Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-227-531/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
1S-227-531/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Nr. 1S-227-531/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. D. (toliau vadinama Pareiškėju) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Sandros Povilonienės 2017-08-01 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą I. J. – S. atžvilgiu pagal BK 235 str. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjas 2017-06-28 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, Pareiškėjas pastarąjį apskundė prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė 2017-08-01 nutarimu atmetė skundą ir paliko galioti tyrėjo 2017-06-28 nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal Pareiškėjo pareiškimą.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutartimi Pareiškėjo skundas dėl prokurorės 2017-08-01 nutarimo panaikinimo atmestas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutartį kaip neteisėtą, nemotyvuotą, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus lūkesčius, pagrįstą prielaidomis, bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo nurodomų aplinkybių. Nurodo apie Pareiškėjo inicijuotą nagrinėjamą civilinę bylą dėl netinkamos pasaugos sutarties vykdymo, kuomet iš saugojimo aukštelės buvo pagrobtas jo automobilis. Teigia, kad minėtoje byloje už žalą atsakinga UAB „A“, siekdama išvengti civilinės atsakomybės bei ginčydama transporto priemonės vertę, pateikė neteisingą teksto vertimą, kuris, Pareiškėjo įsitikinimu, yra atliktas galimai sąmoningai, tyčia, iš anksto susitarus su vertimo užsakovu. Pareiškėjas skunde analizuoja vertimo tekstą, teigia apie neteisingą tam tikrų žodžių vertimą ir pažymi, kad pati sąvoka „nurašytas“ neatitinka paties išversto teksto turinio. Pabrėžia, kad byloje yra prieštaringi vertimai, kurie nėra ištirti BPK priemonėmis. Mano, kad jo pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos akivaizdžiai neteisingomis neištyrus jų ikiteisminio tyrimo metu, t.y. neatlikus teksto vertimo ekspertizės, neapklausus vertėjos ir kt., ypač, kai yra Pareiškėjo pateikti vertimui priešingi duomenys. Atkreipia dėmesį, kad vertinimas dėl nusikalstamos veikos požymių nebuvimo padarytas vadovaujantis tik suinteresuoto bei neprisaikdinto asmens – vertėjos I. J. – S. paaiškinimu, neatlikus teksto vertimo analizės ir dėl to nepateikiant jokių motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu pagal Pareiškėjo pareiškimą, ginčijamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutarties teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad nepagrįstas baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo žmogaus teisės. Todėl jei aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Nagrinėjamu atveju 2017-06-28 tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors Pareiškėjas skunduose teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų pagal BK 235 str. atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjo skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Skundžiamoje teismo nutartyje bei tyrėjo ir prokurorės priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagrindas bei motyvai išdėstyti ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

BK 235 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 str. prasme melagingu vertimu laikomas vertimas, kai jis visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, vertėjas ją sąmoningai iškraipo, pateikia vertime išgalvotus, realių, egzistuojančių faktų neatitinkančius duomenis.

Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad buvo atliktas duomenų pagal Pareiškėjo pareiškimą patikslinimas, tačiau jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina nei nurodytų Pareiškėjo teiginių, nei sąmoningo vertėjos atlikto teksto vertimo iškraipymo ar pan., duodančio pagrindą ikiteisminio tyrimo dėl Pareiškėjo nurodomų aplinkybių pradėjimui ir minėtos vertėjos veiksmų kriminalizavimui BK 235 str. kontekste. Aukštesnysis teismas taipogi pažymi, kad Pareiškėjo skunduose subjektyviai dėstomi, prielaidomis grindžiami, formalūs teiginiai apie galimai nusikalstamus vertėjos I. J. – S. veiksmus bei nepasitenkinimas civilinės bylos eiga nesudaro BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties konstatavimui. Be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, jis yra inicijavęs civilinį procesą dėl žalos atlyginimo, kuriame visi įrodymų leistinumo ir patikimumo klausimai sprendžiami ir vertinami tiesiogiai bylą nagrinėjančiame teisme. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, nesutikdamas su konkretaus dokumento vertimu, Pareiškėjas visų pirma turi įrodyti vertimo neteisingumą kitu kompetentingo vertėjo padarytu vertimu ar kitomis įrodinėjimo priemonėmis, ir tik po to spręsti dėl savo teisių gynimo baudžiamojo proceso tvarka.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo ikiteisminio tyrimo pradėjimui dėl Pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių.

Taigi, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d. teismas,

nutaria:

D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-18 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas