- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-269-491/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04049-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- V. V.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl 2015 m. birželio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 220 str. 2 d. – 10 MGL (380 Eur) bauda;
- pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 220 str. 1 d. – 40 MGL (1520 Eur) bauda;
- pagal BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 ir 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 45 MGL (1710 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šias bausmes sumažinus 1/3, jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 30 MGL (1140 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., ši bausmė visiškai sudedant subendrinta su 2009-05-27 to paties teismo nuosprendžiu paskirta 10 MGL (376,51 Eur) bauda ir V. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 40 MGL (1520 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti darbą.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. V. nuteistas už tai, kad :
1) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (registruotos adresu : (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 12 str. 4 d. reikalavimą, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti – tiksliai nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2014 m. balandžio mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 – 2014 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent :
- 2012 m. gegužės – lapkričio mėn. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 4 atvejais pagal rangos sutartis su fiziniais asmenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus stogų remonto darbus, minėtų sandorių metu įformintų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės buhalterei, o pastaroji jų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko bendrovė neapskaitė faktiškai gautų 33 956 Lt pajamų, neapskaičiavo ir nesumokėjo 5 965 Lt PVM (1727,58 Eur) mokesčio ir 247 Lt (71,54 Eur) pelno mokesčio;
- pagal 2013-06-11 paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus stogo remonto darbus A. G., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., ir iš jo gavus už atliktus darbus 24 000 Lt, iš šios sumos 2013-08-02 gautų 2 000 Lt ir 2013-08-18 gautų 4 000 Lt (viso 6 000 Lt) neįformino apskaitos dokumentais (neišrašė PVM sąskaitos-faktūros), šių ūkinių operacijų neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir neapskaitė iš A. G. gautų 6000 Lt (1737,72 Eur) pajamų;
- nesudaręs darbo sutarčių su A. Č., M. U., E. S., E. S., K. G., D. P., R. K., V. M., N. B. priėmė juos į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už 2012 m. balandžio – gruodžio mėnesiais atliktus darbus 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, pats ir per kitus asmenis išmokėjo jiems 3400 Lt (984,71 Eur) neoficialaus atlyginimo: A. Č. – 300 Lt, M. U. – 50 Lt, E. S. – 300 Lt, E. S. – 350 Lt, K. G. – 100 Lt, D. P. - 100 Lt, R. K. – 200 Lt, V. M. - 500 Lt, N. B. – 1500 Lt, kurio nefiksavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, ir šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 378,53 Lt (399,25 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 243,38 Lt (70,49 Eur) privalomo sveikatos draudimo įmokų;
- nesudaręs darbo sutarčių su R. V. ir S. D. priėmė juos į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei jiems ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui A. V. už atliktus darbus 2013 m. liepos – 2014 m. balandžio mėnesiais pats ir per kitus asmenis išmokėjo 4790 Lt (1387,28 Eur) neoficialaus atlyginimo, t. y. 2013 m. liepos mėnesį R. V. išmokėjo 1160 Lt, 2013 m. lapkričio mėnesį A. V. – 1500 Lt, 2013 m. gruodžio mėnesį S. D. – 1600 Lt, 2014 m. balandžio mėnesį A. V. - 530 Lt neoficialaus atlyginimo, kurio nefiksavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ir šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus, nedeklaravo ir nesumokėjo 2 049,71 Lt (593,64 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 361,91 Lt (104,82 Eur) privalomo sveikatos draudimo įmokų;
2) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2012-09-07 iki 2012-12-07, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 1 d., kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita – faktūra, kuria įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, siekdamas išvengti 5965 Lt (1728 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo (nuo faktiškai gautų 33956 Lt (9 834,34 Eur) pajamų (su PVM), į 2012 metų gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės mokėtiną į biudžetą PVM ir šias suklastotas deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent :
- į 2012 metų gegužės mėnesio patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 eilutėje deklaravo pardavimo PVM (0), 36 eilutėje nedeklaravo mokėtino į biudžetą PVM (0), tuo tarpu tyrimo metu nustatyta mokėti 1 663 Lt PVM, ir ši deklaracija su žinomai neteisingais duomenimis pateikta 2012-12-07;
- į 2012 metų birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 eilutėje deklaravo pardavimo PVM (0), 36 eilutėje nedeklaravo mokėtino į biudžetą PVM (0), tuo tarpu tyrimo metu nustatyta mokėti 1 670 Lt PVM, ir ši deklaracija su žinomai neteisingais duomenimis pateikta 2012-09-07;
- į 2012 metų rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, t.y. 29 eilutėje deklaravo pardavimo PVM (0), 36 eilutėje nedeklaravo mokėtino į biudžetą PVM (0), tuo tarpu tyrimo metu nustatyta mokėti 2 632 Lt PVM, ir ši deklaracija su žinomai neteisingais duomenimis pateikta 2012-09-25;
3) būdamas tos pačios bendrovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2012-12-07, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, apgaule, t. y. suklastodamas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2012 metų gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesius – įrašydamas į jas žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į valstybės biudžetą PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės valstybei – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 5 965 Lt (1 728 Eur) pridėtinės vertės mokestį, 3 atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rangos sutartis atlikus namų stogų remonto darbus ir bendrovei gavus pajamų, t. y., pagal 2012-05-29 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus stogo remonto darbus T. D. ir gavus iš jo pagal 2012-06-05 (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) avansą – 3 000 Lt, pagal 2012-06-21 (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 820 Lt, pagal 2012 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 