- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-46-357/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- Pakruojo ūkininkų
- Atsakovas
- E. R., A. E. R.
- Trečiasis asmuo
- R. J., S. J., J. S.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Jonas Nekrašius
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Muchtarovienė Procesinio sprendimo kategorija 26.8;121.18
N U T ARTIS
2010 m. balandžio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Birutės Simonaitienės
dalyvaujant ieškovo Pakruojo ūkininkų unijos atstovei Laimai Garbštaitei, atstovui advokatui Arvydui Peneliui,
teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovei A. E. R., tretiesiems asmenims S. J., J. S., UAB,,Šiaulių kraštui‘‘, R. J. dėl skelbimo apie 2007-03-09 11val. įvyksiantį visuotinį Pakruojo ūkininkų kredito unijos narių susirinkimą pripažinimo neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdymo organų dalykinę reputaciją, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija ieškiniu prašė pripažinti, kad 2007-03-07 laikraščio ,,Šiaulių kraštas‘‘ Nr. 54(4629) 8 puslapyje atspausdintas skelbimas apie 2007-03-09 11val. įvyksiantį visuotinį Pakruojo ūkininkų kredito unijos narių susirinkimą neatitinka tikrovės ir žemina Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdymo organų dalykinę reputaciją, priteisti ieškovės naudai iš A. E. R. 50000 Lt padarytai moralinei žalai atlyginti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2007-03-01 buvo numatytas Pakruojo kredito unijos narių eilinis visuotinis susirinkimas ir paskelbta susirinkimo darbotvarkė, šis susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo, susirinkime užsiregistravo tik 13 narių. Pagal ieškovo įstatų 5.6 p., jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę be kvorumo. Neįvykus susirinkimui, unijos valdyba patalpino 2007-03-03 laikraštyje ,,Šiaulių kraštas‘‘ informaciją apie pakartotinį susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2007-03-09 11val., bei paskelbė darbotvarkę. 2007-03-07 laikraštyjeo ,,Šiaulių kraštas‘‘ buvo patalpintas dar vienas skelbimas apie 2007-03-09 11val.vyksiantį Pakruojo kredito unijos eilinį visuotinį susirinkimą ir nurodyta kita susirinkimo darbotvarkė. Atsakovė A.E. R. pripažino, kad ji patalpino skelbimą laikraštyje, tačiau nurodė, kad tai padarė 2007-03-01 vykusio susirinkimo sprendimu, o ne savo iniciatyva. Teismas nurodė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepareiškė ieškininio reikalavimo dėl 2007-03-01 unijos narių priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, neprašė įvertinti atsakovės bei kitų kredito unijos narių priimtų nutarimų ir paties susirinkimo teisėtumo, todėl darė išvadą nėra pagrindo teigti, kad atsakovės patalpintas skelbimas į laikraštį apie 2007-03-01 11val. vysiantį unijos susirinkimą, neatitiko tikrovės. LR CK 2.24str. numatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, jei jis paskleidžia žeminančius jo garbę ir orumą duomenis, kalbant apie juridinius asmenis vartojama dalykinės reputacijos sąvoka. Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Apklausti teismo posėdyje liudytojas V. V., A. A. nurodė, kad, pasirodžius atsakovės patalpintam skelbimui apie pakartotinį susirinkimą, daug žmonių klausinėjo, kas vyksta unijoje, daug unijos narių skambino ieškovui išsiaiškinti dėl darbotvarkės. Tačiau apklausti liudytojai nenurodė, kad ieškovo vertinimas po skelbimo išspausdinimo tapo neigiamas. Liudytojas A. A. nurodė, kad po skelbimo pasirodymo buvo padaryta ir turtinė žala ieškovui, nes nebuvo indėlių augimo. Tačiau ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad skelbimo pasirodymas iššaukė indėlių atsiėmimą, indėlininkų sumažėjimą ar kitas neigiamas pasekmes ieškovui. Iš pateiktų teismui publikacijų darė išvadą, kad ieškovo veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, todėl jis turėjo įrodyti, kad paskleistų žinių pasekmė buvo neigiami asmens vertinimo poslinkiai, o tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikdama skelbimo tekstą laikraščio redakcijai, neturėjo tikslo pažeminti ieškovo dalykinę reputaciją ir atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
