- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 2-66-940/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01334-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- G. S., R. S.
- Advokatai
- Vadimas Makušinas, Valentinas Baltrūnas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Kęstučiui Chrapačui, Ryčiui Kazilevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams G. S. ir R. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5 756,30 Eur skolos, 2 287,26 Eur palūkanų, 2 530,49 Eur delspinigių, iš viso 10 574,05 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad 2009 m. gegužės 15 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. Ž4-156, notarinio registro Nr. 4047, tarp pardavėjo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities viršininko, ir pirkėjo G. S. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuria pirkėjas įsigijo 4,2703 ha žemės ūkio/kitos paskirties žemės ūkio sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20,0121 ha žemės ūkio/kitos paskirties žemės ūkio sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypai įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių G. S. ir R. S. nuosavybė.
3. Minėtoje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypų kaina – 69 000 Lt (19 983,78 Eur). Atsakovas už perkamus žemės sklypus sumokėjo pradinę įmoką – 3450 Lt (999,19 Eur), įsiskolinimo likutis – 65 550 Lt (18 970,11 Eur). Taip pat sutartimi nustatyti 5 procentai metinių palūkanų. Sutartyje taip pat nurodyta, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
4. Įsiskolinimo likutį atsakovas įsipareigojo sumokėti pagal sutartyje nurodytą grafiką iki 2024 m. sausio 15 d. Pagal sutartį G. S. įmokų nėra sumokėjęs nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų susidariusį įsiskolinimą iki 2019 m. gruodžio 31 d.
5. 2014 m. spalio 1 d. atsakovai sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo, lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad šioje sutartyje atsakovė R. S. niekaip neišreiškė atsisakymo nuo prievolių, įgytų sutuoktinio G. S..
6. Ieškovės atstovas taip pat pažymėjo, jog aplinkybės, kad tiek G. S., tiek R. S. yra aktyvūs verslininkai, įkūrę bendrų įmonių, vienas kitam perleidžia turtą, kituose teismų sprendimuose pati R. S. patvirtino, kad G. S. jai teikia išlaikymą materialinei šeimos gerovei užtikrinti, paneigia atsakovės poziciją, kad ginčo žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovo G. S. interesais.
Atsiliepimas
7. Atsakovė R. S. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti pilnai, kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovas nurodė, jog ieškovė, remdamasi ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir abiejų atsakovų atžvilgiu taikydama solidariąją civilinę atsakomybę, iš dalies neteisingai pateikia faktus ir tuo pačiu neteisingai aiškina įstatymą, kadangi 2009 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. Ž4-156 ieškovė pasirašė tik su atsakovu G. S., kuris pagal sutartyje sulygtas sąlygas ir prisiėmė įsipareigojimus sumokėti pardavėjui (ieškovei) įsiskolinimo likutį pagal sutartyje nurodytą grafiką iki 2024 m. sausio 15 d. Atsakovė pažymi, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki ieškinio teismui 2020 m. kovo 5 d. pateikimo, kreipėsi atsakovę R. S. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovė pabrėžė, kad atsakovams negali būti taikoma solidarioji prievolė, kadangi atsakovė 2009 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. Ž4-156 nesudarė, ir jokių įsipareigojimų pagal šią sutartį neprisiėmė, todėl nėra jokios atsakovės kaltės.
8. Vien ta aplinkybė, jog valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis minėti žemės sklypai yra įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių atsakovų nuosavybė, nesudaro pagrindo jų prievolę ieškovės atžvilgiu laikyti solidaria, kadangi įrašas „bendra jungtinė nuosavybė“ galioja tik nuo 2017 m. lapkričio 29 d., o atsakovo G. S. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove buvo sudaryta 2009 m. gegužės 15 d., kurią atsakovas nustojo vykdyti 2016 m. rugsėjo 27 d. Atsakovė pažymėjo, kad aplinkybę, jog už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra atsakingas tik atsakovas G. S. patvirtina ir registro išrašų grafoje „žymos“ 8.2. punktuose esantis įrašas „įsiskolinimas už įsigytą turtą. G. S.“.