100 Lt (viso 7 920 Lt); pagal 2012-06-18 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB atlikus stogo remonto darbus J. B. ir gavus už atliktus darbus 7 954 Lt; pagal 2012-08-02 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus stogo remonto darbus G. Ž. ir gavus iš jo pagal 2012-08-02 (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) avansą – 3 000 Lt, pagal 2012-08-30 (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)2 – 2 800 Lt, pagal 2012-09-18 (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 500 Lt, pagal 2012-09-26 (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 232 Lt (viso 12 532 Lt), nepateikęs buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės buhalterei V. J. minėtų sandorių metu įformintų buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje neapskaitęs gautų 33 956 Lt pajamų (su PVM), į Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2012 metų gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesius, buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės buhalterei V. J., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, įrašius žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į valstybės biudžetą PVM, ir šias deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis pateikus valstybės įgaliotai institucijai - Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent :
- 2012-09-07 į 2012 m. birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašius žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, apgaule išvengė turtinės prievolės – 1 670 Lt (484 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo;
- 2012-09-25 į 2012 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašius žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, apgaule išvengė turtinės prievolės – 2632 Lt (762 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo;
- 2012-12-07 į 2012 m. gegužės mėnesio patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašius žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, apgaule išvengė turtinės prievolės – 1 663 Lt (482 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo,
viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės – 5 965 Lt (1 728 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo;
4) būdamas tos pačios bendrovės direktoriumi, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d. reikalavimą, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, siekdamas išvengti 10 MGL neviršijančio – 697,01 Lt (201,87 Eur) gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, 2014-02-14 į 2013 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą – nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t. y. per 2013 metus išmokėjus 48243,38 Lt išmokų, pateiktoje 2013 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 43983,38 Lt išmokų (nenurodė 4260 Lt išmokų R. V., S. D. ir A. V.) ir šią deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis 2014-02-14 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
5) būdamas V. V. individualios įmonės (registruotos adresu : (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini)) savininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. IX-574) 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 12 str. 4 d. reikalavimą, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. reikalavimą, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, Panevėžio mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2013-05-23 iki 2013-08-01 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą savo individualios įmonės buhalterinę apskaitą, t.y. pagal 2013-05-23 paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. individualiai įmonei atlikus stogo remonto darbus S. Ž. ir tai patvirtinus 2012-08-01 atliktų darbų aktu Nr. 1 bei V. V. individualios įmonės vardu pagal kasos pajamų orderių kvitus 2013-05-27 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-06-18 (be numerio), 2013-07-03 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-08-01 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) gavus viso 12 400 Lt (3 591,29 Eur), šių ūkinių operacijų neįformino apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis), jų neįtraukė į buhalterinę apskaitą – neužregistravo pardavimų žurnale, apskaitos registruose ir gautų pajamų (viso 12 400 Lt (3 591,29 Eur)) neapskaitė, dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti V. V. individualios įmonės 2013 metų veiklos rezultatų, turto bei įsipareigojimų dydžio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį – už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., skirti jam baudas, artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, o paskirtas bausmes subendrinus galutinę bausmę taip pat skirti baudą.
Skunde jis nurodo, kad nesutinka tik su teismo jam skirtomis bausmėmis už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. bei 222 str. 1 d. Dėsto BK 41, 54 str. nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ir teigia, kad be laisvės atėmimo bausmės, įstatymo leidėjas už šias veikas yra numatęs ir kitas, alternatyvias švelnesnes bausmes. Apeliantas tvirtina, kad BK 182 str. 1 d. numatyta veika yra ne apysunkis, o nesunkus nusikaltimas, ir teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą, kodėl už baudžiamojo įstatymo prasme pavojingesnius nusikaltimus, skyrė jam švelnesnę bausmę – baudą. Mano, kad šiuo atveju visuomenės interesas yra už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas skirti bausmes be laisvės atėmimo, t. y. baudas. Atkreipia dėmesį, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nuosprendyje turėjo motyvuoti, kodėl bausmės tikslų jam negalima pasiekti ir švelnesnėmis bausmėmis. Jo nuomone, keistai atrodo, kad skyręs jam laisvės atėmimo bausmę, teismas nusprendė jos vykdymą atidėti – ar tai nereiškia, kad jam buvo paskirta iš ties per griežta bausmė. Įvertinus bylos aplinkybes, tik teigiamas jam skirtinos bausmės dydžiui įtakos turinčias aplinkybes, jam turėtų būti paskirta bauda, artima minimaliam dydžiui.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis V. V. savo skunde neginčija jo padarytų nusikaltimų kvalifikavimo, jo kaltės įrodymų, kitų su tuo susijusių aplinkybių – jis nesutinka su jam skirta laisvės atėmimo bausme. Įvertinusi tai bei vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri ir patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas – apelianto nuomone, už jo padarytas finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 182 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.) jam galėjo būti skiriama ir bauda, kuri kaip alternatyvi bausmė numatyta aukščiau paminėtų BK straipsnių sankcijose.
Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
BK 41 str. 1 d. numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Savaime suprantama, kad bausmės skyrimas, t. y. jos rūšies parinkimas bei dydžio nustatymas konkrečiam asmeniui, yra teismo teisė ir pareiga. Paties kaltininko pageidavimas šiais klausimais teismui nėra privalomas ar lemiantis veiksnys. Žinoma, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 41 str. 2 d. numatytais bausmės tikslais, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia jos skyrimo principus ir taisykles, numatytus BK 54 – 62 straipsniuose. Jie pakankamai aprašyti apeliaciniame skunde, todėl kolegija jų nekartoja. Vienintelis pastebėjimas, kad aukščiau nurodytose teisės normose nėra imperatyvo, jog už finansinius, turtinius ar panašius nusikaltimus, teismas turėtų parinkti kaltininkui ir savo esme finansines bausmes, t. y. baudas. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ne tik į nusikaltimo pobūdį, tačiau įvertinti ir daugybę kitų faktorių, tokių kaip veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė, ir t.t. Be jokios abejonės, teismas savo sprendimą dėl bausmės privalo aiškiai motyvuoti ir pagrįsti.
Iš nuosprendžio matyti, kad laisvės atėmimo bausmė apeliantui skirta už du apysunkius nusikaltimus (BK 222 str. 1 d.) bei nesunkų nusikaltimą (BK 182 str. 1 d.). Jos dydis už visus nusikaltimus nustatytas mažesnis, nei sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad šie nusikaltimai yra tyčiniai, be to – jie baigti, savo esme savanaudiški. Apylinkės teismas pakankamai išsamiai išanalizavo ir apelianto asmenybę – t. y. teismas įvertino, kad jis teisiamas nebe pirmą kartą (šiuo nuosprendžiu jis nuteistas jau net penktą kartą), turi administracinių nuobaudų, teistas už analogišką nusikaltimą. Iš to absoliučiai akivaizdu, kad nuteistasis nenustojo daryti naujus nusikaltimus, nedaro jokių išvadų iš savo ankstesnių teistumų, nesistengia pasitaisyti ir gyventi dorai. Tai jį apibūdina pakankamai neigiamai. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad naujus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šiuo nuosprendžiu, jis padarė net neatlikęs jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos. Apibendrinant tai reiškia, kad švelnesnės, iki šiol jam taikytos bausmės, iš esmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų, todėl apylinkės teismas jam šiuo atveju už aptariamas veikas visiškai pagrįstai parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tai yra visiškai suprantama ir teisinga.
Apeliantas savo skunde tvirtina, jog sąžiningai vykdo ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – moką jam skirtą baudą, todėl jis ir toliau galėtų mokėti baudas, jei tokia bausmė jam būtų paskirta. Tačiau, BK už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda galima iki 1000 MGL dydžio, už nesunkią veiką – iki 500 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 ir 3 p.). Iš bylos matyti, kad nuteistasis 2009-05-27 teismo nuosprendžiu buvo nubaustas vos 10 MGL dydžio bauda, kurios jis per daugiau kaip 5 metus nesugebėjo sumokėti. Tokia padėtis, kolegijos nuomone, verčia manyti, kad šiuo atveju skyrus apeliantui net ir gerokai mažesnes baudas, nei jų vidurkis, jam tai būtų pernelyg sudėtinga našta jas toliau vykdyti, juolab, kad iš jo nuosprendžiu dar yra priteisti ir civiliniai ieškiniai atitinkamų mokesčių administratoriams.
Pagal BK 75 str. reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės skyrimas ir jos vykdymo atidėjimas yra skirtingi baudžiamosios teisės institutai, nors jų taikymo sąlygos ir motyvai gali būti ir labai panašūs. Pvz., tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant apie galimą jos vykdymo atidėjimą vienas iš pagrindų yra kaltininko asmenybė. Tačiau tai nėra vienintelis ar lemiantis kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymą veiksnys. Ir jei teismas, kurio prerogatyva ir yra BK 75 str. taikymas, nusprendžia, kad kaltininkui nebūtina tuoj pat vykdyti bausmę, jis motyvuotai parenka bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei BK 75 str. 2 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nuosprendyje nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl apeliantui buvo nuspręsta jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kolegijos vertinimu, parinko jam tinkamą įpareigojimą, todėl jokio prieštaravimo, kurį įžvelgia ir nurodo nuteistasis savo skunde, čia nėra. Laisvės atėmimo bausmė jam nebus vykdoma, jei teismo nurodytu laikotarpiu (per 1 metus 6 mėnesius) jis vykdys Probacijos tarnybos specialistų nurodymus, laikysis jam nustatyto įpareigojimo, nedarys teisės pažeidimų ar naujų nusikaltimų.
Tokiu būdu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bausmės nuteistajam klausimas nuosprendyje išspręstas tinkamai ir teisingai, teismo sprendimai motyvuoti, keisti nuosprendį apelianto argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
NUTARĖ:
Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.