- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-11662-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10105-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2016 m. liepos 21 d., apie 12:01 val., Laisvės pr. – J. Baltrušaičio gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pasirinktu greičiu elgėsi neatsargiai, sankryžoje sukdamas į dešinę nesugebėjo automobilio suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šviesoforą su kelio ženklu ir metalinį atitvarą. Įvykio metu sugadintas automobilis, šviesoforas, kelio ženklas ir metalinis atitvaras. Taip A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis įvykio vietoje nepasiliko, apie įvykį policijai nepranešė, tuo pažeisdama KET 219 punkto reikalavimus. Taip A. K. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. policijos pareigūnų D. K. ir R. M. 2016 m. liepos 21 d. tarnybiniais pranešimais, išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, vaizdo įrašu, nuotraukomis bei paties A. K. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Jis nurodė, kad 2016-07-21, apie 11.50 val., važiuodamas automobiliu TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Laisvės pr. – J. Baltrušaičio gatvių sankryžoje, Vilniuje, nesuvaldė minėto automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą, pilnai jį nulaužęs. Kadangi pagalvojo, kad trukdys eismui, nutarė mašiną pastatyti į garažą, adresu Laisvės pr. 79F, ir pats ketino grįžti į įvykio vietą ir iškviesti policijos ekipažą. Pastatęs automobilį į garažą pamatė, kad jau atvyko policijos pareigūnai. Su padarytu eismo įvykiu pilnai sutinka, dėl savo veiksmų gailisi. Pats neseniai patyrė širdies infarktą ir insultą. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. K. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai), į tai, kad byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad automobilį A. K. vairavo būdamas blaivus. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, kad A. K. nevengė atsakomybės, nesislėpė, iš esmės apgadinimų pėdsakų neslėpė, savo kaltę iš karto pripažino. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau paskutinį kartą tik 2012 metais, skirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 100 € (vieno šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 100 € (vieno šimto eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16059826012, ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.