Atsiliepimas
9. Atsakovas G. S. ieškinį pripažįsta iš dalies. Atsakovas, jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad prievolės neginčija, žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis atsakovo atžvilgiu yra galiojanti. Atsakovas pripažįsta, kad turi pareigą atsiskaityti pagal sutartį, tačiau ne pilna apimtimi, kaip to prašoma ieškinyje. Atsakovas visiškai pripažįsta 5 756,30 Eur skolą, neginčija 2 287,26 Eur palūkanų, tačiau nesutinka su delspinigiais. Atsakovo atstovas nurodo, jog prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai atlieka tą pačią funkciją, todėl jų negalima dubliuoti. Kreditorius turėtų pasirinkti vieną arbą kitą netesybų formą. Be to, delspinigių skaičiavime neišlaikyta 6 mėnesių delspinigių skaičiavimo senatis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės bylos aplinkybės
10. Bylos duomenimis atsakovai yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).
11. Atsakovas, gyvenant santuokoje su atsakove R. S., pagal 2009 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. Ž4-156, notarinio registro Nr. 4047 (toliau ir Sutartis), išsimokėtinai už 69 000 Lt (19 983,78 Eur) įsigijo 4,2703 ha žemės ūkio paskirties sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20,0121 ha žemės ūkio paskirties sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutartį sudarė, ją pasirašė atsakovas G. S. ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities viršininko įgalioto asmens. Nuosavybės teisė atsakovui į žemė sklypus perėjo nuo 2009 m. gegužės 15 d., tai yra sklypų perdavimo dienos (Sutarties 10 punktas). Sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį atsakovė nedalyvavo.
12. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad nuosavybės teisė į ginčo objektu esančius žemės sklypus priklauso atsakovams G. S. ir R. S.. 2017 m. lapkričio 27 d. abiejų atsakovų (sutuoktinių) prašymu viešame registre įregistruotas juridinis faktas, kad žemės sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
13. Sutarties pasirašymo dieną atsakovas už žemės sklypus sumokėjo 999,19 Eur (3450 Lt) (Sutarties 4 punktas). 18 970,11 Eur (65 550 Lt) skolos likutį atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2024 m. sausio 15 d., pagal sutarties 5 punkte nustatytus terminus, kartu su paskaičiuotomis 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Sutarties 5 punkte sutarties šalys taip pat sutarė, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nuo privalomos mokėti sumos.
14. Atsakovai 2014 m. spalio 1 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje sutarė, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas įgytas po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, o turtas įgytas po šios sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 3.2 punktas). Prievolių padalinimo klausimo sutartyje sutuoktiniai neaptarė. 2014 m. rugsėjo 25 d. atsakovai taip pat sudarė turto pasidalijimo sutartį, kurioje aptarė dalies jiems priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pasidalijimo klausimus. Šioje sutartyje ginčo objektu esančių žemės sklypų padalijimo klausimas tarp sutuoktinių nebuvo sprendžiamas.
15. Bylos duomenimis atsakovas pagal sutartį įmokų nėra sumokėjęs nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.109 straipsniu prašo priteisti skolą iš atsakovų solidariai už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 27 iki 2019 m. gruodžio 31 d., kurią sudaro 5 756,30 Eur skola, 2 287,26 Eur palūkanų, 2 530,49 Eur delspinigiai (paskaičiuoti iki 2020 m. kovo 6 d.), iš viso 10 574,05 Eur.
16. Atsakovas skolos susidarymo fakto, laikotarpio ir paskaičiuotų palūkanų dydžio neginčija ir su šiais ieškovės reikalavimais sutinka, tačiau nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais ir prašo šią ieškovės reikalavimų dalį atmesti bei taikyti sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą.
17. Atsakovė aplinkybių, kad žemės sklypai yra bendroji atsakovų sutuoktinių nuosavybė neneigia, tačiau su ieškiniu nesutinka motyvuodama tuo, kad prievolė ieškovei pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį nėra solidarioji jos ir atsakovo prievolė. Sutarties sudaryme ji nedalyvavo ir jokių įsipareigojimų pagal sutartį neprisiėmė, o prievolinės deliktinės atsakomybės byloje ieškovė neįrodinėjo.
