Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Escargots“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Elandas“ ieškinį atsakovui C. H. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Baltic Escargots“, atstovaujama bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Elandas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo C. H. 39 465,73 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų.

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal ieškovės R. K. pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovo C. H. priklausančiai ir valdomai UAB „Baltic Escargots“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė MB „Elandas“. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 17 d. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ieškovės bankroto administratorei MB „Elandas“ perdavus visus dokumentus, susijusius su įmonė, įskaitant ir kasos knygą bei didžiąją knygą, buvo nustatyta, kad piniginių lėšų likutis ieškovės BUAB „Baltic Escargots“ kasoje buvo 39 465,73 Eur. Tačiau minėtų piniginių lėšų atsakovas, kaip paskutinis įmonės valdymo organas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ieškovės bankroto administratorei neperdavė ir tokiu būdu padarė ieškovei 39 465,73 Eur žalą. Atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos minėtos žalos neatlygino. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 23 punktą, administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Remiantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas neįvykdė įstatymu nustatytos pareigos – įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratorei piniginių lėšų, kurios buvo įmonės kasoje (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi, akivaizdu, jog bankrutavusi įmonė patyrė nuostolius būtent dėl to, jog atsakovas laiku neįvykdė įstatyminės pareigos perduoti įmonės turtą bankroto administratorei (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Juridinio asmens dalyvio (savininko) atsakomybė kildintina ne tik iš specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimo, bet ir iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kuri numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu. Taigi, nustačius atsakovo kaip (duomenys neskelbtini) ir kaip juridinio asmens dalyvio neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, bendrovės administracijos vadovo ir juridinio asmens dalyvio kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 39 465,73 Eur žalos atlyginimui.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (39 465,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 817,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,59 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo C. H., gim. (duomenys neskelbtini), 39 465,73 Eur žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (39 465,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Escargots“, į. k. 302928641, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo C. H., gim. (duomenys neskelbtini), 820,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.