Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-185-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
1A-23-185-2011
Teisminio proceso Nr.
1-46-1-00351-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. B.

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-185-2011-59

Teisėja Gražina Kazilionienė Proceso Nr. 1-46-1-00351-2009-2

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. sausio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

teisėjų Eligijaus Gladučio, Evaldo Vanago,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui adv. Raimundui Kurkliečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 21 d., apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio alaus bare, priklausančiame UAB „Deratizacija“, esančiame Aukštaičių g. 79, Panevėžio m., tyčia spirdamas sulaužė 800 Lt vertės baro spintelės dureles, po to sudavė nukentėjusiajai Z. M. kumščiu du kartus į veidą bei galvos sritį, paėmęs ją už smakro, kelis kartus trenkė galvą į sieną, po to, ranka pagriebęs nukentėjusiajai už plaukų, ištempė ją iš už baro bei kelis kartus trenkė jos galvą į sieną. Šiais veiksmais Z. M. padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, odos patinimą nosyje, poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio srityje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. M. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. B. prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Savo kaltę pripažįsta dalinai, labai gailisi dėl savo poelgio. Su nukentėjusiąja yra pažįstamas ir buvo jos išprovokuotas. Yra teistas, todėl žino, kad laisvės atėmimo vietoje žmogus nepasitaiso, o yra gadinamas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis A. B. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., neneigia, tačiau prašo švelninti pirmos instancijos teismo skirtą bausmę.

Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą paskirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, nustatė, kad A. B. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai ir savo dydžiu nėra per griežta.

Apeliacinio skundo prašymas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę netenkintinas. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. A. B. tyčinę nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais teismas motyvuotai gali skirti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Tačiau, ištyrus bylos medžiagą, išimtinių aplinkybių, rodančių mažesnį nuteistojo ar jo padarytos veikos pavojingumą, nenustatyta. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Bausmės dydis individualizuotas taip pat tinkamai. A. B. staiga susiformavusia tyčia padarytas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), tačiau atkreiptinas dėmesys į A. B. veiksmų brutalumą - būdamas jaunas vyras viešoje vietoje sumušė garbaus amžiaus moterį. Duomenų, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą byloje nėra. Nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje (1 tomas, b.l. 127). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą A. B. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus šias aplinkybes, pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Dėl paminėto, keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Pranas ŠimkusTeisėjai Eligijus GladutisEvaldas Vanagas