Dėl prievolės solidarumo
18. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
19. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnyje numatytus kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
20. Bendros sutuoktinių prievolės reiškia skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetą. CK 6.5 straipsnyje nustatyta skolininkų daugeto taisyklė: jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tik jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidarioji pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė.
21. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra bendra (solidarioji ar dalinė) ar asmeninė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės, kaip atsakovo sutuoktinės, ginčijama prievolė atsirado iš atsakovo sudarytos 2009 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties. Nors šią sutartį pasirašė tik atsakovas, nuo pat turto įsigijimo viešajame registre buvo išviešinta, kad žemės sklypai, įgyti valstybinės žemės pirkimo išsimokėtinai sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklauso atsakovams. Taip pat buvo išviešintas faktas, kad už žemės sklypus yra įsiskolinimas pagal 2009 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, o nuo 2017 m. lapkričio 27 d. sutuoktinių prašymu išviešintas juridinis faktas, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Teismui pateikti duomenys, teismų procesiniuose spendimuose, priimtuose civilinėje Nr. 2FB-346-223/2020, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo G. S., nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas iki 2019 m. vykdė ūkinę veiklą, o ginčo objektu esančius žemės sklypus dirbo, verslinę veiklą taip pat vykdė ir atsakovė. Atsakovas G. S. taip pat teikė išlaikymą materialinei šeimos gerovei užtikrinti.
24. Teismo nuomone atsakovė nepagrįstai visą atsakomybę už prievolės ieškovei įvykdymą siekia perkelti tik atsakovui. Atsakovai nepaneigė, kad dirbant ginčo žemės sklypus buvo gaunamos pajamos, kurios buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat nepaneigė aplinkybių, kad finansinę naudą gavo ne tik atsakovas, bet ir atsakovė, kadangi nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo ir R. S. (CK 3.109 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnis).
25. Byloje pateikti įrodymai (2017 m. lapkričio 27 d. atsakovų prašymas valstybės įmonei Registrų centras, vedybų (povedybinės) sutarties sąlygos, Nekilnojamojo turto registre išviešinti duomenys apie įsiskolinimą) leidžia spręsti, kad atsakovei buvo (turėjo būti) žinomos atsakovų bendro nekilnojamojo turto įsigijimo sąlygos ir aplinkybės apie įsiskolinimą. Teismo vertinimu atsakovė pripažindama, kad įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savo tokiais veiksmais pripažino ir patvirtino prievolės bendrumą CK 3.109 straipsnio pagrindu. Nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su atsakovės, jos atstovo argumentais, kad atsakovė išreikšdama aiškią valią, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valios dėl prievolės bendrumo nepatvirtino.
26. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis).
27. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Nagrinėjimu atveju ginčo sandorio – valstybinės žemės pirkimo išsimokėtinai sutarties pagrindu buvo įgytas nekilnojamas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (atsakovų) nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad valstybinės žemės pirkimo išsimokėtinai sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir juos atitinka, o sandorio rezultatais naudojasi abu sutuoktiniai.
28. Įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad Sutarties kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga, ar ją sudaręs sutuoktinis elgėsi neapdairiai bei nerūpestingai nėra (CK 3.109 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovo G. S. interesais.
29. Taigi, bylos faktinės aplinkybės patvirtina ginčijamos prievolės atsiradimą iš sutarties, sudarytos dėl bendro atsakovų nekilnojamojo turto įsigijimo. Tokia prievolė yra bendra, nes ji atitinka bendrų prievolių atsiradimo iš sandorių, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, teisinį pagrindą pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Aplinkybės, kad ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki ieškinio teismui 2020 m. kovo 5 d. pateikimo, nesikreipė į atsakovę R. S. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl prievolės solidarumo. Atsakovės atstovo argumentas, kad atsakovė ieškovei už prievolės nevykdymą gali atsakyti tik jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi vykdymo procese yra teisiškai nepagrįsta, kadangi išieškojimas galimas tik iš asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai).
30. Nurodytais motyvais konstatuotina, kad atsakovų prievolė ieškovei pagal 2009 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį yra solidari (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo
31. Ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tai yra skolos dalį, kuriai yra suėjęs mokėjimo terminas (CK 6.33 straipsnius 2 dalis, 1.123 straipsnio 1 dalis) bei paskaičiuotas 5 procentų metines palūkanas.
32. Sutartyje šalys numatė, kad 5 procentų metinės palūkanos apskaičiuojamos priklausomai nuo skolos likučio buvusio praeitais kalendoriniais metais. Sutarčių 5 punkte nustatyta, kad įmokos bei palūkanos mokamos iki kitų metų sausio 15 d.
33. Palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (dar vadinamos pelno palūkanomis – tai atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad Sutartyje šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kadangi palūkanos mokamos nuo nesumokėtos ieškovei žemės sklypų kainos likučio, tai yra palūkanos atlieka užmokesčio už tai, kad atsakovai įgijo nuosavybėn ir galėjo naudotis žemės sklypais dar pilnai nesusimokėję už juos, funkciją.
34. Byloje nustatyta, šių aplinkybių neginčijo ir atsakovai, kad nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų – už žemės sklypus sutartyje sulygtais terminais nemokėjo nei kainos dalies, nei sutartyje numatytų 5 procentų dydžio metinių palūkanų. Reikalavimas priteisti 5 756,30 Eur skolą, 2 287,26 Eur palūkanas laikytinas pagrįstu įrodytu ir yra tenkintinas. Ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 5756,30 Eur skola ir 2287,26 Eur paskaičiuotos palūkanos (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.37 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
35. Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, o netesybos (bauda arba delspinigiai) būtent ir yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai.
36. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad nustatytu terminu nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento dydžio nuo privalomos tais metais sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ginčo tarp šalių dėl sutartų ir mokėtinų delspinigių dydžio nėra (Sutarties 5 punktas, CPK 187 straipsnis).
37. Atsakovai nemokėjo Sutartyje nustatytais terminais ieškovei priklausančios skolos dalies ir palūkanų. Sutartyje nustatyti delspinigiai atlieka ieškovės nuostolių, patiriamų dėl atsakovų prievolės pažeidimo (nevykdymo laiku), kompensacinę funkciją (CK 6.71 straipsnis).
38. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu, kadangi šiuo atveju nėra taikoma dviguba atsakomybė už prievolės neįvykdymą (nemokėjimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas ir delspinigius yra laikytinas pagrįstu ir teisėtu (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.71 straipsnis).
39. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustatyta, kad tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
40. Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).
41. Ieškovė neginčija aplinkybių, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalis) iki 2020 m. kovo 6 d., kai ieškinys teismui pateiktas 2020 m. kovo 5 d., todėl delspinigių sumos vadovaujantis ieškovės pateikta delspinigių skaičiavimo lentele, kurioje nurodytų duomenų ir apskaičiavimo atsakovai iš esmės neginčijo, yra perskaičiuotinos už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 5 d.), atitinkamai jas mažinant iki 998,49 Eur ((755,46 Eur + 45,96 Eur + 197,07 Eur), CK 6.71 straipsnis, 6.205 straipsnis, 1.125 straipsnio 5 dalis).
42. Iš atsakovų taip pat solidariai priteistinos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Ieškinį tenkintus iš dalies (86 proc./14 proc.), proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
44. Ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tačiau ieškinį tenkinus iš dalies nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams (CPK 96¹ straipsnis).
45. Iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 271 Eur žyminis mokestis ir 17,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis, 96 straipsnis).
46. Iš ieškovės atsakovei priteistina 49 Eur bylinėjimosi išlaidų (350 Eur x 14 proc./100 proc.) (88 straipsnis, 93 straipsnis, 96¹ straipsnis). Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, naudai iš atsakovų G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 5 756,30 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 30 ct) skolos, 2 287,26 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 26 ct) palūkanų, 998,49 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 49 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 042,05 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovų G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 135,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio ir 8,55 Eur (aštuonis eurus ir 55 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.