Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Irmai Arlauskienei, Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, nukentėjusiajai N. S., jos atstovei adv. Rimai Šmigelskytei, nedalyvaujant Valstybinės ligonių kasos prie SAM atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2008-01-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. ir vadovaujantis BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;2011-05-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. lapkričio 18 d., apie 00 val. 30 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl tarpusavio nesutarimo ir pykčio, virtuviniu peiliu 25 kartus dūrė šeimos nariui- sutuoktinei N. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtines-pjautines ir pjautines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, sprando, kaklo, nugaros, abiejų pečių sąnarių, krūtinės, abiejų dilbių, dešinės plaštakos nugarėlės ir abiejų rankų pirštų srityse, dėl ko N. S. ilgai sirgo ir gydymas užtruko ilgiau nei dešimt dienų, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmona, 2008 metais susituokė, turi 2 metų dukrą. Tiksliai dienos nepamena, bet galėjo būti 2010-11-18 d., apie 13 val., į jų nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), namo, buto numerio nepamena, atvažiavo žmonos mama, sesuo, visi bute gėrė alų ir degtinę, šventė įkurtuves. Vėlai vakare visi išvažiavo, jis po to dar su N. seserimi I. S. nuvažiavo pas uošvienę į butą ir už pusvalandžio grįžo namo. Žmona kambaryje ant lovos miegojo, jis nuėjo į virtuvę pavalgyti. Pavalgęs pasiėmė iš virtuvės peilį ir nuėjo prie žmonos, peiliu dūrė žmonai į visą kūną apie 25 kartus, ji tuo metu miegojo. Po to jam nuėjus atnešti rankšluosčio žmona pabėgo. Nurodo, jog žmona pati jį išprovokavo tokiam įvykiui, nes pati vis puldavo ant jo su peiliu, paskutiniu metu, pastoviai pykdavosi abu, konfliktuodavo. Tą vakarą, kai grįžo į namus su žmona nekonfliktavo. Dėl tokio savo poelgio gailisi, buvo neblaivus įvykio metu, kas turėjo įtakos tokiems veiksmams. Su civiliniu ieškiniu dėl gydymo išlaidų sutinka pilnai. Nukentėjusiai sutiktų sumokėti 5000 Lt neturtinės žalos. Atsiprašė nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjussiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji N. S., parodė, kad E. S. yra jos sutuoktinis, susituokė 2008-10-25, turi 2 metų dukrą. Prieš dvi savaites iki įvykio, atsikraustė į naują butą (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio neatsimena. 2010 m. lapkričio 17 d., į butą atvažiavo mama, sesuo su vyru, visi išgėrinėjo alų, degtinę, šventė įkurtuves. Apie 18 valandą visi išsiskirstė, liko tik sesuo I. Ji taip pat norėjo važiuoti pas mamą, bet vyras neleido, pasakė, kad jis pats išvažiuoja ir su jos seserimi išvažiavo. Ji liko namuose žiūrėjo televizorių ir užsnūdo. Už pusvalandžio, apie 12 val. nakties, vyras vėl grįžo namo, buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Liepė jam eiti miegoti, bet jis nėjo, o nuėjo į virtuvę. Paskui atėjo į lovą, norėjo pasimylėti, bet ji nesutiko ir užmigo, jai atrodė, kad ir vyras miega. Atsibudo, kai pajuto peilį kaklo srityje, tai buvo pirmas dūris. Paėmusi už rankos atitraukė ir tada pamatė, kad dūrė peiliu. Prašė nieko nedaryti, bet tada jis užlipo ant jos, užspaudė atsisėdęs ant kelių ir viena ranka laikė, kad nejudėtų. Buvo subadytas kaklas, krūtinė, nugara, galva, iš viso buvo 25 dūriai. Norėdama pabėgti nukrito ant žemės, jis vėl ją badė. Kai jis nustojo badyti, ji paprašė atnešti vandens ir jam nuėjus ji pabėgo. Mano, kad vyras taip pasielgė dėl dažnų šeimyninių konfliktų, nes dažnai pykdavosi. Ankščiau irgi buvo sumušęs, nes vyras pavydus, agresyvus, smurtaudavo tik kai būdavo neblaivus. Lauke sutiko kažkokį vyriškį, kuriam viską papasakojo ir jis iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Ieškinį palaiko pilnai, prašo priteisti 10 000 litų neturtinės žalos. Kėdainių ligoninėje gulėjo 2-3 dienas, siuvo žaizdas. Iki šiol puse galvos yra nejautri, tirpsta galva, į galvą buvo suduoti 6 dūriai, jautė didelį fizinį skausmą nuo dūrių, buvo didelis šokas. Patyrė didelę baimę, nes kiekvienas dūris galėjo būti mirtinas, vis galvojo, kad gali nužudyti ir vaikas liks našlaitis. Randai liko ant viso kūno. Buvo subadyta kairė ranka, kuri dabar greitai pavargsta, pradeda tirpti ir tai kelia nepatogumus, teko dėl to išeiti iš darbo, nes darbe tekdavo sunkiai kilnoti. Šiuo metu niekur nedirba.

Iš byloje esančio liudytojos D. J. apklausos protokolo matyti, kad ji yra N. S. mama. 2010-11-17 ji buvo pas dukrą svečiuose, (duomenys neskelbtini), kur šventė įkurtuves ir vartojo alkoholį. Apie 18 valandą išvažiavo namo. Neužilgo, pas ją atvažiavo žentas E. S., kuris sakė, kad susipyko su N., tačiau jam iškvietė taksi ir liepė važiuoti namo. Už pusvalandžio dukra N. jai atrašė žinutę, kurioje nurodė, kad pykstasi su E. Apie 00.15 val. jai į telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad jos dukra yra subadyta vyro. Dukra patvirtino, kad ją peiliu subadė E. ir ji laukia greitosios pagalbos (b.l.43-44).

Iš byloje esančio liudytojos I. S. apklausos protokolo matyti, kad 2010-11-17 ji su vyru buvo pas seserį N. S. namuose, kur gėrė alų, degtinę. Apie 18 valandą išsiskirstė. N. ketinio važiuoti pas juos, tačiau nerado buto raktų, nes juos paslėpė E. S.. E. S. buvo girtas, vyko pas juos, po to taksi automobiliu išvažiavo namo. Po kiek laiko jai vyras pasakė, kad E. peiliu subadė N. Jai buvo žinoma, kad N. su vyru E. dažnai pykosi (b.l.47-48).

Iš byloje esančio liudytojo D. S. apklausos protokolo matyti, kad 2010-11-17 jis su žmona nuvažiavo pas N. S., kur gėrė alų, degtinę. Apie 18 valandą visi išsiskirstė. N. ketinio važiuoti pas juos, tačiau nerado buto raktų. E. S. buvo atvykęs pas juos, po to taksi automobiliu išvažiavo namo. Apie 24 val. jo uošvienei paskambinęs nepažįstamas vyras pranešė, jog E. peiliu subadė N. (b.l.49-50).

Iš byloje esančio liudytojos J. A. apklausos protokolo matyti, kad 2010 m. lapkričio mėnesį, dienos nepamena, apie 00.15 val. kažkas paskambino jai į buto duris, jas atidariusi pamatė stovinčią pusnuogę jauną merginą, kurios kūnas buvo kruvinas. Ji prašė iškviesti greitąją pagalbą. Tai pamačiusi ji pati išsigando ir pranešė apie tai policijai (b.l.51-52).

Iš byloje esančios įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Bute, prie kriauklės ant spintelės randama nulūžusio peilio geležtė, ant kurios matosi raudonos spalvos dėmės. Įėjus į kambarį, jame fiksuojama ant kilimo prie lovos dvi raudonos spalvos dėmės, viena 20x10 cm., o kita 10x5 cm. Kambaryje ant lovos patalų, matosi taip pat raudonos spalvos dėmės, ant fotelio guli megztinis su raudonomis dėmėmis ir keliomis skylutėmis. Prie kambario durų, ant minkštos kėdės randamos juodos spalvos peilio kriauna, kuri išimama (b.l. 4-12 )

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus paimtą megztinį, fiksuojama, kad jis yra apkibęs plaukais, ant megztinio fiksuojamos dėmės, panašios į kraują, megztinyje fiksuojami audinio pažeidimai. Apžiūrėtos ir peilio dalys, fiksuoti išmatavimai, dėmės panašios į kraują (b.l. 14- 15).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LT TM Kėdainių poskyrio, specialisto išvados Nr. G288/10(12) matyti, kad N. S. padaryti šie sužalojimai: durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, sprando, kaklo, nugaros, abiejų pečių sąnarių, krūtinės, abiejų dilbių, dešinės plaštakos nugarėlės ir abiejų rankų pirštų srityse. Nustatytos žaizdos padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, o tai galėjo būti peilis. Objektyviai yra užsifiksavę 25 smūgių požymiai. Kadangi dėl daugybinių dūrinių-pjautinių ir pjautinių kūno žaizdų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl N. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 26-27).

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį su priedais dėl žalos 71,82 lt atlyginimo už N. S. gydymą (b.l.36-41).

