Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. C. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis atsiprašė nukentėjusiojo, labai gailisi. Tą dieną šlapinosi viešoje vietoje, nukentėjusysis jį sudrausmino. Dėl nukentėjusiojo apsišlapino, todėl trenkė jam, pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį. Atlygino nukentėjusiajam 2000 Eur.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. M. patvirtino, jog susitaikė su kaltinamuoju, kuris jam atlygino 2000 Eur, tiek jam pakanka, be to, jis sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2024 m. liepos 20 d. apie 00.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip viešoje vietoje jam nepažįstamas asmuo šlapinasi. Jis išreiškė pastabą, kad asmuo elgiasi nekultūringai, pažeidžia viešąją tvarką. Asmuo buvo neblaivus, kadangi iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti. Asmuo buvo nusiteikęs agresyviai ir į jam išsakytas pastabas atsakė su keiksmažodžiais, jį įžeidinėjo. Tęsė pokalbį su asmeniu, drausmino jį, į ką pastarasis atsakė, kad labai norėjo nusišlapinti ir kitur nebuvo kur. Pasakęs pastabą, jis nusisuko ir nueidinėjo, kai staiga pajuto stiprų smūgį į galvos dešinės pusės sritį, pajuto fizinį skausmą, dėl ko neteko pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Įsidėmėjo jam trenkusio asmens bruožus, jis vilkėjo juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos šortais ir vilkėjo žalios spalvos kepurę su snapeliu, kito asmens neįsidėmėjo. Jis, atsistojęs, iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Jam padaryta fizinė žala (b. l. 27-30). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad dėl jam sukelto fizinio skausmo maždaug po pusantros valandos pats nuvyko į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur susiuvo dešinį antakį. Jam suteikus medicininę pagalbą, išleido gydytis į namus ambulatoriškai. Po jam sukelto sveikatos sutrikdymo sutriko regėjimas, dar dabar lankosi pas akių gydytoją, nes suprastėjo jo akių rega, kuri iki šiol visiškai neatsistatė. Įvykio metu, kai krito ant žemės, nuskilo jo 11 dantis. Jam padaryta 3000 Eur dydžio neturtinė žala, nes buvo užpultas viešoje vietoje, patyrė baimę, stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus (b. l. 31-34).

2024 m. liepos 20 d. V. M. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024 m. liepos 20 d. apie 00.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo žodinio konflikto metu vieną kartą ranka trenkė į dešinės pusės viršutinę veido sritį, dėl ko praskėlė dešinį antakį ir jis patyrė fizinį skausmą (b. l. 19-22).

2024 m. liepos 20 d. asmens apžiūros protokolu apžiūrėtas V. M. kūnas. Veido srityje, dešinėje pusėje virš akies, matomas patinimas, kuris yra sutvarstytas. Po dešine akimi matomas patinimas. Daugiau asmens apžiūros metu sužalojimų nenustatyta (b. l. 79-85).

2024 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Juo nustatyta, kad policiją kvietė V. M., kuris nurodė, jog gatvėje užpuolė jaunuolis, įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), šalia „(duomenys neskelbtini)“ restorano. Nurodė, kad jam davė per veidą dėl to, kad sudrausmino asmenį dėl šlapinimosi viešoje vietoje (b. l. 12-16).

2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu su nukentėjusiuoju V. M. apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūroje dalyvavęs nukentėjusysis V. M. pareiškė, kad vaizdo įraše atpažįsta asmenį, kuris 2024 m. liepos 20 d. naktį, adresu (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) šlapinosi ir kuriam išsakius pastabą, jis jo atžvilgiu keikėsi, įžeidinėjo. Būtent šis asmuo, kartu su šalia buvusiu asmeniu, jam nueidinėjant į šalį, jam iš nugaros trenkė į galvos dešinės pusės sritį, po ko jis pajuto fizinį skausmą, dėl ko neteko pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Šį asmenį jis nusekė iki „(duomenys neskelbtini)“ baro, kur laukė atvykstančios policijos (b. l. 117-123).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2264/2024 (01) V. M. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešinio antakio sityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiu kietu – buku daiktu. Sužalojimai atitinka apie 3 – 5 parų laikotarpį. 11 danties vainiko lūžio susieti su įvykiu nėra galimybės, kadangi neįmanoma nustatyti sužalojimo laiko – dantų vainikai neturi gijimo požymių. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT priedo 50.1 punktas). Patikslinti sužalojimų padarymo aplinkybių nėra galimybės. Muštinė žaizda dešinio antakio srityje ir poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą, dydžius. Muštinėms žaizdoms ir poodinėms kraujosruvoms susiformuoti pakanka nedidelės jėgos (b. l. 89-90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3795/2024 (01) nustatyta, kad V. M. nustatytų sužalojimų sukeltas sveikatos sutrikdymo mastas: muštinė žaizda dešinio antakio srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT priedo 50.1 punktas). Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 9 punktas). 11 danties lūžis atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (taikant SSMNT 9 punktą ir SSMNT priedo 38.1 punktą.) (b. l. 94).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. S. (M. S.) 2024 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašus identifikuotas asmuo, kuris įvykdė nusikalstamą veiką. Naudojant policijos informacines sistemas nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė I. C., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 124-125). ?

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo I. C. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis I. C. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis atsiprašė nukentėjusiojo, labai gailisi. Tą dieną šlapinosi viešoje vietoje, nukentėjusysis jį sudrausmino. Dėl nukentėjusiojo apsišlapino, todėl trenkė jam, pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį. Atlygino nukentėjusiajam 2000 Eur. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 140-141).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir protokolas-pareiškimas, kitų objektų apžiūros protokolai, asmens apžiūros protokolas, specialistų išvados, policijos įvykio registro išrašas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad I. C. 2024 m. liepos 20 d. apie 00.25 val., gatvėje, priešais (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po žodinio konflikto su V. M., pastarajam jau nueidinėjant, priėjo jam iš nugaros ir tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka sudavė vieną smūgį V. M. į galvos dešinės pusės sritį, dėl ko V. M. neteko pusiausvyros ir nukrito ant žemės, tuo padarydamas pastarajam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė V. M. sveikatą.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo I. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. M., pastarajam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas pašalina iš kaltinimo specialisto išvados nurodymą, tai yra perteklinė informacija, kuri neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis I. C. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskirtiną prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Teisiamajame posėdyje I. C. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat parodė, kad atlygino dalį nukentėjusiajam prašomos atlyginti žalos, t. y. 2000 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. M. patvirtino, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis atleido I. C., taip pat patvirtino, kad kaltinamasis jam atlygino 2000 Eur prašomos priteisti neturtinės žalos ir tiek jam pakanka, neprašo priteisti likusią 1000 Eur sumą. Nukentėjusysis V. M. sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Teismas nustatė, kad kaltinamasis I. C. anksčiau neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus (b. l. 159-161), duomenų apie priklausomybės ligas ar gydymąsi psichiatrinėse įstaigose duomenų nėra, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos I. C. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Papildomai teismas pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 38 straipsnio redakcija. Atsižvelgus į tai, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, ši nuostata atgal netaikytina. Be to, įvertinus tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalis lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, dėl šios dalies taikytina nauja nuosprendžio priėmimo metu galiojanti redakcija.

V. Civilinis ieškinys, kiti klausimai

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio jam atlygino 2000 Eur, o likusios dalies, t. y. 1000 Eur priteisti jis neprašo. Taigi, iš esmės nukentėjusysis atsisakė likusios dalies civilinio ieškinio. Teismas šį atsisakymą priima ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutraukia.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės plokštelės, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. C. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priimti nukentėjusiojo V. M. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jo pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

I. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.