Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-04-01 · Civilinė byla Nr. 2-2368-883/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
2-2368-883/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
S. Ž., L. Ž.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-. 2-2368-883/2011Teisminio proceso Nr. Nr. 2-07-3-01564-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1; 113.1; 116.4 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 1 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,sekretoriaujant O. B.,dalyvaujant pareiškėjai S. Ž., jos atstovei advokatei J. B.,pareiškėjui L. Ž., jo atstovei advokatei Z. K.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei E. L., viešame teismo posėdyje supaprastinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. Ž. ir L. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. Žilinskienė ir L. Ž. prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią jie sudarė.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. Ž. ir jos atstovė advokatė J. B. teismo posėdžio metu prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu palaikė, prašė jį tenkinti.

Pareiškėjas L. Ž. ir jo atstovė advokatė Z. K. teismo posėdžio metu prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu palaikė, prašė jį tenkinti.

Pareiškėjai nurodė, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio. Mano, kad santuoka iširo dėl jų abiejų nesutarimo ir skirtingo požiūrio į šeimynines problemas, dėl abiejų kaltės, nenoro priimti šeimoje kompromisinius sprendimus, charakterių nesuderinamumo, negalėjimo ir nesugebėjimo susitarti. Abu įsitikinę, kad susitaikyti ir išsaugoti šeimą nėra galimybės, susitaikymo laikotarpis nereikalingas. Tarpusavio išlaikymo, pavardžių, kilnojamojo turto padalijimo bei kiti klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėjai nurodė, kad santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. Ž., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. Ž.. Nuo 2011 m. kovo 2 d. sūnus N. gyvena su tėvu L. Ž. , o sūnus B. gyvena su motina S. Ž. Pareiškėjai susitarė, kad tokia vaikų gyvenamoji vieta išliks ir nutraukus jų santuoką ir kad jie nedarys kliūčių bendravimui su vaikais.

Kreditoriaus AB „Swedbank“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kreditorius 2011-03-10 raštu Nr. SR-13035 nurodė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, ir sutiko, kad pareiškėjai po santuokos nutraukimo liktų solidariais banko skolininkais.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašymui nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktinių santuokinis ir šeiminis gyvenimas nutrūkęs, jie nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Laikytina, kad šeima yra iširusi. Šalys gera valia susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jų sudaryta 2011-03-24 santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitinka pareiškėjų interesus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 str. numatytas sąlygas, tai yra nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie yra visiškai veiksnūs, nurodė priežastis, dėl kurių iširo santuoka, taip pat nurodė, kad susitarė dėl savo pavardžių po santuokos nutraukimo, turto padalijimo.

Pareiškėjai geruoju sutarė, kad sūnus N., gyvens su tėvu L. Ž., o sūnus B., – su motina L. Ž.. Pareiškėjai susitarė, kad prisiima pas juos gyvenančio vaiko išlaikymo išlaidas, o pareiškėjas L. Ž. papildomai sūnaus Beno išlaikymui mokės 100 Lt per mėnesį.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjų sūnus N., nuo 2011 m. kovo 2 d. gyvena su tėvu L. Ž. (b. l. 52). Tėvas turi visas sąlygas suteikti vaikui tinkamą aplinką: gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, yra dirbantis ir gauna pakankamas pajamas; tarp nepilnamečio sūnaus N. ir tėvo yra užsimezgęs abipusis emocinis ryšys (b. l. 58). Pareiškėjų sūnus B., nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su motina S. Ž., kuri yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 1110,44 Lt motinystės pašalpą, butą nuomojasi.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė šalių susitarimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neprieštaravo ir nurodė, kad duomenų apie netinkamą pareiškėjų elgesį vaikų atžvilgiu skyrius neturi, abu tėvai sugeba tinkamai pasirūpinti pas juos gyvenančiais vaikais, vaikams bus sudarytos normalios ir saugios gyvenimo sąlygos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, nors pareiškėjų sūnūs ir gyvens atskirai vienas nuo kito, esant tokiam tėvų susitarimui ir neribojant bendravimo, vaikų interesų nepažeis.

Pažymėtina, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaikų ir tėvų santykiai gali būti abiejų pareiškėjų puoselėjami remiantis bendravimo teise ir jų santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad toks tėvų susitarimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, esant aptartai situacijai, šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Remiantis išdėstytu, santuoka nutrauktina ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtintina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53 str.).

Išaiškinama, kad teismo sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti naujo tapataus ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalinimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Bylą išnagrinėjus ypatingosios teisenos tvarka, pareiškėjai grąžintinas paduodant ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ( LR CPK 87 str. 1 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263 str., 265 str., 270 str., 307 str. 1 d., 538-541 str., teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Nutraukti S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes: S. Ž. palikti pavardę „Ž.”, L. Ž. palikti pavardę „Ž.”.

Patvirtinti pareiškėjų S. Ž. ir L. Ž. 2011 m. kovo 24 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai tarpusavio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pareiškėjai susitaria, kad:

2.1. Nepilnamečio sūnaus B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Sūnaus B. Ž. gyvenamąja vieta laikoma jo motinos S. Ž. gyvenamoji vieta.

2.2 Nepilnamečio sūnaus N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Sūnaus N. Ž. gyvenamąja vieta laikoma jo tėvo L. Ž. gyvenamoji vieta.

Pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, pareiškėjai įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą.

3. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos pareiškėjai susitarė geranoriškai ir įsipareigoja netrukdyti vienas kitam bendrauti bei matytis su vaikais, pasimatymo su vaikais laiką įsipareigoja tarpusavyje suderinti iš anksto. Abu tėvai dalyvauja vaikų auklėjime vienodomis teisėmis, vienodomis teisėmis rūpinasi vaikais. Pareiškėjai supranta, kad nesutarus dėl bendravimo su vaikais tvarkos, gali kreiptis į teismą.

4. Vadovaujantis tuo, kad sūnaus N. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu L. Ž., o sūnaus B. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. Ž., išlaikymas N. Ž., iš jo motinos S. Ž. nepriteisiamas, o išlaikymą B. Ž., tėvas L. Ž. moka gera valia periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 litų, pinigus pervedant į vaiko vardu atidarytą sąskaitą viename iš Lietuvos bankų, pradedant nuo teismo nutarties dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus B. Ž. pilnametystės. S. Ž. skiriama vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kiekvienas pareiškėjas turi materialiai išlaikyti su juo gyvenantį vaiką.

5. Nekilnojamojo turto santuokos metu pareiškėjai neįsigijo, todėl dalintino nekilnojamojo turto nėra.

Pareiškėjui L. Ž. santuokos metu padovanotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine L. Ž. nuosavybe.

6. Kilnojamąjį turtą pareiškėjai pasidalina taip:

6.1. Visą kilnojamąjį turtą( buitinę techniką, kompiuterį su monitoriumi, baldus ir kitą) pareiškėjas L. Ž. palieka pareiškėjai S. Ž..

6.2 Kilnojamąjį turtą- automobilius: markės VWOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); markės FORD ESKORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); markės MERSEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas L. Ž. įsipareigoja išregistruoti, nes automobiliai seniai parduoti ir atiduoti į metalo laužą.

6.3. Automobilis (duomenys neskelbtini) pareiškėjo L. Ž. įgytas iki santuokos sudarymo, ir po santuokos nutraukimo pripažįstamas asmenine L. Ž. nuosavybe.

Pareiškėjai nereikalauja vienas iš kito kompensacijos priteisimo už kilnojamąjį turtą. Sutuoktiniams yra žinoma, kad turto dalybų klausimas iš naujo negali būti svarstomas.

7. Kredito likutis pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą su „Swedbank" AB, 2011-03-24 yra 1239,85 Lt. Pareiškėjai abu solidariai atsakingi už kredito grąžinimą. Pareiškėjams susitarus, pareiškėjas L. Ž. vienas privalo atlyginti kreditoriui „Swedbank" AB finansinį įsipareigojimą 1239,85 Lt sumoje pagal vartojimo kredito sutartį. Pareiškėjai vienas iš kito bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereikalauja.

Grąžinti pareiškėjai S. Ž. 2011 m. kovo 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 609514 Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą 135 Lt (vieno šimto trisdešimt penkių litų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.

Teisėja Irena StasiūnienėNuorašas tikrasTeisėjaIrena Stasiūnienė