Apklaustas teismo medicinos specialistas V. Barauskas parodė, kad N. S. padaryti sužalojimai yra paviršutiniai, tai yra pažeista oda ir paodė. Vidaus organų sužalojimų nenustatyta (b.l. 53).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo Nr. 0680 matyti, kad E. S. 2010-11-18, 01 val. 21 min. nustatytas 2,28 promilių girtumas (b.l. 59).

Iš byloje esančios teismo psichiatrijos ekspertizės išvados matyti, kad E. S. nusikalstamos veikios padarymo metu psichikos sutrikimu nesirgo, šiuo metu neserga. Nusikalstamos veikos padarymo metu E. S. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisme (b.l. 107-108).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. lapkričio 18 d., apie 00 val. 30 min., savo namuose, esančiuose Respublikos g. 38-2, Kėdainiuose, dėl tarpusavio nesutarimo ir pykčio, virtuviniu peiliu 25 kartus dūrė šeimos nariui- sutuoktinei N. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtines-pjautines ir pjautines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, sprando, kaklo, nugaros, abiejų pečių sąnarių, krūtinės, abiejų dilbių, dešinės plaštakos nugarėlės ir abiejų rankų pirštų srityse, dėl ko N. S. ilgai sirgo ir gydymas užtruko ilgiau nei dešimt dienų, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, sutinkamai su BPK 38 str. sutuoktinis laikomas šeimos nariu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str.2 d.3 p.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji N. S. pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš kaltinamojo 10 000 Lt neturtinės žalos. Civilinys ieškinys pareikštas nukentėjusiosios dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiojo patyrė fizinį skausmą, jai nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, didelę baimę dėl išgyvenimo, kadangi buvo badoma peiliu, užfiksuoti 25 dūriai, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė pažeminimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios gydimosi periodas buvo neilgas, ji 2-3 dienas gydėsi ligoninėje, kur buvo siuvamos žaizdos, po to gydėsi ambulatoriškai. Šiuo metu niekur nedirba, jaučia sužalojimų pasekmes: liko ant kūno randai, subadyta kairė ranka, kuri dabar greitai pavargsta, pradeda tirpti ir tai kelia nepatogumus, teko dėl to išeiti iš darbo, iki šiol puse galvos yra nejautri, tirpsta galva. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, jis nedirba, tačiau yra jaunas, kaip nurodė sveikas ir darbingas, bet darbo neieško tik todėl, kad neturi asmens dokumento, kuris paimtas kaip kardomoji priemonė. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3K-3-511/2004). Nukentėjusioji nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka sumokėti 5000 litų, neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai priteisia iš kaltinamojo - 7500 litų, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 71,82 lt N. S. gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b.l.37). Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas pilnai, ir iš kaltinamojo E. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 71,82 lt N. S. gydymo išlaidų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas apysunkis (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika tyčinė, nukreipta prieš artimo žmogaus, šeimos nario-sutuoktinės sveikatą. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. E. S. teistas, bausmės neatlikęs (b.l.78), baustas administracine tvarka (b.l.80-81), nedirba (b.l.84), darbo biržoje neregistruotas (b.l.85), Kauno socialinių ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro charakterizuojamas patenkinamai (b.l.115). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio teistumo (buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str.) nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, yra linkęs nusikalsti, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam už padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į nukentėjusiosios interesą, jog būtų atlyginta neturtinė žala, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 4 p.7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, skirti įpareigojimus. Kaltinamajam sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2011-05-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-P-193/2007).

Daiktus turinčius reikšmės bylai peilį ir megztinį, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (b.l.17).

Sutinkamai su LR BPK 106 str. iš kaltinamojo E. S. priteistinos išlaidos 320 litų valstybei už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l.150).

Sutinkamai su LR BPK 103 str.,105 str. iš kaltinamojo E. S. priteistinos proceso išlaidos -41,08 Lt ( pašto išlaidos) valstybei.

Kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., BK 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-05-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2011-05-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems (2) metams septyniems (7) mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 4 p. 7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti dvejų (2) metų septynių (7) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010-11-18 iki 2010-11-19.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį pareikštą nukentėjusiosios N. S. dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisti iš E. S. – septynis tūkstančius penkis šimtus (7500) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios N. S. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl 2500 litų dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 71,82 Lt N. S. gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo E. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 71,82 Lt N. S. gydymo išlaidų.

Priteisti iš nuteistojo E. S. 320 litų valstybei už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš nuteistojo E. S. proceso išlaidų -41,08 Lt, valstybei.

Daiktus turinčius reikšmės bylai peilį ir megztinį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.