Kauno apygardos teismo nutartis

2010-08-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1399-395/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-23
Bylos Nr.
2S-1399-395/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
J. K.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1399-395/2010
Pirmosios instancijos teismoteisėja Diana Atajeva
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11;129.1;122.2;122.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1150-849/2010 pagal pareiškėjos J. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. V., L. K., bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratoriui V. K., UAB „Skirnuva“, „Swedbank“ AB, AB Parex bankui dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti antstolį S. V. panaikinti jos asmenino turto areštą, atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei dėl antstolio veiksmų susidariusius nuostolius. Skunde nurodė, kad 2010 m. vasario 4 d. iš antstolio S. V. gavo vykdomąjį dokumentą Nr. B2-2482-230/2009, kuriame ji yra įvardintas skolininku. Mano, kad antstolis pasielgė neteisėtai dėl šių priežasčių: vykdomąjį dokumentą priėmė ne iš tame dokumente nurodyto pareiškėjo L. K., o iš teisės tam neturinčio asmens – bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratoriaus V. K., tuo pažeisdamas CPK 583 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 16 str.; areštavo ne pareiškėjai priklausantį turtą bendrąją sutuoktinių nuosavybe, o jai vykdomojo dokumento išdavimo metu ir dabar jai priklausantį asmeninės nuosavybės teise turtą, tuo pažeisdamas CK 3.87 str. 2 d.; turto arešto metu, t. y. 2010 m. vasario 4 d., ji nebuvo L. K. sutuoktinė, todėl jai negalėjo būti taikomas vykdomasis dokumentas.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjos valstybės naudai 27,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2009-08-05 nutartimi, kuri jau yra įsiteisėjusi, tenkino pareiškėjo L. K. prašymą, t.y. sustabdė atsakovės IĮ „Talka“ turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir, vadovaudamasis CPK 148 str., areštavo iki nutarties iškelti L. K. individualiai įmonei „Talka“ bankroto bylą arba ją atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, bei, atsižvelgiant į tai, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ir kad įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko turto, L. K. individualios įmonės „Talka“ kreditorių reikalavimų užtikrinimui savo iniciatyva areštavo įmonės savininko L. K. bei jo sutuoktinės J. K. nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas, išskyrus pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA; pavesdamas antstoliui, turinčiam teisę įstatymo nustatyta tvarka atlikti vykdymo veiksmus ir kuriam pareiškėjas pateiks šią nutartį vykdymui, surasti ir aprašyti atsakovų turtą, paliekant turtą saugoti L. K. individualios įmonės „Talka“ savininkui. (b.l. 5). Kauno apygardos teismo 2009-08-19 nutartimi, kuri jau yra įsiteisėjusi, atsakovei L. K. individualiai įmonei „Talka“ iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirtas V. K. (b.l. 49).

Teismas sprendė, jog antstolis S. V. iš L. K. individualios įmonės „Talka“ administratoriaus V. K. priimdamas vykdyti Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto, taikymo įmonės savininko L. K. bei jo sutuoktinės J. K. turtui ir piniginėms lėšoms, CPK nuostatų nepažeidė, kadangi vykdomąjį dokumentą priėmė iš jį paduoti turinčio teisę asmens – bankroto administratoriaus V. K. (CPK 651 str. 2 d. 1 p.), todėl atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad antstolis priėmė nutartį vykdyti iš tam neįgalioto asmens bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratoriaus.

Taip pat teismas nurodė, kad iš Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutarties matyti, kad areštuojant pareiškėjos turtą, nebuvo nurodyti išsamūs turto duomenys, todėl visiškai teisėtai ir pagrįstai pagal CPK 148 str. 4d. surasti ir aprašyti turtą buvo pavesta antstoliui. Byloje esantis 2010- 02-02 pareiškėjos turto aprašas patvirtina, kad antstolis ne areštavo, o, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartį, tik aprašė pareiškėjai priklausantį turtą, t.y. antstolis neviršijo įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ir nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad antstolis, areštuodamas jos turtą, veikė neteisėtai. Be to teismas nurodė, kad antstolis pareiškėjos turto neareštavo - pareiškėjos turtas buvo areštuotas Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl sprendė, jog nepagrįstas ir teisiškai neįmanomas įvykdyti iš tokio pagrindo kildinamas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti antstolį panaikinti jos turto areštą. CPK 675 str. 2d. nustatyta, kad antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio, todėl teismas negali įpareigoti antstolį atlikti tokius veiksmus (šiuo atveju – įpareigoti panaikinti areštą), kuriuos atlikti antstoliui draudžia įstatymas. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėja, manydama kad jos turtui neteisėtai ir nepagrįstai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ji, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo į teismą, kurio žinioje yra byla, bet ne reikalauti įpareigoti antstolį panaikinti turto areštą, nes toks prašymas nepagrįstas įstatymo. Pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad būtų areštuotas jai priklausantis turtas, nepasinaudojo ir teise skųsti Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartį, kuria būtent ir buvo areštuotas jai priklausantis turtas. Kadangi teismas pareiškėjos reikalavimą įpareigoti antstolį panaikinti turto areštą laikė nepagrįstu teisės normų reikalavimais ir teisiškai neįvykdomą, todėl atmetė kaip nepagrįstus ir visus kitus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl antstolio neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jos skundą, atlyginti dėl antstolio veiksmų patirtą žalą arba priimti kitokį LR CPK 327 str. numatytą sprendimą. Nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių argumentų:

1. Būtent ieškovui L. K. Kauno apygardos teismas 2009-08-05 nutartimi ir suteikė teisę pateikti nutartį vykdymui antstoliui, turinčiam turto arešto teisę, kurią Alytaus rajono apylinkės teismas faktiškai panaikino, nes tą teisę pripažino ne ieškovui, o atsakovui bankrutuojančiai IĮ „Talka" (CPK 583str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 16str.). Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutarties priėmimo metu atsakovas IĮ „Talka" nebuvo pripažinta bankrutuojančia, jai nebuvo iškelta bankroto byla, įmonei tuo metu dar turėjo teisę atstovauti jos savininkas L. K.. Tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas neįvertino, kad 2009-08-05 nutartis dėl turto arešto buvo priimta to prašant ieškovui, t.y. L. K., o ne atsakovui IĮ „Talka". Kadangi 2009-08-05 nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomos proceso šalys -ieškovas L. K., atsakovas - L. K. IĮ „Talka", tai ir įsigaliojus Kauno apygardos teismo 2009-08-19 nutarčiai dėl bankroto bylos L. K. IĮ „Talka" iškėlimui - atsakovo bankrutuojančios L. K. IĮ „Talkos" procesinė padėtis nepasikeitė. Todėl administratorius teisės pateikti ne jam (kaip atsakovui) skirtą vykdomąjį dokumentą neįgavo.

Tokiu būdu visais atvejais antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą, t.y. 2009-08-05 nutartį, iš ne tam įgaliotos ir turinčios tokią teisę proceso šalies.

2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog pagal ĮBĮ 10 str.7 d. įmonės valdymo organai, šiuo atveju įmonės savininkas, netenka savo įgaliojimų ir šias funkcijas perima įmonės administratorius. ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p., numatantis valdymo organų įgaliojimų netekimą, jokiu būdu valdymo organų funkcijų neperduoda administratoriui, todėl tokia teismo išvada prieštarauja ĮBĮ 11 str. bei 10 str. 7 d. l p., kuriuo bankrutuojančios įmonės valdymo organai perduoda administratoriui įmonės turtą ir dokumentaciją, tačiau ne įgaliojimus.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos turtas areštuotas ne ieškovo L. K. prašymu, o Kauno apygardos teismo iniciatyva. Tačiau tokiam teismo aiškinimui prieštarauja pati 2009-08-05 nutartis, nes teismas nutartyje paveda antstoliui areštuoti turtą, pavedimas skiriamas antstoliui, kuriam pareiškėjas (o ne atsakovas) pateiks nutartį.

4. Teismas neteisingai aiškino, vertino ir taikė ĮBĮ 10 str. 4 d. 2p. Remiantis šia normą, 2009-08-05 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. 2009-08-19 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009-08-31, todėl ir 2009-08-31 baigėsi ir Kauno apygardos teismo 2008-08-05 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimas.

5. Teismo teiginys, jog pareiškėjai priklausantį turtą areštavo Kauno apygardos teismas, o ne antstolis S. V., prieštarauja ne tik faktinėm bylos aplinkybėm, bet ir teisės proceso normoms, nes vykdant turto areštą LR CPK 144 str. 2 d.,148 str. 4 d. 5p. tvarka privaloma nurodyti, asmenį, kurio reikalavimų užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau 2010-02-02 turto arešto akte nurodoma, jog išieškotojas yra ne Kauno apygardos teismas, o L. K. IĮ „Talka" administratorius V. K..

