Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, J. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Pareiškimas tenkinamas.

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

7. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas B. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo vieną vaiką – A. G. (buvusi – Š.) ((duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). B. Š. mirė ištuokoje. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad palikėjas buvo sudaręs santuoką su į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta J. Š.. Pareiškėjos tėvo B. Š. ir motinos J. Š. ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) metais, tačiau ištuoka nebuvo įregistruota kaip tai numatė tuo metu galiojantys teisės aktai. Nekilnojamojo turto duomenų registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog pareiškėjo motinos J. Š. vardu registruotas turtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto LDT vykdomojo komiteto sprendimo pagrindu. Kadangi pareiškėjos tėvų santuoka laikoma nutraukta (duomenys neskelbtini) metais, todėl laikytina, jog pareiškėjos motina J. Š. įgijo nuosavybės teisę į minėtą turtą tuo laiku, kai buvo sudaryta santuoka. Todėl turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodė, jog po tėvo mirties ji nesikreipė priimti jos palikimo, kadangi nesuprato paveldėjimo procedūrų, dėl teisinių žinių stokos ji nežinojo, jog turi kreiptis į notarą per trijų mėnesių terminą. Be to, nežinojo, jog po tėvo mirties liko turtas, kurį ji galėtų paveldėti. Byloje pateiktais dokumentais taip pat nustatyta, jog po B. Š. mirties jo palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėja pateikė Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės pažymą, kuri patvirtina nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, šios priežastys, kad ji nesuprato paveldėjimo procedūrų, neturi teisinių žinių bei nemanė, jog yra paveldimo turto, laikytinos svarbiomis, dėl ko ji praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo laiku ne veikdama tyčia, o dėl svarbių priežasčių. Svarbia priežastimi laikytina tai, kad pareiškėja dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog turi kreiptis į notarą per trijų mėnesių terminą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pareigos kreiptis į notarą neįvykdė ne veikdama tyčia, o dėl susidariusių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad pareiškėja praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl paveldimo turto, dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą trijų mėnesių terminą atnaujinti.

11. Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą tėvo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23,94 Eur (dvidešimt trijų eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.