Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3482-1155/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-12-06
Bylos Nr.
e1-3482-1155/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39911-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
S. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3482-1155/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39911-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.7.2.4; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 38 MGL dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus ir 8 mėnesius bei transporto priemonės konfiskavimas;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ­­– galutine 39 parų arešto bausme, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus bei transporto priemonės konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. spalio 16 d. apie 15.31 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,72 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 17 d. apklaustas S. Z. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. spalio 16 d. apie 14 val. miške, netoli savo namų, (duomenys neskelbtini), su savo draugu K. A. gėrė degtinę, kartu išgėrė apie 350 ml, tuomet po 30–40 min. išsiskirstė, ir jis nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės jis pamatė savo draugo A. G. automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (galimai) (duomenys neskelbtini). Pats draugas sėdėjo automobilyje priekinėje keleivio vietoje. Jis priėjo prie šio draugo, ir šis jo paprašė nuvaryti automobilį į šio namų kiemą, (duomenys neskelbtini), apie 1 km nuo parduotuvės. Pamatęs A., jis suprato, kad šis yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl negali vairuoti. Jis dar nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės, bet jos negėrė. Jam, grįžusiam iš parduotuvės, A. padavė automobilio raktelius, o jis sėdo prie automobilio vairo ir atvairavo jį į A. namų kiemą. Kieme jis pastatė automobilį, užgesino variklį, tuomet prie automobilio priėjo policijos pareigūnai. Jis policijos pareigūnams prisipažino, kad vairavo automobilį išgėręs. Policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė jam 1,72 prom. girtumą. A. automobilį paliko stovėti kieme, automobilį atidavė A. sutuoktinei, o jį patį nuvežė į areštinę. Vairuotojo teisių jis neturi jau 3 metus. Vairavo, nes to paprašė draugas, o jis norėjo jam padėti. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 28 d. papildomai apklaustas S. Z. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad išsamius parodymus davė ankstesnėje apklausoje, jų laikosi ir nekeis. Vairavo išgėręs, nes norėjo padėti draugui, kuris buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, kad jis vairuodamas nesužalotų kitų asmenų. Jis buvo išgėręs, bet jautėsi gerai. Daugiau išgėręs niekada nevairuos. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Be S. Z. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų A. G. ir P. V. parodymais, Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolu, Body kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, automobilio apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad S. Z. 2023 m. spalio 16 d. apie 15.31 val. (duomenys neskelbtini)1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,72 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus S. Z. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę S. Z., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę S. Z. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (nors kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo išreikštas gailestis nelaikytinas nuoširdžiu, nes tokio pobūdžio nusikalstamą veiką įvykdė jau trečią kartą), o jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. Z. – teistas (be kita ko, du kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą), baustas administracine tvarka, nedirbantis. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę, nustatant jos maksimalų dydį, nustatytą už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas S. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 16 d. 15.51 val. iki 2023 m. spalio 17 d. 14.06 val., kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai arešto parai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad S. Z. veiką padarė būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, anksčiau du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, jam nustatytinas 7 metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo S. Z., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. S. Z. vairavo trečiajam asmeniui – A. G. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas būtų leidęs jam priklausantį automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2023 m. spalio mėn. duomenimis, vidutinė 2000 m. gamybos automobilio „Land Rover Range Rover 2.5 DSE“ kaina su PVM yra 3810 Eur. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. Z. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio, sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. Z. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3810 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. Z. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 16 d. 15.51 val. iki 2023 m. spalio 17 d. 14.06 val. (viena diena), kas prilyginama vienai arešto parai, ir nustatyti S. Z. galutinį arešto bausmės terminą – 59 (penkiasdešimt devynias) paras.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. Z. atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 3810 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų) į valstybės biudžetą.

S. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti S. Z., kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo;

5) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3810 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje;

6) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

7) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

8) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Ramanauskienė