1. Ieškinyje nurodė teisinius argumentus, konkrečias imperatyvaus pobūdžio teisės normas, kurių pagrindu konstatuotina, kad atsakovės patalpintas skelbimas apie 2007-03-09 11 val. įvyksiantį visuotinį Pakruojo ūkininkų kredito unijos narių susirinkimą yra niekinis, nes jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms pažeidžia įstatymus. Teismas savo sprendime šių aplinkybių neanalizavo, dėl jų nepasisakė. Teismas 2007-03-01 atsakovės ir trečiųjų asmenų pravestą susirinkimą laikė Pakruojo ūkininkų kredito unijos (Unija) visuotiniu narių susirinkimu (VNS), tokiu būdu teismas, tik atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, neteisėtai ir nepagrįstai nevertindamas ieškovo pateiktų teisinių argumentų konstatavo, kad 2007-03-01 įvyko Unijos VNS-as. Sprendime teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų ir argumentų apie 2007-03-01 turėjusio įvykti ir neįvykusio Unijos VNS –o.
2. Pagrindinis kredito unijų veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuojantis teisės aktais yra LR Kredito unijų įstatymas (KUĮ). Kredito unijų įstatymo (galiojusio 2007-03-01) 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.LR Kredito unijų įstatymo 23 straipsnyje ir Unijos įstatų 5.5 straipsnyje nustatyta, kad Unijos VNS-us šaukia unijos valdyba. Byloje yra ieškovo pateiki duomenys, kad Unijos įstatų nustatyta tvarka, Unijos valdyba 2007-03-01 sušaukė eilinį visuotinį narių susirinkimą. Unijos įstatų 5.5 punkte nustatyta, kad apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo paskelbti laikraštyje „Šiaulių kraštas“. Unijos valdyba būtent taip ir pasielgė – 2007-02-07 laikraščio „Šiaulių kraštas“ Nr.31 (4606) paskelbė apie 2007-03-01 įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą
3. Teismas sprendime konstatavo, kad unijos narių susirinkimas 2007-03-01 įvyko, šios aplinkybės ieškovas ir neginčija. Atsakovė ir tretieji asmenys: R. J., S. J. ir J. S., būdami Unijos nariais 2007-03-01 pravedė savo susirinkimą, priėmė savo nutarimus (tai matyti iš atsakovės skelbimo laikraštyje ir jų paaiškinimų teisme), tačiau tai buvo ne Unijos VN susirinkimas. Nėra jokio teisinio pagrindo prašyti teismo pripažinti šių keturių unijos narių 2007-03-01 priimtus nutarimus negaliojančiais, nes jie teisine prasme yra niekiniai. Atsakovė ir tretieji asmenys savo susirinkimą ir jame priimtus nutarimus traktuoja kaip įvykusį Unijos VNS-ą jame priimtus nutarimus laiko teistais. Nevertindamas ieškovo pateiktų įrodymų ir teisinių argumentų, savo sprendime tam pritaria ir teismas. Keturių Unijos narių susirinkimas nėra ir negali būti laikomas Unijos VNS-u, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsakovės patalpintas skelbimas reiškia įstatymo pažeidimą, tai jis negalioja, nesvarbu, ar yra pareikštas reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu. Teismas savo sprendime iš viso nepasisako dėl ieškinio pagrinde išdėstytų ieškovo teisinių argumentų, kodėl pripažįstama, kad atsakovės patalpintas skelbimas yra neteisėtas. CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus. Teismas sprendime nepateikia jokių argumentų – kodėl atmeta ieškovo nurodytus argumentus dėl atsakovės patalpinto skelbimo neteisėtumo. Teismas nepagrįstai bei pažeisdamas procesinės teisės normas savo sprendime nepasisakė dėl ieškovo teismui pateiktų įrodymų, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų pravestas susirinkimas nėra ir negali būti teisėtu, t.y. jis yra niekinis (kaip ir jo metu priimti nutarimai), nors privalėjo tai padaryti ex officio ( CK 1.78 str. 5 d.).
4. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į tai – buvo ar nebuvo padaryta asmeniui turtinė žala, tačiau ir į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė (sprendimo tekste nurodyta – ieškovė, manome, kad tai techninė klaida), pateikdama skelbimo tekstą laikraščio redakcijai, neturėjo tikslo pažeminti ieškovo dalykinę reputaciją. Ši teismo išvada paremta tik pačios atsakovės paaiškinimu, t.y. ši teismo išvada yra vienpusiška. Teismas vertindamas atsakovės kaltę visiškai nepasisako dėl byloje egzistuojančių kitų aplinkybių, kurios leistų vertinti atsakovės kaltę visiškai kitaip. Įstatymas įpareigoja teismą sprendime pasisakyti dėl visų byloje esančių aplinkybių, objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, nes visiškai akivaizdu, kad atsakovė dėdama savo skelbimą į laikraštį dėl VNS-o sušaukimo, suprato ir turėjo suprasti, t.y. ne pagal Kredito unijų įstatymo ir Unijos įstatų reikalavimus, tačiau vis tiek taip elgėsi. Todėl teismo išvada, kad atsakovė, pateikdama skelbimo tekstą laikraščio redakcijai, neturėjo tikslo pažeminti ieškovo dalykinę reputaciją, yra neparemta visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir analize. Atsakovės kaltė šiuo konkrečiu atveju yra ypač svarbi aplinkybė dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo.
5. Unija yra kooperatiniais pagrindais savanoriškai suorganizuota fizinių bei juridinių asmenų kredito įstaiga, kurios veikla susijusi su asmenų piniginių lėšų disponavimu, todėl bet kokie vieši Unijos organų darbo veiklos nesklandumai tiesiogiai ir skaudžiai įsirėžia Unijos esamų pajininkų, indėlininkų ir klientų bei potencialiai galimų Unijos klientų sąmonėje. Unija yra sutelkusi jos narių ir kitų klientų didžiules pinigines lėšas ir jas naudoja jų interesams tenkinti. Su tuo susijusią visą Unijos veiklos riziką bei atsakomybę yra prisiėmę ir įgyvendina Unijos valdymo organai - valdyba. Tokie vieši skelbimai visuomenei ir Unijos nariams bei klientams parodo, jog Unijos valdymo organai yra netekę kontrolės savo prisiimtiems įsipareigojimams, kurie susiję su ypač jautriais dalykais – asmenų pinigais. Ieškovė yra kredito įstaiga, todėl jos klientams yra svarbi gera Unijos reputacija, kuri susijusi su kredito įstaigos klientų pasitikėjimu ja kaip patikima asmenų pinigų tvarkytoja. Atsakovė pasikėsino į ypač svarbias vertybes, kurių teismas savo sprendime neaptarė ir dėl jų nepasisakė, nors ieškinyje jie yra nurodyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra neturtinė vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo J. S. nurodo, kad atsižvelgiant į skelbimo tekstą bei jo paskleidimo būdą, matyti, kad išspausdinus laikraštyje skelbimą apie 2007-03-07 11 val. vyksiantį Pakruojo ūkininkų kredito unijos susirinkimą, kurį redakcijai pateikė atsakovė, apie ieškovą buvo paskelbti tam tikri duomenys. Ieškovo atstovas neteisingai nurodė, kad šie duomenys neatitiko tikrovės, skelbti apie Pakruojo ūkininkų kredito unijos susirinkimus spaudoje turi teisę unijos valdyba. Kad duomenys neatitiko tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t.y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo ar būta kitokių. Tačiau 2007-03-01 į Pakruojo ūkininkų kredito unijos susirinkimą atvykę unijos nariai šį susirinkimą įformino protokolu, priėmė sprendimą paskelbti apie pakartotinį susirinkimą ir priėmė savo