6. Kadangi pareiškėjos turtas yra įkeistas hipoteka, t.y. jai priklausančio turto disponavimas jau ir taip yra suvaržytas, be to, IĮ „Talkai“ jau yra iškelta bankroto byla teisme, ir pareiškėjos turto areštas prasmės turėjo tik iki bankroto bylos iškėlimo, tai, vadovaujantis LAT 2004-12-16 nutartimi Nr. K-7-522, pareiškėjos turtui areštas neturi būti taikomas.

Šalies argumentai

7. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, jog antstolis tik sudarė turto aprašą, o ne turto arešto aktą, dėl to, kad: 1) jos turtas areštuojamas ir kad ji gavo turto arešto aktą; 2) L. K. kreipdamasis dėl IĮ „Talka“ bankroto bylos iškėlimo su pareiškimu pateikė jos turto pažymas, todėl teismui nebuvo reikalo antstoliui nei pavesti ieškoti jos turto, nei Kauno apygardos teismas savo 2009-08-05 nutartimi antstolio to prašė ar įpareigojo; 3) antstolis S. V. turtą areštavo išieškotojo IĮ „Talka" administratoriaus, o ne Kauno apygardos teismo, pavedimu, ką įrodo jo pasirašytas 2010-02-02 turto arešto aktas; 4) nei savo 2010-03-10 atsiliepime į skundą, nei teismo posėdžių metu antstolis neneigė pareiškėjos turto arešto fakto.

8. Kadangi antstolis neginčijamai areštavo pareiškėjos turtą, gavęs vykdomąjį dokumentą (2009-08-05 Kauno apygardos teismo nutartį) iš asmens, nenurodomo nutartyje, neįgalioto vykdomąjį dokumentą teikti antstoliui, todėl laikytina, jog antstolis pažeidė procesinės teisės normas, o teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis S. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės 2010 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Iškėlus įmonei bankroto bylą visi valdymo organų įgaliojimai sustabdomi ir tik vienintelis įmonės bankroto administratorius turi teisę atlikti veiksmus, susijusius su įmonės bankroto procedūromis bei užtikrinti visų įmonės kreditorių interesus. Tokiu būdu neturi reikšmės, kam buvo išduota Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi įmonės administratorius, kaip vienintelis ir teisėtas įmonės vadovo funkcijas atliekantis asmuo, turėjo teisę atlikti veiksmus ir perduoti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui.

2. Inicijuoti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę ir pats įmonės savininkas, tuo pačiu save kaip ieškovą sutapatindamas su atsakovu. Kauno apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jos buvo taikomos užtikrinti normalią bankroto procedūrą.

3. Pareiškėja, kaip suinteresuotas asmuo, kuris gina savo teises ir teisėtus interesus, turėjo teisę Kauno apygardos teismo 2009 08 05 nutartį apskųsti, įrodinėjant šios nutarties nepagrįstumą. Ji to nepadarė, o tai reiškia, kad sutiko su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, jai kaip individualios įmonės savininko sutuoktinei.

4. Pagal LR individualių įmonių įstatymą, individualios įmonės savininku gali būti registruotas tik vienas asmuo, tačiau savo esme individuali įmonė yra bendras sutuoktinių turtas ir už jos prievoles atsako tiek įmonės savininkas tiek savininko sutuoktinė. Ši įmonė buvo įkurta 1991 metais ir veikė kaip bendra šeimos įmonė. Bankroto byla minėtai įmonei iškelta, esant pareiškėjai ir savininkui santuokoje.

