Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-458-634/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
AN2-458-634/2021
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00214-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
N. K.
Institucija
Marijampolės savivaldybės administracija
Advokatai
Linas Kuprusevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-458-634/2021Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00214-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMAs2021 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo N. K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės savivaldybės administracija (toliau – Institucija) 2021 m. balandžio 14 d. N. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-18-ANR_P-415-2021 už tai, kad ji, nuo 2021 m. vasario 18 d. 11.07 val. iki 2021 m. vasario 25 d. 13.12 val., būdama UAB „G“ vadybininke ir pagal šios bendrovės direktoriaus įsakymą būdama atsakinga už prekės ženklo „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) prekybos veiklos organizavimą karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu organizavo prekybą minėtoje parduotuvėje, taip sukeldama pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.2.2 papunkčio reikalavimų (Draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla). Šiais savo veiksmais N. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2021 m. gegužės 31 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo N. K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jai paskirta nuobauda – įspėjimas.

3. N. K. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius skundžia minėtą 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą, prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, administracinio nusižengimo teiseną N. K. atžvilgiu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

3.1. Skunde nurodoma, kad N. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio Nutarimo 2.2.2.6. punkte nebuvo nustatyta jokių reikalavimų, kaip turi būti atribotas prekybos plotas nuo kitų parduotuvės patalpų. Aktualioje Nutarimo redakcijoje buvo pabrėžta, kad prekybos plotas yra suprantamas kaip prekybos salė, skirta pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Iš šio apibrėžimo akivaizdu, kad prekybos salės sąvoka yra siejama su tomis patalpomis, į kurias gali patekti pirkėjai. Pažymi, kad Nutarimas ir visi ribojimai buvo susiję su pirkėjų srautų ribojimu, kad vienu metu vienoje patalpoje nebūtų galimybės susirinkti didesnei žmonių grupei ir taip kelti pavojų viruso plitimui. Iš nutarimo reikalavimų matyti, kad derinant 300 m² prekybos ploto ir 20 m² vienam pirkėjui reikalavimus, vienu metu tokiose parduotuvės patalpose galėjo būti daugiausiai 15 pirkėjų, todėl visiškai nesvarbu, kaip prekybos plotas konkrečioje parduotuvėje buvo atribojamas nuo kitų patalpų – laikinomis, pusiau stacionariomis ar pastoviomis priemonėmis, svarbu, kad minėtas plotas neviršytų 300 m² ir kiekvienam pirkėjui būtų užtikrinamas ne mažesnis kaip 20 m² plotas.

3.2. Pažymi, kad Institucijos atstovas teisme parodė, kad patikrinimo metu parduotuvėje pirkėju skaičius buvo ribojamas, prie įėjimo stovėjo atsakingas darbuotojas, kuris įleidinėjo pirkėjus. Vadinasi, bendras pirkėjų, patenkančių į vidų, skaičius buvo apskaičiuojamas kaip maksimalaus leidžiamo 300 m² prekybos ploto santykis su minimaliu vienam pirkėjui tenkančiu plotu, kas reiškia, kad tinkamai pritaikius atitinkamas ribojančias ūkinę veiklą normas, jokio pažeidimo nebuvo. Teismas plečiamai aiškino Nutarimo nuostatas teigdamas, kad salė yra patalpa ar kambarys ir nesukuriama tam tikrą erdvę atitvėrus laikinomis juostomis. Pažymi, kad pirkėjai parduotuvėje galėjo patekti tik į prekybos salę, kurios plotas buvo lygus 300 m², nepaisant to, kur kitos prekės buvo išdėliotos ir laikomos bei iš kur atnešamos pirkėjams. Teismo posėdyje Institucijos atstovas patvirtino, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog pirkėjai turėtų galimybę patekti ir būtų tose erdvėse, kurios nuo prekybos salės buvo atitvertos laikinomis priemonėmis.

3.3. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjant atveju prekybos salė ženkliai viršijo 300 m² plotą atsižvelgdamas į Nekilnojamoj turto registro duomenis, jog parduotuvės bendras plotas yra 1879,29 m², o pagrindinis plotas 1746,36 m². Pačiame Nutarime yra nurodyta, kad į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių laiptinių, sanitarinių patalpų plotas. Teismas, nepaisydamas šios teisės akto nuostatos, visą parduotuvės plotą pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priskyrė prekybos plotui. Byloje nebuvo nustatinėjama ir net nebuvo bandoma nustatyti, koks yra atitvertas prekybos plotas, kokie yra kitų patalpų plotai, kokios patalpos ir kam naudojamos. Jeigu Institucija pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų, kurie pašalina bet kokias abejones dėl nustatytinų administracinio nusižengimo sudėties reikšmingų faktų, nepateikia, administracinis nusižengimas negali būti konstatuotas. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas pripažino, kad patikrinimo metu atitverto ploto, į kurį galėjo patekti pirkėjai, nematavo, o prekybos plotą jie vertino vien pagal nuosavybės teisės dokumentus, nes jų nuomone turi būti vertinamas visos parduotuvės plotas. Tokiu būdu Institucija nepagrindė jokiais pakankamais įrodymais, kad apskritai buvo koks nors pažeidimas, t. y. kad atitvertas parduotuvės plotas, į kurį galėjo patekti pirkėjai būtų viršijęs 300 m². UAB „G“ ir N. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad prekybos plotas, į kurį galėjo patekti pirkėjai, neviršijo 300 m², tai paneigiančių įrodymų byloje nėra.

3.4. Skunde nurodoma, kad Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog Nutarimo nuostatos dėl 300 m² prekybos ploto reikalavimo buvo neaiškios, teisės aktą buvo galima suprasti dviprasmiškai. Pripažinęs, kad Nutarimo normos dėl 300 m² prekybos ploto reikalavimo yra dviprasmiškos, neaiškios, pirmos instancijos teismas, pažeisdamas in dubio pro reo principą, šiuos neaiškumus vertino administracinėn atsakomybėn traukiamos N. K. nenaudai ir, esant nepašalintoms abejonėms, pripažino N. K. padarius administracinį nusižengimą. Nenustačius ir nesant byloje jokių objektyvių neabejotinų duomenų, kad laikinomis priemonėmis, kas nebuvo tiesiogiai uždrausta Nutarime, atitvertas prekybos plotas parduotuvėje viršijo leistiną 300 m² prekybos ploto reikalavimą, pirmos instancijos teismas negalėjo patraukti N. K. administracinėn atsakomybėn ir skirti jai administracinę nuobaudą.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į N. K. atstovo apeliacinį skundą. Atsiliepime Marijampolės savivaldybės administracijos nuomone, pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs teisinį reglamentavimą, tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas dėl N. K. kaltės, įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir dėl jai paskirtos nuobaudos priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas tenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skunde nurodo, kad N. K. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.

6. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

7. Administracinio nusižengimo protokolas N. K. buvo surašytas ir pirmosios instancijos teismas pripažino ją padariusią administracinį nusižengimą už tai, kad ji, nuo 2021 m. vasario 18 d. 11.07 val. iki 2021 m. vasario 25 d. 13.12 val., būdama atsakinga už prekės ženklo „S“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) prekybos veiklos organizavimą karantino laikotarpiu, organizavo prekybą minėtoje parduotuvėje, taip sukeldama pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.2.2 papunkčio reikalavimų.

8. Administracinio nusižengimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo laikotarpiu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, nurodoma, kad karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, įvedamas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, protrūkiai ar epidemijos. Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė byloje aptariamu Nutarimu paskelbė karantiną, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. vasario 24 d.) 2.2.2 punkte nurodyta, kad draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla. Šis draudimas pagal 2.2.2.6 punktą netaikomas: parduotuvėms, kioskams ir paviljonams (išskyrus kioskus ir paviljonus, esančius turgavietėse), vykdantiems veiklą patalpose, kurių prekybos plotas (t. y. prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas). Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, sanitarinių patalpų plotas) neviršija 300 m². Šiame papunktyje nurodytos parduotuvės ir paviljonai gali veikti, tik jeigu turi tiesioginį įėjimą iš lauko klientams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės ar paviljono klientai.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad N. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, o būtent, kad nesilaikė Nutarimo 2.2.2. papunkčio, konstatavo, kad pažeidimas pasireiškė tuo, jog būdama atsakinga, ji parduotuvėje, kurios plotas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 1879,29 kv. m., o pagrindinis plotas – 1746,36 kv. m., organizavo perkybą, prekybos salę apribojant laikinomis juostomis su žyma STOP, prekėmis, dėžėmis ir kitomis priemonėmis, tačiau parduodamos prekės buvo išdėliotos visame parduotuvės salės (patalpos) plote, prekės sudėtos lentynose, prie jų nurodytos kainos ir kiti su prekėmis susiję duomenys, kas akivaizdžiai teismo manymu rodė, kad tos prekės yra parduodamos. Be to, apylinkės teismas nurodė, kad už užtvarų dirbo parduotuvės darbuotojai, kurie apribotame plote esantiems parduotuvės klientams atnešdavo pageidaujamas prekes, todėl sprendė, kad tokiu būdu buvo pakeista tik parduotuvės klientų aptarnavimo tvarka, o ne pakeistas klientams aptarnauti ir prekėms išdėlioti skirtas plotas. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada aukštesnysis teismas nesutinka, mano, kad ji nepagrįsta, padaryta neatsižvelgiant į kitas bylai ištirti svarbias aplinkybes bei paties Nutarimo tikslą.