darbotvarkę. Kad toks kredito unijos narių susirinkimas vyko, patvirtino ir kiti asmenys, kurie nurodė, kad surašytas susirinkimo protokolas buvo išsiųstas ieškovui. Atsakovė turėjo teisę paskelbti spaudoje apie pakartotinį susirinkimą 2007-03-09, nes pagal Pakruojo ūkininkų kredito unijos 5.2 p., visuotinis narių susirinkimas yra unijos organas. Ieškovas teikdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepareiškė ieškinio reikalavimo dėl 2007-03-01 unijos narių priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, neprašė įvertinti atsakovės bei kitų kredito unijos narių priimtų nutarimų ir paties susirinkimo teisėtumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės patalpintas skelbimas į laikraštį apie 2007-03-01 11 val. vyksiantį unijos visuotinį narių susirinkimą, neatitiko tikrovės. LR CK 2.24 str. 1 d. numatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, jei jis paskleidžia žeminančius jo garbę ir orumą duomenis. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad skelbimo pasirodymas iššaukė indėlių atsiėmimą, indėlininkų sumažėjimą ar kitas neigiamas pasekmes ieškovui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismui buvo pateiktos publikacijos, kad ieškovo veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai. Ieškovas turi įrodyti, kad paskleistų žinių pasekmė yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai, tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovė pateikdama skelbimo tekstą laikraščio redakcijai, neturėjo tikslo pažeminti ieškovo dalykinę reputaciją.Be to, apeliantas klaidingai nurodo vykusį visuotinį kredito unijos narių susirinkimą esant niekiniu sandoriu, nes susirinkimas nėra sandoris.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešas interesas nagrinėjant CPK V dalyje numatytų kategorijų bylas. Kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ( CPK 327 straipsnis 1d.1p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-02-07 laikraštyje ,,Šiaulių kraštas‘‘ buvo paskelbta apie 2007-03-01 įvyksiantį Pakruojo kredito unijos narių eilinį visuotinį susirinkimą, paskelbiant ir susirinkimo darbotvarkę (I t. b.l. 36). Pateiktame 2007-03-01 susirinkimo protokole Nr. 1 nurodoma, kad šis susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo, susirinkime užsiregistravo tik 13 narių (b.l. 7). Pakruojo ūkininkų kredito unijos įstatų 5.6p., nustato, jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę be kvorumo (I t. b.l. 16). 2007-03-03 laikraštyje ,,Šiaulių kraštas‘‘ Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdyba paskelbė informaciją apie pakartotinį susirinkimą 2007-03-09 11val., ir paskelbė darbotvarkę (I t. b.l. 36). Iš 2007-03-07 laikraščio ,,Šiaulių kraštas‘‘ matyti, kad atsakovė A.E. R. laikraštyje patalpino dar vieną skelbimą apie 2007-03-09 11 val. vyksiantį Pakruojo kredito unijos eilinį visuotinį susirinkimą ir nurodė kitą susirinkimo darbotvarkę (b.l.36).
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis, teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą, priteisiant turtinę ar neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas ir teismas pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką sprendžia, ar pripažinimas duomenų neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą yra neturtinės žalos reikalavimo pagrindas, ar atskiras materialinis teisinis reikalavimas.
Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimo pagrindu nurodė, kad 2007-03-07 laikraštyje ,,Šiaulių kraštas‘‘ išspausdinto turinio skelbimas neatitiko tikrovės ir pažemino ieškovo, kaip kredito įstaigos, dalykinę reputaciją ir tuo pagrindu pareiškė atsakovei reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė A.E. R. įrodinėjo, kad informacija atitiko tikrovę, paskelbta 2007-03-01 vykusio susirinkimo sprendimu, o ne savo iniciatyva (I t. b.l. 36). Ieškovo ieškinio reikalavimui taikomas CK 2.24 str. pagrindas, todėl visos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos bei turi būti tiriamos.
CK 2.24 str. reglamentuojamos civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktas). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“; bylos Nr. 3K-3-113/2007). Visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais.LR CK 2.24str. 1d. numatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, jei paskleisti neteisingi, žeminantys jo garbę ir orumą duomenys. Kalbant apie juridinius asmenis vartojama dalykinės reputacijos sąvoka, kuri suprantama kaip geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas.
Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti neatitinkančių tikrovei paskleistų žinių sukeltas neigiamas pasekmes įmonės dalykinei reputacijai. Kolegijos nuomone, ieškovas šių aplinkybių neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino nepagrįstu ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas sprendime iš viso nepasisakė dėl ieškinio pagrinde išdėstytų ieškovo teisinių argumentų, kodėl pripažįstama, kad atsakovės patalpintas skelbimas yra neteisėtas, sprendime nepateikta jokių argumentų kodėl atmeta ieškovo motyvus dėl atsakovės patalpinto skelbimo neteisėtumo, sprendime nepasisakė dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų pravesto susirinkimo pripažinimo niekiniu ( CK 1.78 str. 5 d.).
Pagal CPK 185 straipsnį, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas tyrė faktines aplinkybes, pasisakė dėl įrodymų ir juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Pareiga įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tenka atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pripažinęs, kad jie patvirtina paskleistos žinios tikrumą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovės patalpintas skelbimas į laikraštį apie 2007-03-01 11val. vysiantį unijos susirinkimą, atitiko tikrovę ir nėra įrodymų apie po skelbimo pasirodymo atsiradusią žalą ieškovui.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsakovės A. E. R. ir kitų unijos narių 2007-03-01 sprendimo teisėtumo paskelbti spaudoje apie pakartotinį susirinkimą, numatant kitą darbotvarkę ieškovas nenuginčijo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės patalpintas skelbimas į laikraštį apie 2007-03-01 11val. vyksiantį unijos susirinkimą, neatitiko tikrovės. Sprendime teismas įvertino atsakovės įrodinėjamą faktinę aplinkybę, kad 2007-03-01 į Pakruojo kredito unijos susirinkimą atvykę unijos nariai šį susirinkimą įformino protokolu, priėmė sprendimą paskelbti apie pakartotinį susirinkimą ir priėmė savo darbotvarkę. Šio fakto ieškovas nepaneigė, kad toks kredito unijos narių susirinkimas vyko, patvirtino ir tretieji asmenys S. J., J. S., R. J., kurie nurodė, kad jų surašytas susirinkimo protokolas buvo išsiųstas ieškovui. Protokolo teisėtumo ieškovas neginčijo, unijos narių susirinkimas 2007-03-09 11val. vyko, o ieškovo atstovo nuorodą, kad atsakovė neturėjo teisės paskelbti spaudoje apie pakartotinį susirinkimą, paneigia Pakruojo kredito unijos įstatų 5.2p., kuriame kaip unijos valdymo organas yra nurodomas visuotinis narių susirinkimas (I t.. b.l. 15). Atsakovės A. E. R. tvirtinimu, ji vykdė turimą ar tariamą teisę t.y. jos bei kitų unijos narių 2007-03-01 priimtą sprendimą paskelbti spaudoje apie pakartotinį susirinkimą, numatantį kitą darbotvarkę. Pažymėtina, kad juridinis asmuo naudojasi mažesne privačios veiklos apsauga nei viešas ar fizinis asmuo. Duomenų neatitikimas tikrovei reiškia, kad paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Kolegija daro išvadą, kad atsakovės A. E. R. išspausdintas skelbimas apie įvyksiantį Pakruojo ūkininkų kredito unijos pakartotinį susirinkimą 2007-03-09 atitiko tikrovę. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl neteisingos informacijos paskelbimo, nes aptariamas skelbimas konstatavo buvusią ir įvykusią faktinę aplinkybę, o sakiniai (skelbimo tekstas) nėra garbę ir orumą žeminančio pobūdžio. Kolegija vertina, kad 2007-03-07 laikraštyje ,,Šiaulių kraštas‘‘ išspausdintas skelbimas apie įvyksiantį Pakruojo ūkininkų kredito unijos pakartotinį susirinkimą 2007-03-09 buvo žinia atitinkanti tikrovę, o išspausdintas kitoks darbotvarkės turinio variantas nebuvo ieškovo nuginčytas ir atsakovės E.A. R. suvokimu buvo teisingas, atitinkantis susirinkimo protokolą, skelbimu neturint tikslo pažeminti ieškovą. Kolegija pažymi, kad ieškovas atskiru reikalavimu neginčijo susirinkimo procedūros ir neskundė darbotvarkės, nepareiškė ieškininio reikalavimo dėl 2007-03-01 unijos narių priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ar niekiniais. 2007-03-01 susirinkime priimtas sprendimas nėra išgalvotas, nerealus faktas, ieškovas neprašė teismo įvertinti atsakovės bei kitų kredito unijos narių be valdybos žinios priimtų nutarimų ir susirinkimo teisėtumo.
Kolegija pažymi, kad nustatant ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turėjo įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovė. Teismas teisingai išanalizavo įrodymus ir įvertino, kad apklausti teismo posėdyje liudytojai V. V., A. A. nepatvirtino ieškovo Pakruojo kredito unijos dalykinės reputacijos sumažėjimo po skelbimo išspausdinimo. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar skaičiavimų apie tai, kad skelbimo pasirodymas iššaukė indėlių atsiėmimą, indėlininkų sumažėjimą ar kitas neigiamas pasekmes ieškovui. Iš pateiktų publikacijų pirmosios instancijos teismas darė teisingą išvadą, kad ieškovo veikla visuomenėje iki tol buvo vertinama prieštaringai, neigiamų asmens vertinimo poslinkių buvimo įrodymų ieškovas nepateikė, o atsakovė A. E. R. pateikdama skelbimo tekstą laikraščio redakcijai, neturėjo tikslo pažeminti ieškovo dalykinę reputaciją. Kolegija vertina, kad atsakovė A. E. R. neturėdama asmeninių paskatų, elgėsi savarankiškai ir tik norėjo informuoti apie dalies unijos narių sprendimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo jokio ryšio tarp atsakovės skelbtų duomenų spaudoje ir ieškovo dalykinės reputacijos pasikeitimo ar kitų tuo laikotarpiu atsiradusių pasekmių.
Šios kategorijos bylose gali būti reiškiamas vienas iš reikalavimų dėl žalos, padarytos įvairiais deliktais, atlyginimo. Jos dydį pinigais įvertina teismas, išsiaiškinęs ir nustatęs reikšmingas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas turi nurodyti kriterijus ir aplinkybes į kuriuos atsižvelgiama nustatant priteistinos žalos dydį. Tačiau konkrečiu atveju, ieškovo Pakruojo kredito unijos ieškinį dėl atspausdinto skelbimo apie 2007-03-09 11val. įvyksiantį visuotinį Pakruojo ūkininkų kredito unijos narių susirinkimą neatitikimo tikrovei ir pažeminimo Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdymo organų dalykinės reputacijos atmetus, nėra pagrindo įvardinti bei analizuoti atlygintinos žalos dydį nustatančius kriterijus. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 str.), kolegija apeliacinio skundo netenkina ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą
nutari a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Pakruojo kredito unijos 10.55 litus valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.