Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo BUAB ,,Laguna baltic“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties, kuria buvo panaikinta nutartis taikyti supaprastintą bankroto procesą, civilinėje byloje Nr. B2-1403-585/2009 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Laguna baltic“ direktoriaus Sergej Rackevič pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laguna baltic“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius Vilniaus apskrities VMI dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutartį, administratoriaus prašymo taikyti supaprastintą bankroto procesą BUAB „Laguna baltic“ bankroto byloje netenkinti.

Teismas nutartyje nurodė, kad iš UAB „Laguna Baltic“ ilgalaikio turto iššifravimo matyti, jog bendrovė 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo ilgalaikio turto už 76 633,22 Lt. Dalis šio turto buvo nurašyta, dalis parduota, o dalis liko. Pagal bylos duomenis įmonės turtinė padėtis nėra visiškai aiški. Pagal 2009 m. kovo 16 d. balanso duomenis, įmonė turėjo turto už 1 424 779 Lt, o 2009 m. rugsėjo 14 d. balanso duomenimis įmonės turtas sumažėjo iki 7 781 Lt. Teismo teigimu, iš įmonės administratoriaus prašymo negalima spręsti, ar administratorius, kurio pareiga yra atlikti teisinį atsakovo turto perleidimo sandorių įvertinimą, atliko tokį įvertinimą, patvirtino bankrutuojančios įmonės sandorių, dėl kurių pasisako kreditorius Vilniaus apskrities VMI, pagrįstumą. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, todėl kreditoriai negali ginti savo reikalavimų dalyvaudami kreditorių susirinkimuose, svarstydami pateiktas administratoriaus išvadas dėl įmonės sandorių, priimdami atitinkamus nutarimus, įpareigojančius bankroto administratorių ištirti įmonės turto pardavimo aplinkybes, reikšti ieškinius, imtis veiksmų nustatyti, ar bendrovei už parduotą turtą buvo tinkamai sumokėta, ir pan. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 47 proc. bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų atsakovui turintis kreditorius Vilniaus apskrities VMI nepritaria bankrutuojančios įmonės supaprastintam bankroto procesui, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl bendrovės turto nebuvimo ar negalėjimo iš šio turto padengti administravimo išlaidas, kas sudarytų pagrindą taikyti supaprastintą bankroto procesą, atskirąjį skundą patenkino.

1. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad įmonė turi turto ir jo pakanka teismo ir administravimo išlaidoms. Nors pareiškėjas teigia, kad bendrovės turto sumažėjo iki 7 781 Lt, tačiau jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo nuo 1 491 946 Lt iki 257 395 Lt.

2. Vilniaus apskrities VMI atlieka atsakovo operatyvų patikrinimą. Šio kreditoriaus teisės ir interesai, iškėlus atsakovui supaprastinto bankroto bylą, nėra pažeisti, nes ĮBĮ kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas (ĮBĮ 13¹ str. 1 d.). Tik įmonės balansas gali patvirtinti, ar įmonė turi turto, ar ne. Administratorius pateikė teismui visus reikiamus dokumentus, kad atsakovo turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

Pagal CPK 334 straipsnio pirmąją dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais (1 p.) ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai (2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 10 dalies nuostatą, dėl teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, atskiruoju skundu gali būti skundžiama tokia teismo nutartis, kuria supaprastintą bankroto procesą buvo nutarta taikyti, o ne atsisakyta jį taikyti.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį, kuria buvo nutarta taikyti BUAB „Laguna baltic“ supaprastintas bankroto procesas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, nes panaikinus nutartį, kuria buvo nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, bankroto procedūros toliau vyksta įprasta tvarka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atsakovo BUAB ,,Laguna baltic“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Kadangi ši aplinkybė yra nustatyta apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo BUAB ,,Laguna baltic“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, penktąja dalimi, 338 straipsniu,

n utaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal BUAB „Laguna baltic“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties.