Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-07-04 · Byla Nr. A2.6.-7380-784/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
A2.6.-7380-784/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06796-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
A. G.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-7380-784/2014Proceso Nr. 4-68-3-06796-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2014-05-06 apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Jetta, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas stovintį automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. G. paaiškino, kad dėl pažeidimo prisipažįsta, gailisi. Nurodė, jog eismo įvykio dieną buvo itin susijaudinęs, nes buvo nuvažiavęs apžiūrėti jo žmonai priklausančio sudegusio namo griuvėsių, be to jam buvo pradurta padanga, kurią jis važiavo susitvarkyti, kai padangą sutvarkė, jis sėdo į savo automobilį ir aikštelėje atsitrenkė į kitą transporto priemonę, tačiau po to nieko neatsimena, tik tai, jog nuvažiavo į savo garažą, kuriame tvarkė savo darbus ruošiamai surengti parodai, turėjo ateiti fotografas, todėl jo visos mintys buvo nukreiptos į tai ir apie eismo įvykį tiesiog nebegalvojo. Nurodė, jog suvokia, kad reikėjo likti eismo įvykio vietoje, tačiau buvo susijaudinęs ir pasišalino. Prašė teismo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi šiuo metu ruošiasi savo jubiliejiniai parodai, be to reikia važinėti tvarkyti sudegusio žmonai priklausiusio namo, nors yra pensininkas, tačiau vis dar yra kviečiamas dirbti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl vairuotojo teisės jam yra itin reikalingos.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio rašytinio A. G. paaiškinimo bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Be A. G. prisipažinimo, jo kaltė, įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, A. R. paaiškinimu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, P. J. paaiškinimu, fotolentele, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

A. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybės laikytina tai, jog dėl padarytų pažeidimų jis prisipažino, gailėjosi taip pat tai, kad pažeidimai padaryti asmens, sulaukusio 65 metų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda vairuotojams pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles yra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant padaryto pažeidimo pavojingumą ir sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos dydį, jų proporcingumą, adekvatumą, atsižvelgtina į tai, kad A. G. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. A. G. prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybe yra ir tai, jog pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų. Pažeidėjas A. G. yra garbaus amžiaus (79 metų), kaip nurodė teismo posėdžio metu, šiuo metu jis, nors ir yra pensininkas, tačiau vis dar yra kviečiamas dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu ruošiasi savo darbų parodai 80 metų jubiliejaus proga, be to turi važiuoti į užmiestį tvarkyti žmonai priklausančio sudegusio namo, esančio (duomenys neskelbtini)., paaiškino, kad eismo įvykio dieną buvo itin susijaudinęs, kadangi buvo nuvažiavęs apžiūrėti žmonai priklausančio sudegusio namo griuvėsių, kas jį itin sukrėtė, tačiau neteisina savęs, padarytą pažeidimą vertina kritiškai, suvokia, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgėsi netinkamai, be to neturi galiojančių nuobaudų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnį, negu numatytą straipsnio sankcijoje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismo vertinimu, ir tokia švelnesnė nuobauda leis pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, kadangi atsižvelgiant į pažeidėjo amžių, jo poziciją pažeidimo atžvilgiu (itin gailisi, pergyvena, smerkia savo elgesį), į tai, jog pažeidėjas neturi galiojančių nuobaudų, pagrįstai manytina, kad toks asmuo ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, todėl auklėjamieji nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus trumpesnį, nei sankcijos žemiausioji riba, specialiosios teisės atėmimo terminą.

Skirdamas nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo, pažeidimo padarymo aplinkybes, lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad A. G. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Išaiškinti, kad pagal ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis