- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- T-811-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00753-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 59-134 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. birželio 25 d, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos (nuo 2013-07-20 iki 2013-07-22). Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi nuteisto A. T. apeliacinis skundas buvo atmestas.
Bausmės vykdymo pradžia - 2014 m. birželio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. birželio 23 d., 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. birželio 25 d.
Nuteistasis A. T. Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas trečią kartą. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), apsvarsčiusi nuteistojo A. T. prašymą, 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 59-195 (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatant jam intensyvią priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl apylinkės teismo nutarties buvo atmestas.
Nuteistasis A. T. antrą kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2018 m. vasario 28 d. Komisija 2018 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 59-36 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiant į tai, jog dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta tik iš dalies, į gyvenimo stilių ir draugus - šiuo metu neturi draugų, su niekuo nebendrauja, kiek stokoja pozityvaus socialinio rato, į emocinę gerovę - savivaizdis stokoja savivokos, menkai supranta savo pykčio ir agresyvaus elgesio pavojingumo lygį, į mąstymą ir elgesį - nepavykus taikiai išspręsti konflikto bei susidūrus su provokacijomis gali pasielgti impulsyviai bei agresyviai, spręsdamas problemas sunkiai įveikia neigiamus emocinius išgyvenimus, pavyzdžiui, pyktį ir stresą, kas paskatina destruktyvų elgesį, linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes platesne prasme, neneigia, kad nuteistojo santykis su nukentėjusiu asmeniu (kaimynu) yra konfliktiškas ir grįžus į ankstesnę gyvenamąją vietą gali kilti sunkumų (dėl to ketina keisti gyvenamąją vietą), į elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - bausmės atlikimo metu 2 kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus. į dalyvavimą elgesio pataisos programose - paskatinus lankyti AA grupę, atsisakė tai daryti, nors visi nusikaltimai, kurių metu nuteistasis panaudojo smurtą, yra įvykdyti esant apsvaigus nuo alkoholio, į išsilavinimą - turimas tik pagrindinis išsilavinimas, į lėšų tvarkymą - nemoka teismo nuosprendžiu priteisto ieškinio dėl neturtinės žalos - 5792,40 eurų bei valstybinei ligonių kasai 936,64 eurų (šių ieškinių nuteistasis nemoka, nes pirmumo teisė, anot nuteistojo, yra lėšų skyrimas vaikų išlaikymui), į neatliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus - remiantis HCR-20 metodika, nustatyta vidutinė A. T. smurtinio elgesio rizika, taip pat j tai, jog iš Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyrio nuteistasis perkeltas į Vilniaus pataisos namus (dėl iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus gauto rašto, kuriame nurodyta, jog A. T. socialinių tinklų bei telefono pagalba, bendraudamas su nepilnamete dukra, tokiu būdu, galimai neigiamai veikia nepilnametės sveikatą). Nuteistajam buvo teiktos šios rekomendacijos dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: iki pakartotinio svarstymo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atlikti gerbūvio darbus Vilniaus pataisos namuose ir konsultuotis su įstaigos psichologu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimis nuteistojo skundai buvo atmesti.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 59-134, apsvarsčius trečią kartą nuteistąjį A. T., buvo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atsižvelgus į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 33 balus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, įvykdytas Komisijos rekomendacijas, atliktą nemažą laisvės atėmimo bausmės dalį, pripažįstamą piktnaudžiavimą alkoholiu ir pastangas spręsti šią problemą - aktyviai dalyvavo priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų tematikos programose, mąstymą ir elgesį - turimus pakankamus tarpasmeninius įgūdžius, iškilus konfliktinei situacijai linkęs pirmiausiai kalbėtis ir ieškoti sprendimo, turimus išsikeltus konkrečius ateities tikslus, susijusius su grįžimu į ankstesnę darbovietę bei tėvystės teisių atstatymu, dengiamą įsiskolinimą dėl vaikų išlaikymo, nuostatas - palankų požiūrį į priežiūrą, išreikštą aukštą motyvaciją būti pilnaverčiu visuomenės nariu, galiojančių nuobaudų neturėjimą, keturis paskatinimus, vienas jų - perkėlimas iš paprastosios į lengvąją grupę, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, geranoriškai atliekamus gerbūvio darbus, turimą darbo patirtį laisvėje, aukštą motyvaciją darbui, išlikusius socialinius ryšius. Lygtinio paleidimo komisija padarė išvadą, jog A. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
Teismas, susipažinęs su Vilnius pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės, jo nusikalstama elgesio rizika yra žema (33 balai), tad formaliai egzistuoja visos sąlygos taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.
Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, nes, kaip jau buvo minėta, A. T. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dirbti, nuo 2014 m. liepos 30 d. laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2017 m. sausio 31 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis A. T. pažeidė nustatyto režimo reikalavimus du kartus, tačiau už gerą elgesį ir darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, renginiuose ir savanoriškai atliekant gerbūvio darbus Pusiaukelės namų poskyryje ir už jo teritorijos ribų skatintas 4 kartus. Nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. vasario 21 d. A. T. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje (Vilniaus pusiaukelės namuose). Periodinių patikrinimų darbo vietoje metu nuteistasis buvo savo darbo vietoje, vykimo į darbą ir grįžimo iš jo maršrutų nesilaikymo pažeidimų neužfiksuota. Darbdavio UAB „CorpusA“ nuteistasis buvo vertinamas teigiamai. Iš trumpalaikių išvykų į namus grįždavo laiku, informacijos apie pažeidimus negauta. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo iki-reabilitacinėje programoje „įžanginėje grupėje“, užsiėmimų metu įgijo žinių apie priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei galimus gydymo būdus. Nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. aktyviai dalyvavo „Streso ir emocijų valdymo“ programoje. Programos užsiėmimų metu nuteistasis gavo žinių apie stresą, jo pasireiškimą, galimus padarinius ir tinkamas įveikos strategijas. Taip pat, lavino emocijų atpažinimo, pykčio ir agresijos valdymo bei konfliktų sprendimo įgūdžius. Nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 8 d. dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Dalyvaudamas programoje įgijo žinių apie Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas, taip pat ir asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, teises ir pareigas, kokios yra pagrindinės valstybės institucijos, kokia teismų sistema ir kompetencijos, kokie nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindai ir tvarka, kokia socialinė parama teikiama grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų ir kt. Nuteistasis ypač domėjosi nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindais ir tvarka, asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, teisėmis ir pareigomis, socialinio būsto nuomos ar įsigijimo galimybėmis. Nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. kartą per mėnesį A. T. dalyvavo socialinių įgūdžių ugdymo grupėje. Pastebima, kad nuteistasis sąžiningai atliko patikėtas užduotis, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Stiprėjo asmens socialinio (verbalinio ir neverbalinio bendravimo įgūdis, geba kultūringai pagal etiketo taisykles dalyvauti visuomeniniame gyvenime (vyko į muziejų, dalyvavo susitikimuose su rašytoja). Taip pat A. T. dalyvavo grupės užsiėmime „Pasirengimas darbo paieškai“. Jo metu nuteistasis gavo informacijos apie: galimus darbo paieško būdus, jų pliusus ir minusus, kaip pasirengti darbo paieškai ir pokalbiui su darbdaviu, kaip elgtis pokalbio metu, kokie pagrindiniai darbo paieškos dokumentai, į ką atkreipti dėmesį juos rengiant ir kt. Aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose: pilietiniame projekte „Dovana Lietuvai“ (Pusiaukelės namų nuteistieji padovanojo šventę Vaikų socialinės globos namų globotiniams - A. T. žaidė futbolą su globotiniais), žaidė pareigūnų ir nuteistųjų tinklinio varžybose, dalyvavo susitikimuose su rašytoju pozityvistu J. Lauciumi, knygos „Dukra“ autore E. Burinskaite, kuri viešai išdrįso prabilti apie tėvo smurtą šeimoje, Seimo nariu E. Vareikiu - susitikimo tema - „Priklausomybė alkoholiui ir mėginimai (būdai) ją įveikti“. E. Vareikis pasidalijo mėginimo įveikti priklausomybę savo patirtimi ir motyvavo susirasti sau mėgstamą užsiėmimą ir išsikelti tikslą. Taip pat A. T. dalyvavo susitikime su AA draugijos nariais, kurie pristatė 12 žingsnių programą.
Tačiau šie pokyčiai, teismo vertinimu, buvo įvykę (t. y. nurodytos aplinkybės egzistavo) jau iki nuteistojo svarstymo 2018 m. vasario 28 d. Komisijoje, kurioje buvo nutarta netaikyti A. T. lygtinio paleidimo, ir nuo tada, teismo vertinimu, esminių pokyčių, išskirtinės pažangos nuteistajam keičiant savo elgesį pagal pateiktą medžiagą neužfiksuota. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
A. T. anksčiau buvo teistas vieną kartą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir 135 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas), laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, šiuo atveju aktuali bausmė buvo paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį, ir 129 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas nužudyti), savo kaltę pripažįsta iš dalies. Po pirmos bausmės atlikimo jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų jis nepažeidė, tačiau, kaip minėta, padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad A. T. daromi smurtiniai nusikaltimai sunkėja. Pažymėtina tai, kad visi nusikaltimai, kurių metu jis panaudojo smurtą, yra įvykdyti A. T. esant apsvaigus nuo alkoholio. Pasak nuteistojo, apsvaigimo nuo alkoholio būsena turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Bausmės atlikimo metu nėra užfiksuoto elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Nuteistasis aktyviai dalyvavo priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų tematikos programose. Jis tris su puse metų nevartoja alkoholio. Kita vertus, iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos taipogi matyti, kad nuteistasis pasižymi kategoriška, tvirta nuomone, linkęs pernelyg pabrėžti savo asmeninį patyrimą ir paskutinius įvykius, kiek stokoja lankstumo. Iškilus konfliktinei situacijai yra linkęs pirmiausiai kalbėtis ir ieškoti sprendimo. Tačiau nepavykus taikiai išspręsti konflikto bei susidūrus su provokacijomis gali pasielgti impulsyviai bei agresyviai. Pasak A. T., su paskutinio nusikaltimo nukentėjusiuoju konfliktavo dar gerokai anksčiau iki nusikaltimo įvykdymo, dėl nesantaikos ir patiriamų grasinimų buvo kreipęsis į policiją. Teigia, kad nusikaltimo įvykdymo metu agresyvų elgesį naudojo kaip gynybinę reakciją į puolimą. Tuo tarpu, ankstesnių nusikaltimų metu agresiją naudojo iš pykčio ant žmonos (dėl neištikimybės). Pasak A. T., nė vieno iš šių atvejų metu nuteistasis nebuvo praradęs savitvardos. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie paskutinį nusikaltimą teigia, kad dėl visko kaltas nukentėjusysis (kuris, jo teigimu, pats save specialiai sužalojo su nusikaltimo įrankiu). Spręsdamas problemas sunkiai įveikia neigiamus emocinius išgyvenimus (pvz., pyktį) ir stresą, kas paskatina destruktyvų elgesį. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Yra linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes platesne prasme. Taip pat neneigia, kad jo santykis su nukentėjusiu asmeniu (kaimynu) yra konfliktiškas ir grįžus į ankstesnę gyvenamąją vietą gali kilti sunkumų. Atsižvelgdamas į tai, A. T. ketina pakeisti savo gyvenamąją vietą. Kita vertus, pagal pateiktą medžiagą nurodo, kad lygtinio paleidimo metu planuoja gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (aktuali nusikalstama veika buvo įvykdyta adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys namo kieme). Be to, Remiantis HCR-20 metodika, nustatyta vidutinė A. T. smurtinio elgesio rizika. Motyvacinio pokalbio metu A. T. buvo skatinamas lankyti AA grupę, tačiau jis mano, kad šiuo metu yra atsparus aplinkai.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas negali sutikti su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime padaryta išvada, jog A. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi, kaip minėta, po paskutinio komisijos svarstymo 2018 m. vasario 28 d., kai buvo nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo (nuteistajam sutinkant su intensyvia priežiūra), jo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, nors sumažinti ją galimybė yra, nes iš 33 balų tik 10 balų yra statiniai, o 23 balai dinaminiai. Be to, kaltindamas nukentėjusiuosius dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nuteistasis tik iš dalies kritiškai vertina savo veiksmus bei menkina alkoholio įtaką jo gyvenimo būdui. Tai, kad A. T. jau daugiau kaip trejus metus nevartoja alkoholio, galimai įtakoja ir tai, kad alkoholio prieinamumas pataisos įstaigoje yra griežtai apribotas, todėl nuteistojo manymas, kad jis yra atsparus aplinkai (dėl to atsisakė lankyti AA grupę), būnant laisvėje gali ir nepasitvirtinti. Įvertinus aplinkybę, jog lygtinio paleidimo atveju A. T. planuoja gyventi tuo pačiu adresu kaip ir anksčiau – paskutinės nusikalstamos veikos padarymo vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurioje pasikėsino nužudyti savo kaimyną, taip pat atsižvelgus į tai, kad nepavykus išspręsti problemų taikiai, jis yra linkęs pasielgti impulsyviai ir agresyviai, darytina išvada, jog egzistuoja smurtinio elgesio rizika. Pažymėtina tai, kad Komisijos nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. T. nebuvo vieninga, viena Komisijos narė, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, siūlė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas negali šiuo metu daryti kategoriškos išvados, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl atsisako tvirtinti Vilnius pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 59-134 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. T..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 59-134 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. T..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.