos sutrikdymas yra numatytas BK 135 straipsnyje. Sutinkamai su BPK 225 straipsnio 1 dalies reikalavimais, baudžiamosios bylos, kuriose asmenys yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra teismingos apylinkės teismui, o baudžiamosios bylos, kuriose asmenys yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalyje, yra teismingos apygardos teismui.

Teismo medicinos specialistai nustatė, kad sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajai J. K. buvo padarytas ne mažiau kaip 24 trauminiais poveikiais, po sunkios galvos smegenų traumos ji ilgą laiką buvo palikta be jokios pagalbos, todėl didelis trauminių poveikių ir padarytų kūno sužalojimų skaičius, bei ilgas buvimas be jokios pagalbos, galėjo sukelti nukentėjusiajai dideles fizines kančias, todėl kaltinamojo V. B. veiksmuose gali būti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, o šios kategorijos baudžiamosios bylos yra teismingos apygardos teismui, todėl ši aplinkybė, be jokios abejonės, trukdo nagrinėti bylą teisme.

Kadangi baudžiamojoje byloje, kurioje V. B., kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų kaltinamojo akto turinio reikalavimų ir šie kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, trukdantys baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi ir 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.) kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.