Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, kuria nutarta perduoti teismo žinioje esančią baudžiamąją bylą Nr. 1-54-517/2015 ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla Nr.10-9-00883-14 su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje A. B. yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 3 d. (melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu).

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino kaltinamosios A. B. atstovės advokatės prašymą ir priėmė sprendimą perduoti ankščiau paminėtą teismo žinioje esančią baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos prokuratūros pirmajam baudžiamojo persekiojimo skyriui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodydamas, kad šiuo konkrečiu atveju atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryti esminiai baudžiamojo procesiniai pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, kadangi šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės, be to, nurodė, kad grąžinus ikiteisminį tyrimui papildyti, turėtų būti sprendžiamas ir teismo psichiatrijos ekspertizės kaltinamajai A. B. skyrimo tikslingumo klausimas.

Skundu Vilniaus apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Prokuroro manymu, kad šio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisme. Pažymi, kad įtariamosios A. B. gynėja, pateikusi prašymą bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui, nenurodė kokius papildomus procesinius veiksmus reikalinga atlikti šiame ikiteisminiame tyrime, kokią papildomą informaciją tokie ikiteisminio tyrimo veiksmai galėtų suteikti.

Prokuroro teigimu, BK 254 str. 3 d. nurodoma, jog byla grąžinama prokurorui, jei padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 270 str., E. S. galėjo pateikti prašymą šioje byloje jį pripažinti nukentėjusiuoju bei pateikti civilinį ieškinį, tačiau to nepadarė. Prokuroro nuomone, bylos grąžinimas ikiteisminiam tyrimui šiuo atveju tik užvilkintų bylos procesą.

Prokuroras taip pat nurodo, kad E. S. gyvena ir dirba D. B., jis bei jo atstovas advokatas L. M., tyrėjos D. Š. elektroninių laiškų pagalba buvo kviečiami atvykti į policijos komisariatą, kur E. S. būtų apklaustas ir pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau į ikiteisminio tyrimo tyrėjos kvietimus nereagavo į Ukmergės policijos komisariatą neatvyko.

Dėl teismo skundžiamoje nutartyje išreikštos pozicijos paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, prokuroras atkreipia teismo dėmesį, kad A. B. jau buvo skirta ir atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. Pažymi, kad vien dėl to, kad pasikeitė A. B. teisinis statusas, nėra tikslinga vėl pakartotinai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ir ekspertui užduoti klausimus į kuriuos jau buvo atsakyta A. B. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės metu ikiteisminiame tyrime Nr. 88-1-00222-14. Be to, pažymi, kad jeigu teismas laikytų, jog tokia ekspertizę atlikti būtų tikslinga, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 270 str. 3 d. gali savo iniciatyva priimti nutartį atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę įtariamajai.

Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Teismas perduoda bylą prokurorui motyvuota nutartimi, kurioje nurodo, kokiu būdu padaryti BPK pažeidimai trukdo nagrinėti bylą, taip pat kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme.

Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisme nėra.

Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis konstatuoti, jog E. S. teisės buvo pažeistos nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos apie tai, kad įtariamosios A. B. baudžiamoji byla perduota teismui su prokuroro pareiškimu užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu E. S. kaip ir nustatyta BPK 418 str. 4 d. buvo pranešta ir pastarasis apie šį faktą žinojo (t.2., b.l.32). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas gavęs bylą nustatė, jog byla negali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kadangi bylos aplinkybės dėl bylos baigtimi suinteresuoto kito, kaip buvusio melagingai apkaltinto sunkaus nusikaltimo padarymu ir tokiu būdu galimai nukentėjusio nuo kaltinamosios veiksmų, asmens, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, nėra pakankamai aiškios, o kilusias abejones galima pašalinti tik bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl priėmė sprendimą bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vadovaujantis BPK 270 str. E. S. parengiamojo teismo posėdžio metu galėjo pateikti teismui prašymą šioje byloje pripažinti jį nukentėjusiuoju bei pateikti civilinį ieškinį, tačiau to nepadarė, E. S. bei jo atstovas advokatas kviečiami į Ukmergės policijos komisariatą neatvyko. Todėl sutiktina su prokuroro skunde išdėstyta nuomone, kad grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti tik būtų užvilkintas bylos procesas.

Pažymėtina, kad klausimas dėl E. S. pripažinimo byloje nukentėjusiuoju gali būti sprendžiamas teismo posėdžio metu įprasta tvarka ir negali būti laikomas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu trukdančiu bylą nagrinėti teisme.

Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad grąžinus bylą ikiteisminį tyrimui papildyti, turėtų būti sprendžiamas ir teismo psichiatrijos ekspertizės kaltinamajai skyrimo tikslingumo klausimas, tačiau patikrinus bylos duomenis konstatuotina, kad A. B. jau buvo skirta ir atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė (t.2., b.l.4-11), tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad atlikti pakartotinę ekspertizę tikslinga ir reikalinga, teismas vadovaudamasis BPK 270 str., 286 str. nuostatomis savo iniciatyva bylos nagrinėjimo teisme metu gali priimti nutartį atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę A. B. ir negrąžindamas bylos ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad teismo padaryta išvada, jog atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme todėl būtina grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėjimui Ukmergės rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.