Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Vokietijoje, baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2018 m. birželio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2. 2018 m. liepos 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – areštu 50 parų; 3. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 90 parų, bausmes atlikęs,

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2020 m. gegužės 19 d., apie 20.30 val., atėjęs pas buvusią sugyventinę E. V., adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė E. V. priklausančio gyvenamojo namo laukinių durų plastikinį stiklo paketą, kurio vertė 800 eurų ir suplėšė durų roletus „diena–naktis“, kurių vertė 200 eurų, taip nukentėjusiajai E. V. padarydamas 1000 eurų turtinę žalą.

Be to, S. K. 2020 m. gegužės 19 d., apie 20.30 val., atėjęs pas buvusią sugyventinę E. V., adresu (duomenys neskelbtini), išdaužęs gyvenamojo namo laukinių durų plastikinį stiklo paketą ir suplėšęs roletus „diena–naktis“, įėjo į namo vidų ir sugriebė už krūtinės buvusiai sugyventinei E. V., prieš jos veidą laikydamas sugniaužęs rankų kumščius, grasino susidoroti su ja, išsakydamas žodžius: „užmušiu, negyvensi daugiau“, taip sukeldamas jai pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Už šias nusikalstamas veikas atsakomybė numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Šių veikų padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats S. K. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su E. V. name, esančiame (duomenys neskelbtini), pragyveno kartu apie du metus. Maždaug prieš kelias savaites iki šio įvykio, jie su E. V. sukonfliktavo, dėl ko buvo pradėta baudžiamoji byla dėl fizinio skausmo sukėlimo E. V., po ko ji jį iš namų išvarė ir buvo leidusi pagyventi senajame name iki 2020 m. birželio 1 d., adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi name liko dalis jo darbo įrankių ir kitų asmeninių daiktų, tai jis 2020 m. gegužės 19 d. jai pasiskambinęs į telefoną pasakė, kad nori ateiti pasiimti asmeninius daiktus ir darbo įrankius. E. sutikus, jis apie 20.00 val. vakaro nuėjo pas ją į namus. Jam atėjus, jis pradėjo belstis į duris, bet niekas nedarė durų. Tada beldė į langą, bet ji taip pat jo neįsileido, nors matė per langą, kad ji sėdi kambaryje su kažkokia tai drauge. Paskambinus telefonu, ji nekėlė ragelio. Tada jis susinervinęs kumščiu išdaužė pagrindinių durų stiklo paketą, po ko per išmuštą skylę įėjo į namo vidų. Įėjęs į kambarį, kuriame ji buvo su drauge, jis E. išplūdo necenzūriniais žodžiais. Gal jis iš pykčio ir pasakė E., kad ji daugiau negyvens ir ją užmuš, bet tikrai tokių ketinimų neturėjo ir jai nieko bloga net neketino daryti ir jos net palietęs nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. K. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

– ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios E. V. parodymai, kur ji apklausta parodė, kad 2020 m. gegužės 19 d., vakare ji parsivežė savo draugę A. J. į savo namus, kur gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kad ji padėtų jai namo antrame aukšte įdėti duris, nes ji moka tokius darbus daryti. Joms su A. būnant antrame aukšte, staiga išgirdo baisų triukšmą pirmame aukšte, lyg kas būtų išdaužęs stiklo duris. Tada ji pirma, o A. iš paskos jos nulipo pažiūrėti, iš kur tas triukšmas. Joms nusileidus laiptais į pirmą aukštą, svetainėje pamatė stovintį jos buvusį sugyventinį S. K., kuris priėjęs prie jos, prieš jos veidą laikydamas kumščius, pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, ir išsakė žodžius: „aš tau tuoj, kad duosiu“. Tada A. jam pradėjo šaukti duok, duok, ko lauki, po ko jis sukluso ir, nuleidęs kumščius, ją toliau išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasindamas jai, kad ji gyva nevaikščios ir jis susprogdins jos namus. Tada ji, turėdama rankoje telefoną, pasakė jam, kad kvies policiją, po ko jis iš jos bandė telefoną atimti. Po ko A. pradėjo skambinti policijai. S. tada puolė iš A. atimti telefoną, bet matydamas, kad nė iš vienos telefono neatims, dar iškoneveikęs iš jos namų išėjo. Jam išėjus, ji iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu ji tikrai juto pavojų savo gyvybei ir sveikatai, nes S. buvo neblaivus ir labai įniršęs. Matė, kad jis yra neprognozuojamas, ir jei ne kartu buvusi A., jis tikrai jai būtų sudavęs smūgius ar padaręs kažką blogo jos sveikatai ar gyvybei, nes prieš jos veidą laikė sugniaužęs kumščius. Jis pas ją jokių darbo įrankių nėra buvęs palikęs. Iš viso jai buvo padaryta turtinės žalos už 1000 eurų, tačiau draudimas jai žalą išmokėjo, tai byloje ji civilinio ieškinio nebereikš.

– ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos A. J. parodymai, kur ji parodė, kad 2020 m. gegužės 19 d. vakare ją E. parsivežė į savo namus, kad ji jai padėtų įstatyti kambario duris, nes ji moka visa tai daryti. Joms su E. būnant namo antrame aukšte, išgirdo didelį triukšmą, dėl ko nusileido į pirmą aukštą pasižiūrėti kas nutiko. Joms nulipus laiptais į pirmą aukštą, pamatė namuose esantį E. buvusį sugyventinį S. K., kuris išdaužė pagrindinių namo durų stiklo paketą su žaliuzėmis. Viduje matėsi išdužę stiklai. Jis pripuolęs prie E. ir jai sugriebęs už rūbų, ruošėsi jai suduoti į veidą, tačiau jai pradėjus šaukti: „dėk, ko lauki“ jis sukluso ir pasimetė, kad namuose E. yra ne viena. Matė, kad vyriškis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Tada E. ištrūko iš jo, dėl ko jis pradėjo ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais bei grasinti E., kad ji ant žemės gyva nevaikščios, ir kad jis susprogdins namus. Ji to vyriškio klausė, kokiu tikslu jis atėjo, tačiau jis pasakyti nieko negalėjo. Apie kažkokių tai įrankių grąžinimą nebuvo nė kalbos. Jis pašūkavęs ir iškoneveikęs iš namų išėjo.

– 2020 m. gegužės 19 d. foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuotas įvykio vietos vaizdas, durų, stiklo šukių vaizdas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, jog kaltinamojo veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis išdaužė E. V. priklausančio gyvenamojo namo laukinių durų plastikinį stiklo paketą, kurio vertė 800 eurų ir suplėšė durų roletus „diena–naktis“, kurių vertė 200 eurų, taip nukentėjusiajai E. V. padarydamas 1000 eurų turtinę žalą. Taip pat byloje besąlygiškai nustatyta, jog S. K. padarė veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis atėjęs pas buvusią sugyventinę E. V., išdaužęs gyvenamojo namo laukinių durų plastikinį stiklo paketą ir suplėšęs roletus, įėjo į namo vidų ir sugriebė už krūtinės buvusiai sugyventinei E. V., prieš jos veidą laikydamas sugniaužęs rankų kumščius, grasino susidoroti su ja, išsakydamas žodžius: „užmušiu, negyvensi daugiau“, taip sukeldamas jai pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išdėstyti ir teismo aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaltinamojo S. K. prisipažinimas bei duoti išsamūs paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios ir liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai visiškai įrodo, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, jo kaltė nekelia jokių abejonių ir ji įrodyta visiškai, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

S. K. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas šioje byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kriminalines bausmes teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes norint tinkamai individualizuoti bausmes. S. K. padarė du tyčinius, baigtus, nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). S. K. anksčiau teismo teistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu Lietuvos Respublikoje niekur nedirba. Todėl esant šioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus švelniausias numatytas bausmes – viešuosius darbus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, pridedant didesnes ne numatytas bausmės minimumas (BK 46 straipsnio 2 dalis) ir skirtina subendrinta bausmė – viešieji darbai.

Kadangi byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamasis S. K. visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtoji subendrinta bausmė S. K. mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 1 dalis).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri kaltinamajam paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 20 d. 07.00 val. iki 2020 m. gegužės 21 d. 13.15 val. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, t. y. laikytina, kad S. K. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Kaltinamajam išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir S. K. skirti subendrintą bausmę 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad S. K. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią S. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. K., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti S. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti S. K., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam S. K..

Išaiškinti S. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.