- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- N-444-53-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutarties I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių kuopos Magistralinių kelių priežiūros įgaliotas pareigūnas 2006 m. gruodžio 15 d. surašė I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 18.20 val., kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 125 kilometre, Igliškėlių gyvenvietėje, vairuodamas automobilį viršijo leistiną iki 50 km/h greitį (važiavo 74 km/h greičiu), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 174 punkto reikalavimus.
Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimu I. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 225 litų baudą (pažeidimą įvertinant 4 baudos balais), o pagal ATPK 130² straipsnį skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių.
II.
I. M. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti. Dėl pažeidimo paaiškino, jog Igliškėlių gyvenvietės pradžią žyminčio ženklo, kuriuo nustatomas iki 50 km/h leistinas greitis, jis nematė, nes ženklo tuo metu nebuvo. Nurodė, jog nagrinėjant bylą Institucijoje buvo pažeista ATPK 283 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo tvarka, nes jam tik buvo pasakyta, kokios sankcijos skiriamos ir nesudarytos sąlygos reikšti prašymų, paaiškinimų, teikti rašytinių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi I. M. skundo netenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog I. M. kaltė, padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o argumentai, jog gyvenvietės pradžią žyminčio ženklo nebuvo – nepagrįsti objektyviais įrodymais, nes liudytojai V. V., S. K., parodę, jog pažeidimo dieną kelio ženklo, žyminčio gyvenvietės pradžią, nebuvo, yra su pareiškėju pažįstami, be to, jų parodymuose yra nesutapimų, prieštaravimų. Teismas pažymėjo, jog iš UAB „Alkesta“ pateiktų duomenų seka, kad aptariamas kelio ženklas buvo pavogtas tik 2006 m. gruodžio 17 d., ką patvirtino ir liudytoju apklaustas pareigūnas Tadas Matulevičius, kuris pažeidimą fiksavo vykdydamas tarnybines pareigas, todėl, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, jo parodymais abejoti nėra jokio pagrindo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo įvardinti procesiniai bylos nagrinėjimo Institucijoje pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Administracinių teismų praktika Nr.4). Nutartyje taip pat konstatuota, jog nuobaudų skyrimo tvarka pažeista nebuvo.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi, I. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde atskleisdamas tas pačias, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas, ginčijamo pažeidimo padarymo aplinkybes nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kelio ženklo nebuvimu pats neįsitikino. Pažymi, jog liudytojai V. V., S. K. abu teigė, kad ženklo, žyminčio Igliškėlių gyvenvietės pradžią, 2006 m. gruodžio 15 d. nebuvo, t. y. dėl to jokių nesutapimų nebuvo, o nustatyti kiti jų parodymuose prieštaravimai nėra svarbūs bylos esmei. Pabrėžia, jog UAB „Alkesta“ duomenys patvirtina, kad vietoj Igliškėlių gyvenvietės pradžią žyminčio ženklo, kuris buvo pavogtas gruodžio viduryje, 2006 m. gruodžio 18 d. buvo pastatytas kelio ženklas Nr.329, ribojantis greitį iki 50 km/h, tačiau bylos medžiagoje nėra faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kada tiksliai buvo nustatytos gyvenvietės pradžią žyminčio ženklo dingimo aplinkybės.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, jog apeliantas po pažeidimo padarymo savo kaltę pripažino, dėl pažeidimo gailėjosi, o paaiškinimas, kad kelio ženklo apskritai nebuvo – vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. I. M. teiginys, jog nagrinėjant bylą jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti savo teisėmis, nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo metu jokių prašymų neteikė, aplinkybių, kurios turėtų įtaką sprendimo priėmimui, nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentacijos ir kitos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, I. M. neigia ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos (nustatyto greičio viršijimas nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą) padarymą teigdamas, jog jis 2006 m. gruodžio 15 d., apie 18.20 val. važiavo protokole nurodytoje vietoje 74 km/h greičiu, tačiau ten buvo leistinas iki 70 km/h važiavimo greitis.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog I. M. kaltė, padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos ir nuobaudos individualizuotos (pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą) tinkamai.
Įvykio aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, T. Matulevičius parodė, jog pažeidimo vietoje 2006 m. gruodžio 15 d. stovėjo gyvenvietės pradžią žymintis ženklas, kurio I. M. nepaisė. Taip pat patvirtino, jog prieš pradėdamas tarnybą jis visada apvažiuoja ir apžiūri ženklus ir tik po to pradeda vairuotojus, nepaisančius ženklus, stabdyti, todėl apelianto teiginiai, kad pareigūnas neįsitikino ženklo (ne)buvimu, nepagrįstas. Pažymėtina, jog pareigūno suinteresuotumas melagingai apkalbėti apeliantą byloje nenustatytas, todėl pastarojo parodymais pagrįstai remtasi. Liudytojų V. V., S. K. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, skundžiamoje nutartyje išdėstytus jų atmetimo motyvus apeliacinės instancijos teismas palaiko, todėl jų nebekartoja.
I. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos medžiagoje nėra faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kada tiksliai buvo nustatytas gyvenvietės pradžią žyminčio ženklo dingimas, tačiau toks teiginys taip pat nepagrįstas. Iš byloje esančių UAB „Alkesta“ (subjektas, vykdęs pažeidimo vietoje kelio dangos stiprinimo darbus) raštų matyti, jog Igliškėlių gyvenvietės pradžią nurodantis ženklas buvo pavogtas 2006 m. gruodžio viduryje nakties metu, sekančios dienos rytą, t. y. 2006 m. gruodžio 18 d., buvo pastatytas greitį iki 50 km/h ribojantis ženklas, o Igliškėlių gyvenvietę žymintis ženklas pagamintas ir pastatytas 2006 m. gruodžio 21 d. (b. l. 20, 25). Iš čia seka logiška išvada, jog Igliškėlių gyvenvietės pradžią žymintis ženklas buvo pavogtas 2006 m. gruodžio 17 d., t. y. jau po apelianto pažeidimo padarymo.
Nepagrįstas ir I. M. teiginys, kad nagrinėjant bylą Institucijoje pažeistas ATPK 283 straipsnis, nes jam nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Šiuo atveju prie pirmosios instancijos teismo motyvacijos pridurtina, kad apelianto teikiama teismams versija Institucijoje kelta nebuvo, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nagrinėjant bylą Institucijoje asmuo dėl pažeidimo gailėjosi, o atitinkami naują versiją neva pagrindžiantys įrodymai (V. V., S. K. rašytiniai paaiškinimai, prašymas VĮ „Marijampolės regiono keliai“) apelianto pradėti rinkti jau po priimto nutarimo, t y. po bylos išnagrinėjimo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju pasakytina, jog ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Taigi, ATPK 8 straipsnyje įtvirtinta principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtis, kuri taikoma, kai: 1) įsigalioja aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus; 2) iki tokių aktų išleidimo už padarytus administracinius teisės pažeidimus nuobaudos dar nėra paskirtos arba paskirtos, bet dar neįvykdytos.
Kaip matyti iš cituotos normos, grįžtamoji įstatymo galia gali pasireikšti nuobaudos švelninimu arba veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, nepripažinimu. Šiuo atveju po ATPK pakeitimų, įvestų 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365, nebeliko tokios veikos, kuri buvo numatyta ATPK 130² straipsnyje ir įtvirtino, kad administracinę atsakomybę užtraukia pakartotinis KET pažeidimas, tai yra padarymas per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124(1) straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusiuose ATPK pakeitimuose minėtos pažeidimo sudėties nebėra (baudos balų sistemos atsisakyta) taip preziumuojant, jog buvusi ATPK 130² straipsnyje aprašyta veika nebėra pavojinga.
ATPK 250 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl I. M. inkriminuotos ATPK 130² straipsnyje numatytos veikos padarymo nutrauktina, Kauno apygardos administracinio teismo nutartis atitinkamai keistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį pakeisti: Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimo dalį dėl I. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti; nutarimo dalį dėl I. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.