5. Antstolio veiksmai šioje byloje apskųsti nepagrįstai, kadangi antstolis privalo vykdyti įsiteisėjusias ir pateiktas jam nutartis iki tol, kol jos nebus pakeistos. Todėl nesuprantamas pareiškėjos noras, kad antstolis panaikintų įsiteisėjusią ir nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės 2010 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos J. K. turtas buvo areštuotas remiantis Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir kurios nuorašą pareiškėja yra gavusi asmeniškai ir tai ji patvirtino teismo posėdyje. Minėta nutartimi antstoliu buvo pavesta tik areštuoti turtą, t. y. jį surasti ir aprašyti. Kadangi ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, ji įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsta, todėl ji privalo būti vykdoma be jokių išlygų (CPK 584 str. 1 d. 2 p., 588 str.). Antstolis S. V. neturėjo jokio įstatyminio pagrindo šios nutarties nevykdyti, todėl pagrįstai bei teisėtai areštavo pareiškėjos J. K. turtą. L. K. IĮ „Talka" administratorius V. K. turėjo teisę ir pareigą pateikti šią teismo nutartį vykdymui, kadangi Kauno apygardos teismo 2009-08-19 nutartimi L. K. individualiai įmonei „Talka" buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2009-09-01. L. K. IĮ „Talka" teisinė forma yra individuali įmonė, kurios atsakomybė yra neribota ir šios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės turto. LR CK 250 str. 4 d. yra numatyta, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kadangi L. K. IĮ „Talka" buvo įregistruota 1991 m. J. K. ir L. K. santuokos metu, todėl preziumuojama, kad tai yra šeimos verslas ir sutuoktiniai yra šios įmonės bendrasavininkiai. Tokiu būdu Kauno apygardos teismas 2009-08-05 nutartimi abu sutuoktinius šioje bankroto byloje pripažino bendraatsakovais bei siekiant užtikrinti visų kreditorių interesus, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo įmonės savininko L. K. bei jo sutuoktinės J. K. nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas. Šios nutarties vykdymas buvo pavestas antstoliui, turinčiam teisę įstatymo statyta tvarka atlikti vykdymo veiksmus ir kuriam pareiškėjas pateiks šią nutartį. Tačiau pareiškėjas L. K. IĮ „Talka" savininkas L. K. šios nutarties sąmoningai antstoliui nepateikė, nes joje buvo numatyta areštuoti jo ir jo sutuoktinės turtą, kas jam buvo nenaudinga. Bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka" administratoriumi buvo paskirtas advokatas V. K.. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, sutinkamai LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 7 d., įmonės valdymo organai (tame tarpe ir įmonės savininkas) netenka savo įgaliojimų ir šias funkcijas perima įmonės bankroto administratorius. Tokiu būdu, nuo 2009-09-01 visas bankrutuojančios įmonės valdymo organų funkcijas perėmė įmonės bankroto administratorius, kuris gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Todėl pagal šias LR ĮBĮ nuostatas įmonės administratorius ne tai, kad galėjo, tačiau privalėjo pateikti antstoliui Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvusio įmonės savininko ir jo sutuoktinės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir/arba pagrįstumą pagal apskųstąją dalį, analizuodamas skunde bei atsiliepime nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių pareiškėjos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su antstolio atliekamų procesinių veiksmų teisėtumo, reglamentavimu, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti arba pakeisti remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja J. K., kreipdamasi į teismą su skundu dėl antstolio S. V. veiksmų, prašė teismo pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, areštuojant jai priklausantį turtą, įpareigoti antstolį panaikinti pareiškėjos asmeniniam turtui uždėtą areštą bei priteisti jai iš antstolio patirtų nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, jog pareiškėja savo skundą dėl antstolio S. V. neteisėtų veiksmų grindžia pretenzijomis, susijusiomis su areštuotu bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ turtu, pagrįstai konstatavo, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus, t. y. areštuodamas bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ turtą bankroto bylą administruojančio asmens prašymu tik vykdė įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pareiškėjos teiginys, jog ir po bankroto bylos iškėlimo L. K. IĮ „Talka“ šios įmonės procesinė padėtis nepasikeitė yra visiškai nepagrįstas, nes įstatymų leidėjas įsakmiai nurodo, jog po bankroto bylos iškėlimo visas įmonės valdymo funkcijas perima įmonės bankroto administratorius ir tik jis kompetentingas disponuoti šios įmonės turtu (LR ĮBĮ 14 straipsnis). Tuo pačiu pažymėtina, jog bankroto įmonės administratorius gina visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus ir užtikrina nuoseklų bankroto procedūrų taikymą visu įmonės egzistavimo laikotarpiu iki pat bankroto bylos pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo, pagrįstai nurodė, jog antstolis S. V., vykdydamas administratoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ turtui, CPK 144, 148 straipsnių nuostatų nepažeidė. Šiuo atveju visiškai neturi reikšmės kieno iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, nes įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 5) ir Kauno apygardos teismo 2009-08-19 nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo L. K. IĮ „Talka“ (b. l. 49), šios nutarties vykdymas buvo privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims be jokių išlygų, taigi, t. sk. ir antstoliui S. V. (CPK 182 straipsnio 2 p., 584 straipsnio 1 d. 2 p., 588 straipsnis).

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog pareiškėja nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų apie tai, kad jos ar jos buvusio sutuoktinio asmeninis turtas dar iki bankroto bylos iškėlimo L. K. IĮ „Talka“ nebuvo atskirtas nuo bankrutavusios įmonės turto, pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą (CPK 510 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma bei konstatuodama, jog skundžiamu atveju antstolis S. V. nepažeidė ne tik įstatymų reikalavimų, bet ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjos J. K. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai: Rūta PalubinskaitėEvaldas Burzdikas