Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko apsaugos tarnybos atstovei Indrei Gavėnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pareikštą atsakovams M. K., P. S., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugsėjo 23 d. teisme gautas ieškovės B. Š. ieškinys, pareikštas atsakovams M. K. ir P. S., kuriuo prašoma: 1) nustatyti, kad P. S. nėra vaiko F. S. tėvas; 2) nustatyti, kad M. K. yra vaiko F. S. tėvas, pakeičiant jos pavardę gimimo įraše į „K.“, grafoje duomenys apie tėvą, įrašant „M. K.“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės dukra F. S. Ieškovė su atsakovu P. S. išsituokė tik (duomenys neskelbtini), todėl mergaitės tėvu buvo įrašytas P. S. Su juo santykius nutraukė ir kartu nebegyveno jau keli metai iki santuokos nutraukimo. Tuo metu susitikinėjo ir kūrė naują gyvenimą su M. K., todėl yra įsitikinusi, kad dukros tėvas yra M. K.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog yra teismui pateikę išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės reikalavimus palaiko, nes vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Bendraujant su biologiniu mergaitės tėvu M. K. (atsakovu), Skyrius įsitiko, kad jie gyvena kartu, atsakovas ja rūpinasi, su ja bendrauja, ją išlaiko. Mano, kad ieškinys neprieštarauja vaiko interesams, tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo reikalavimai atitinka nepilnametės F. S. interesus (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:05 min. iki 11:00 min.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kasacinis teismas konstatavo, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Byloje pateikta Skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad registro duomenimis, šeima, kurioje auga F. S., dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos, nevykdoma atvejo vadyba. Pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą taip pat nėra gauta. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas M. K. yra biologinis F. S. tėvas, jis ja rūpinasi, bendrauja, išlaiko. Tarp dukters ir biologinio tėvo yra stiprūs emociniai ryšiai. Pasak ieškovės, atsakovas P. S. pripažįsta, kad nėra F. S. tėvas, šiuo metu jis gyvena užsienyje, su vaiku jo nesieja jokie emociniai ryšiai. Atsižvelgiant į turimą informaciją, į tai, kad nėra ginčo tarp šalių, Skyriaus nuomone, mažametė turi teisę žinoti savo biologinį tėvą, todėl tėvystės nuginčijimas ir tikrojo biologinio tėvo nustatymas atitiktų vaiko interesus (e. b. l. 26–28).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės B. Š. ir atsakovo P. S. santuoka Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) priimtu sprendimu buvo nutraukta. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytas B. Š. ir P. S. santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra F. S., kurios gimimas įregistruotas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), o vaiko tėvu įrašytas P. S. Taigi, nors ir ieškovės dukra gimė jau po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, tačiau vadovaujantis įstatyme nustatyta prezumpcija, F. S. gimimo įraše grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas P. S. (CK 3.140 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.148 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, kad P. S. nėra biologinis F. S. tėvas, taigi teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat šalių paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovė įrodė, o atsakovas sutiko, kad jis nėra mergaitės tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl jos vaiko tėvystės nuginčijimo tenkinamas, atitinkamai naikintini vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis ir nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra F. S. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, jog nuo gimimo atsakovas M. K. rūpinasi savo vaiku, jį išlaiko ir visapusiškai dalyvauja jo gyvenime. Taigi, nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp mažametės ir M. K. yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai ryšiai, tuo tarpu atsakovas P. S. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše tik vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja vien tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šalių paaiškinimus teismo posėdyje, į aplinkybę, kad atsakovas M. K. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, juo rūpinasi, teikia vaikui išlaikymą, taip pat į tai, jog atsakovas P. S. neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir sutiko, kad ieškinys būtų tenkintas, į vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir atsakovas M. K. pripažintinas biologiniu nepilnametės F. S. tėvu, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše (CK 3.148 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju, P. S. tėvystės nuginčijimas ir M. K. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Nepilnametės F. S. ir atsakovo P. S. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su M. K. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, paduodama ieškinį, iš viso patyrė 166 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų M. K. ir P. S. lygiomis dalimis ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 375–380 straipsniais, CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o F. S. nėra P. S. dukra.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus F. S. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie vaiko tėvą.

Pripažinti, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra F. S. tėvas, o F. S. yra M. K. dukra.

Įrašyti F. S. gimimo dokumente įrašą, nurodant, kad vaiko tėvas yra atsakovas M. K., nepilnamečio vaiko pavardę pakeičiant iš „S.“ į „K.“.

Priteisti iš atsakovo P. S. 83 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. K. 83 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Per 3 darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimo nuorašą vykdymui išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.