Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi ir pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji, 2024 m. birželio 26 d., apie 14.42 val., Vilniuje, Savanorių prospekte ties pastatu Nr. 137, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 0.83 promilių etilo alkoholio koncentracija), ji šviesoforais reguliuojamoje Savanorių pr.-Naujoji Riovonių g., Vilniuje, sankryžoje, vairuojamu automobiliu, pažeidė: KET 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį; KET 30 punkto reikalavimą, numatantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį; KET 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas; KET 128 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra jos važiavimo krypties atžvilgiu ji vairuojamu automobiliu iš Naujoji Riovonių g., gatvės įvažiavo į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Savanoriu pr. gatve ir sukdama į dešinę – į Savanorių pr. gatvę nebuvo pakankamai atsargi, nepraleidusi partrenkė iškart už gatvių kelių sankirtos įrengta šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per Savanorių pr. gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią degant žaliam šviesoforo signalui pėsčiąją V. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta E. G. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 26 d. apie 12.00 val. Vilniuje, Juozapavičiaus g., restorane susitiko su kliente. Būdama restorane išgėrė du kokteilius. Apie 13.30 val. įmonei priklausančiu automobiliu „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš centro link darbovietes, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jai važiuojant Vilniuje, Savanorių pr., bei privažiavus šviesoforu reguliuojamą sankryžą Savanorių pr.-Naujosios Riovonių g., Vilniuje, jai degė žalios spalvos šviesoforo signalas, tačiau prieš ją priekyje susidarė automobilių spūstis ir jai pajudėjus bei sustojus vidurį sankryžos ji nematė, kokios spalvos šviesoforo signalas jai degė. Taigi, pajudėjus automobiliams, pradėjo judėti ir ji bei priartėjus prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos pamatė, kaip į ją įžengė mergaitė, kuri tuo metu buvo su ausinukais, ji dar panaudojo automobilio garso signalą, tačiau ji neišgirdo ir jai nespėjus sustabdyti partrenkė mergaitę savo automobilio dešinės pusės priekiniu sparnu. Po eismo įvykio ji iš karto stabdė automobilį ir sustojo, nes pajautė smūgį bei girdėjo garsą. Kodėl jos vairuojamas automobilis buvo kur kas toliau nuo įvykusio eismo įvykio, negali paaiškinti. Ji negali pasakyti, kokios spalvos šviesoforo signalas tuo metu degė pėstiesiems, nes nematė. Po įvykio ji iš karto išlipo iš automobilio, tačiau jai atėjus prie partrenktos merginos jau buvo priėję žmonės, vienas vyras, kaip prisimena, kvietė greitąją pagalbą, o kitas žmogus buvo prie merginos ir sakė jai nejudėti. Matė, kad merginos veidas buvo kruvinas, tačiau kokie sužalojimai jai buvo padaryti, ji nežino ir negirdėjo, kad būtų sakiusi, jog kažką skauda. Ji tiesiog stovėjo ir stebėjo, buvo šoko būsenoje ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę medikai mergaitę apžiūrėjo vietoje bei išvežė ją į ligoninę. Taip pat į įvykį atvykęs policijos pareigūnas paėmė paaiškinimus bei atliko įvykio vietos apžiūrą. Taip pat policijos pareigūnas jai patikrino blaivumą bei jai buvo nustatytos 0.83 promilių girtumas. Patikrinimas buvo atliktas du kartus, tačiau ji vis tiek nesutiko su nustatytomis promilės ir ji pareigūno prašė, kad leistų jai nuvykti į ligoninę atlikti kraujo tyrimą. Taigi policijos pareigūnas ją nuvežė į Vilniuje, Grybo g. esantį medicinos centrą ,,Hila“, kur jai buvo atliktas kraujo tyrimas. Po ko į savo el. paštą gavo atsakymą, kurį dabar persiuntė tyrėjai į jos el. paštą bei nori ji pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Be E. G. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų V. P., A. P. parodymais, 2024 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. G. 2024 m. birželio 26 d., apie 14.42 val., Vilniuje, Savanorių prospekte ties pastatu Nr. 137 vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. K. sveikata, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus E. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis per 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę E. G. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas, vairuotoja vairavo automobilį neblaivi ir pažeidė kitus KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją E. G. – bausta administracine tvarka, neteista, dirbanti. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už neatsargius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. G. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį, kaltinamosios E. G. prašymą, nustato jai 6 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. G. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 14, 27, 30, 158, 128 punktų reikalavimus, t. y. vairavo neblaivi ir pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, ji padarė itin pavojingus ir šiurkščius naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimus. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad E. G. bausta administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 6 d.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: E. G. vairuotojo pažymėjimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 6 d.

E. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. G. vairuotojo pažymėjimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – šešis mėnesius – nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.