- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-27
- Bylos Nr.
- 2-543/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1824-51/2007 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 206 000 Lt materialinės žalos, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 272 str. 2 d. (galiojusio iki 2001 m. gegužės 1 d.), o po eilės metų išteisintas.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių priimtas, nes ieškovas, kurio atstovei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartis dėl dubliko pateikimo įteikta dar 2006 m. lapkričio 21 d., teismo nustatytu terminu nepateikė dubliko, nenurodė jokių aplinkybių dėl dubliko nepateikimo, pratęsti termino dublikui pateikti neprašė. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad procesinis dokumentas nepateiktas dėl svarbių priežasčių. Atsakovai yra pareiškę prašymus tokiu atveju priimti sprendimą už akių. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadą, kad jų turiniui pasitvirtinus, ieškinys būtų atmestas. Nurodė, kad įvertinus suėmimo ir namų arešto metu buvusią situaciją, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovui kardomosios priemonės buvo skirtos neteisėtai ar jų taikymo laikotarpis būtų buvęs nepagrįstai ilgas, o teisme bylos nagrinėjimas būtų nepateisinamai užvilkintas. Be to, ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, jog jo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės sukėlė nurodyto dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie dubliko pateikimo būtinumą, procesiniai dokumentai buvo įteikti ne jo advokatei, bet Kauno advokatų kontoros darbuotojai, kuri, ieškovo manymu, per klaidą galėjo dokumentus pateikti kitam advokatui, dėl ko buvo praleistas terminas dublikui pateikti. Prašė teismo pripažinti, kad dublikas nepateiktas dėl svarbių priežasčių. Taip pat nurodė, kad teismas priėmė sprendimą už akių vadovaudamasis pateiktais dokumentais, neišklausius proceso dalyvių, formaliai vertino įrodymus. Teismas iš esmės netyrė įrodymų turinio. Neturtinės žalos atsiradimo ir buvimo fakto įrodinėjimas yra subjektyvus, subjektyviai perteikiami ir išgyvenimai, nepatogumai, patirti nuostoliai. Šių aplinkybių neįmanoma vertinti formaliai, neišklausius šalių bei liudytojų paaiškinimų. Taip pat nurodė, kad aplinkybės, galinčios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui yra liudytojų apklausa, kuri patvirtintų ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paties ieškovo paaiškinimai, realizuota teisė būti išklausytam.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo K. L. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartis dėl dubliko pateikimo nebuvo tinkamai įteikta jo atstovei. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad teismo priimtas sprendimas už akių, adresuotas tinkamu adresu ieškovo atstovei, įteiktas tai pačiai Kauno advokatų kontoros darbuotojai G. Ž. , kuriai buvo įteikta ir nutartis dėl dubliko pateikimo, tačiau apie šį sprendimą už akių ieškovui/jo atstovei yra žinoma. Nėra jokio pagrindo manyti, kad įteikimas negali būti laikomas tinkamu, nes minėtoje advokatų kontoroje advokatams adresuotą korespondenciją priiminėja šios advokatų kontoros darbuotoja, t. y. asmuo, tiesiogiai susijęs su advokatų kontora. Be to, teismas pažymėjo, kad nei ieškovas, nei jo atstovė daugiau kaip pusę metų nesirūpino bylos eiga, nors per tokį ilgą laikotarpį bet kuris bent kiek rūpestingas asmuo, jei jis suinteresuotas procesu, būtų juo bent jau pasidomėjęs. Be to, ieškovas savo pareiškime nepateikė nei naujų (nesančių byloje) įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nei paneigė esamais įrodymais teismo sprendime už akių grįstas išvadas. Ieškovas nereiškė prašymų ir dėl naujų įrodymų išreikalavimo ar ketinimo juos pateikti vėliau. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas tik išdėstė bendro pobūdžio samprotavimus kaip, jo manymu, turėtų būti vertinami pateikti įrodymai bei nepagrįstai nurodė, kad teismas netyrė jų turinio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas K. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Jis nebuvo informuotas apie tai, jog yra įpareigotas pateikti dubliką. Procesiniai dokumentai buvo įteikti ne pačiai jo advokatei, o Kauno advokatų kontoros darbuotojai ir, skirstant dokumentus, per klaidą galėjo būti įteikti kitam advokatui. Todėl buvo praleistas terminas dublikui pateikti. Tai paaiškėjo tik gavus sprendimą už akių. Todėl prašo pripažinti, kad dublikas nepateiktas dėl svarbių priežasčių. Ieškinyje buvo nurodyta, kad jo interesus byloje atstovaus advokatė. Tačiau su advokate nebuvo sudarytas susitarimas, jog ji atstovaus jį su visomis teisėmis ir pareigomis, numatytomis ieškovui. Buvo sutarta tik dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo jam, kaip atstovaujamajam civilinėje byloje, pačiam atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Pateikiant ieškinį nebuvo nurodyta, kad byla bus vedama tik per advokatą.Teismo padarytos išvados pagrįstos formaliai įvertintais byloje esančiais įrodymais. Vis dėlto teismas turi įsitikinti, kad priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį patį sprendimą. Priešingu atveju yra tikimybė, kad sprendimas už akių priimtas visiškai neįvertinus byloje esančių įrodymų vien dėl to, jog į bylą neatvyko šalis ar nebuvo pateikti procesiniai dokumentai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas yra nurodęs, jog tokios praktikos ydingumas pasireikštų pirmiausia tuo, kad akivaizdžiai būtų pažeistas proceso įstatymas. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių iš esmės subjektyviai išsprendė neturtinės žalos nebuvimo klausimą bei konstatavo procesinių dokumentų nepateikimo nepagrįstumą. Aplinkybės, galinčios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui: liudytojų apklausa, kuri patvirtintų ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie sukeltus sunkumus pareigūnams tikrinant kaip vykdomos namų arešto sąlygos, kitas aplinkybes, išdėstytas ieškinyje, taip pat jo paties paaiškinimai, realizuota teisė būti išklausytam. Teismas, atmesdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė motyvų, dėl kurių šios aplinkybės negalėtų turėti įtakos sprendimo pagrįstumui. Teismas nepasisakė dėl kai kurių pareiškime nurodytų aplinkybių. Procesinių dokumentų nepateikimo priežasčių svarumas neturėtų būti vertinamas labiau už argumentus bei įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Įteikus atsakovo atsiliepimus, būtų buvus suteikta reali galimybė pateikti dubliką ar bylos nagrinėjimo metu duoti išsamius paaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog neįteikus šaliai procesinių dokumentų ir priėmus sprendimą už akių, asmens teisė pateikti dubliką yra pažeidžiama. Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat tinkamos teisminės gynybos principu. Proceso koncentruotumo principas negali paneigti kitų civilinio proceso tikslų. Teismas formaliai vertino įrodymus ir iš esmės netyrė jų turinio. Neturtinės žalos atsiradimo ir buvimo fakto įrodinėjimas yra subjektyvus, subjektyviai perteikiami ir išgyvenimai, patirti nuostoliai. Šių aplinkybių neįmanoma vertinti formaliai, neišklausius šalių bei liudytojų paaiškinimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, ši byla nagrinėjama ir sprendimas priimamas nedalyvaujant tai šaliai.
Sprendimo už akių priėmimui reikalingos kelios sąlygos: turi būti konstatuotas šalies piktybiškas nesirūpinimas proceso skatinimu, tai yra šalis be pateisinamos priežasties neatvyksta į teismo posėdį, nors jai yra tinkamai apie tai pranešta, iš nedalyvaujančios šalies nėra gautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, arba šalis be pateisinamos priežasties nepateikia ar nepalaiko savo reikalavimų ar atsikirtimų. Taip pat yra būtinas atvykusios ar dalyvaujančios šalies prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 285 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad „atsižvelgiant į sprendimo už akių priėmimo, kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto, tikslus, esmę, prigimtį, ypač į tai, kad šiuo institutu siekiama užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui savo teisėmis bei proceso vilkinimui ir sudaryti teisines prielaidas inter alia sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai, yra galimi tam tikri už akių priimto sprendimo peržiūrėjimo ribojimai. Tokie ribojimai gali būti pateisinami, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo civiliniame procese ir kai teismui, sprendžiančiam, ar peržiūrėti už akių priimtą sprendimą, nėra pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad teismo priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas“.
Taigi, sutinkamai su CPK 288 straipsnio ketvirtąja dalimi, sprendimas už akių gali būti panaikintas, jeigu šalis procesinio dokumento nepateikė ar į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir kai jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą tik esant šioms abiems sąlygoms.
Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių priimtas, nes ieškovas K. L. teismo nustatytu terminu nepateikė dubliko. Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad apie tai, jog yra įpareigotas pateikti dubliką, jis nebuvo informuotas. Procesiniai dokumentai buvo įteikti ne jo advokatei, o Kauno advokatų kontoros darbuotojai, kuri per klaidą galėjo įteikti dokumentus kitam advokatui. Todėl prašė pripažinti, kad dublikas nepateiktas dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo nurodytų dubliko nepateikimo priežasčių, padarė pagrįstą išvadą, kad teismo nutartis dėl procesinio dokumento (dubliko) pateikimo buvo tinkamai įteikta ieškovo atstovei. Teisėjų kolegija pažymi, jog advokatai užsiima profesine veikla. Vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, kai šalis bylą veda per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Šioje normoje įtvirtinta ne teisė, o advokato pareiga klientui pranešti apie bylos eigą ir jos rezultatus. Kadangi advokato veikla yra profesionali ir advokatas yra sudaręs sutartį atstovauti klientą, jis privalo organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų tinkamai įvykdyti minėtą pareigą. Advokatui neįvykdžius šios pareigos, dėl atsiradusių teisinių pasekmių atsakingas pats advokatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokate D.Jurevičiene, dirbančia Kauno advokatų kontoroje (b.l. 5). Minėtoje atstovavimo sutartyje nurodyta, kad advokatei Daivai Jurevičienei pavedama atstovauti K. L. Vilniaus apygardos teisme. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad minėta advokatė atstovaus jo interesus byloje (b.l.3). Dėl to nepagrįsti apelianto skundo motyvai, kad buvo sutarta tik dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo jam, kaip atstovaujamajam civilinėje byloje, pačiam atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Atsiliepimo į ieškinį bei teismo nutarties dėl dubliko pateikimo nuorašai buvo išsiųsti Kauno advokatų kontoros adresu, adresatas – advokatė D.Jurevičienė (b.l. 44). Dokumentai įteikti ne pačiai advokatei D.Jurevičienei, o tuo metu kontoroje buvusiai buhalterei kasininkei G. Ž. (b.l. 45). Byloje nėra įrodymų, kad buhalterė kasininkė G. Ž. nėra juridinio asmens (Kauno advokatų kontoros) darbuotoja. Toks įteikimas atitinka CPK 123 straipsnio 4 dalį. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kiti teismo procesiniai dokumentai (2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo, sprendimas už akių) buvo išsiųsti ieškovo atstovei adv. D.Jurevičienei tuo pačiu Kauno advokatų kontoros adresu ir įteikti tai pačiai advokatų kontoros darbuotojai G. Ž. (b.l. 24a, 54) ir apie šiuos procesinius dokumentus ieškovui/jo atstovei buvo žinoma. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Be to, net jei apeliantas ir ruošėsi atstovauti pats save, nei jis pats, nei jo atstovė daugiau kaip pusę metų nesirūpino ir nesidomėjo bylos eiga, o tai vertintina kaip CPK 7 straipsnyje 2 dalyje nustatytos pareigos (rūpintis proceso skatinimu) nevykdymas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas ar kiti procesiniai dokumentai, tuo pripažindamas sprendimo už akių instituto reikalingumą.
Apeliantas teisingai nurodė, kad procesinių dokumentų nepateikimo priežasčių svarumas neturėtų būti vertinamas labiau už argumentus bei įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, bet tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde jis daugiau dėmesio skyrė būtent procesinio dokumento (dubliko) nepateikimo priežasčių svarumui, t.y. pirmajai CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytai sąlygai. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui būtina ir antra CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga – pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumo ir pagrįstumo bei kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas savo pareiškime nepateikė nei naujų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nei paneigė esamais įrodymais teismo sprendime už akių grįstas išvadas. Taip pat ieškinyje nebuvo pareikšta prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimo ar ketinimo pateikti juos vėliau. Naujų argumentų, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui, atskirajame skunde apeliantas taip pat nepateikė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.