11. Kaip matyti iš aptariamo Nutarimo 2.2.2.6 punkto, prekybą gali vykdyti parduotuvė, jei ji turi atskirą įėjimą iš lauko ir jei ji vykdo veiklą patalpoje, kurios prekybos plotas neviršija 300 m². Prekybos plotas apibrėžiamas kaip prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas. Kaip matyti iš Nutarimo teksto, pagrindinis reikalavimas – kad būtų prekės išdėliotos ir pirkėjai aptarnaujami ne didesniame nei 300 m² plote. Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėta ir skundžiamame nutarime, parduotuvės plotas, į kurį pirkėjai galėjo patekti, buvo apribotas laikinomis juostomis, dėžėmis ir kitomis priemonėmis, t. y. pirkėjai galėjo pateikti tik į apribotą plotą ir laisvai paimti tik tame plote esančias prekes. Pažymėtina, atliekant patikrinimą nebuvo imtasi jokių priemonių, siekiant išmatuoti plotą, į kurį galėjo laisvai patekti pirkėjai ir kurioje vyko prekyba. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad vykdant prekybą parduotuvėje, kurioje laikinomis priemonėmis apribotas parduotuvės plotas, pažeidžiamos Nutarimo nuostatos, Institucija ir teismas grindė į bylą pateikta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) išvada. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad NVSC, kaip ir nurodo savo rašte, nėra įgaliotas aiškinti įstatymus ar kitus teisės aktus ir jų taikymą, o pateikia tik savo subjektyvią nuomonę. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo nuomone, nesant teisės aktais įtvirtinto draudimo laikinomis priemonėmis apriboti prekybos plotą, į kurį gali laisvai pateikti pirkėjai, šis Nutarimo punktas negali būti aiškinamas plečiamai. Apygardos teismo nuomone, siekiant išsiaiškinti, ar toks prekybos ploto apribojimas nepažeidė Nutarimo nuostatų – yra svarbu nustatyti, ar tai atitiko paties Nutarimo ir paskelbto karantino Lietuvos Respublikoje tikslą.

12. Kaip jau minėta, karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Akivaizdu, kad ir nagrinėjamu atveju analizuojamo Nutarimo 2.2.2 punkto taikymas buvo susijęs su atitinkamais ribojimais, skirtais pandemijos valdymui. Kaip pagrįstai nurodoma ir apelianto skunde, Nutarimas ir visi ribojimai buvo susiję su pirkėjų srautų ribojimu, kad vienu metu vienoje patalpoje nebūtų galimybės susirinkti didesnei žmonių grupei ir taip kelti pavojų viruso plitimui, todėl šiuo atveju turėtų būti nesvarbu, kaip prekybos plotas konkrečioje parduotuvėje buvo atribojamas nuo kitų patalpų – laikinomis, pusiau stacionariomis ar pastoviomis priemonėmis, svarbu, kad minėtas plotas neviršytų 300 m² ir kiekvienam pirkėjui būtų užtikrinamas ne mažesnis kaip 20 m² plotas.

13. Įvertinus Nutarime įtvirtintą ploto ribojimą ir nuostatą, kad kiekvienam pirkėjui būtų užtikrinamas ne mažesnis kaip 20 m² plotas, akivaizdu, kad parduotuvėje vienu metu negalėjo būti daugiau nei 15 asmenų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucijos atstovai teisme patvirtino, kad parduotuvės atsakingo darbuotojo buvo ribojamas į parduotuvę patenkančių asmenų skaičius. Byloje nėra fiksuota, kad minėtoje parduotuvėje būtų buvę daugiau nei 15 asmenų, kas leidžia pagrįstai manyti, jog Nutarime įtvirtinti reikalavimai buvo užtikrinami.

14. Įvertinus tai, kad Nutarimu buvo siekiama suvaldyti koronaviruso infekcijos plitimą, o ne apriboti ūkio subjektų veiklą, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepaneigtos aplinkybės, kad pirkėjai nurodomoje parduotuvėje negalėjo patekti į didesnį nei 300 m² plotą, nesant duomenų, kad parduotuvėje pirkėjų skaičius buvo didesnis nei 15 asmenų, apygardos teismo vertinimu N. K. veiksmais Nutarimo nuostatos ir jomis siekiami tikslai pažeisti nebuvo.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir tinkamai nurodė teisės aktus ir galiojusį teisinį reglamentavimą, tačiau nepagrįstai plečiamai aiškino Nutarimo nuostatas ir dėl to nepagrįstai N. K. pripažino padariusią administracinį nusižengimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo administracinių nusižengimų teisena nutraukiama nesant veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu

nutaria:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną N. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis