Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M. (toliau - Pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini), vadovės, asociacijos adresas: (duomenys neskelbtini),) skundą dėl Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. VMVT-VILN-ANR_N-254-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės R. B. 2018 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. VMVT-VILN-ANR_N-254-2018 administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas, R. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 343 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Ši nuobauda R. M. paskirta už tai, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. 15.30 val. iki 2018 m. spalio 1 d. 16.30 val. Vilniaus r. sav., Airėnų II k., (duomenys neskelbtini), pervežė žirgus iš Varėnos ir Lazdijų rajonų, pasinaudodami neregistruoto ir neturinčio veterinarinio patvirtinimo vežėjo paslaugomis, neparodė gyvūnų judėjimų per 7 dienas nuo įvykio ir dviejų žirgų pasai buvo neteisingai užpildyti, todėl pažeidė Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantį Direktyvą 64/432/EEB ir Reglamentą Nr. 1255/97 bei Lietuvos Respublikos veterinarijos, patvirtintų 1991-12-17 įstatymo Nr. I-2110, 16 straipsnio 1 ir 3 dalis.

2. 2018 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjos skundas dėl Institucijos 2018 m. spalio 1 d. nutarimo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi skundą persiuntė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

II. Pareiškėjos skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu Pareiškėja prašo Institucijos 2018 m. spalio d. nutarimą panaikinti. Skundo argumentai:

4.1. mano, kad buvo nubausta nepagrįstai, o Institucija į susidariusią situaciją žiūrėjo pernelyg biurokratiškai. Nurodė, kad vadovaujantis ANK 615 straipsnio 3 dalimi, nutarimo negalėjo surašyti ta pati pareigūnė, kuri ir tyrė administracinį nusižengimą;

4.2. nutarimas surašytas neišsamiai ir nemotyvuotai, dėl ko pažeisti ANK 618 straipsnio reikalavimai. Nurodant, koks Tarybos reglamentas pažeistas, nepaminėti reglamento pažeisti straipsniai, o nuoroda į įstatymą, kurio reikalavimai, buvo pažeisti, yra išdėstyta neaiškiai;

4.3. 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo išsiųstas raštas į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMTV) dėl bandos numerio suteikimo. Tą pačią dieną jie (asociacija) buvo pakviesti aptarti situaciją dėl bandos numerio suteikimo. 2018 m. rugsėjo 1 d. iš Lazdijų k. į Airėnų II k. atvežti penki arkliai, o rugsėjo 4 d. – dar šeši arkliai iš Daržekių k. 2018 m. rugsėjo 5 d. nuvyko į Vilniaus VMVT, kurios pareigūnai nurodė, kad yra daug sukurtų bandos numerių ir nei vienas nepanaikintas, įpareigojo juos kreiptis į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo plėtros centrą (toliau – ŽŪIKVPC), kad bandos numeriai būtų panaikinti. Ji informavo, kad jau kreipėsi į šią instituciją raštu ir jai buvo atsakyta, kad panaikinti numerių nėra galimybės. Pareigūnai patvirtino, kad tokia galimybė yra ir nurodė kreiptis dėl numerių panaikinimo dar kartą. Ji pakartotinai parašė reikalavimą raštu ir gavo oficialų atsakymą, kad bandos numerių panaikinti nėra galimybės. Ne kartą tarėsi su VMTV pareigūnais dėl pašiūrių įrengimo ir infrastruktūros sklype formavimo. 2018 m. rugsėjo 10 d. VMTV atsakė, kad specialieji arklių laikymo reikalavimai (tame tarpe ir pašiūrių) nėra reglamentuoti;

4.4. Dviejų arklių pasai nebuvo įtraukti į ūkinių gyvūnų registrą. Dėl VMTV pareigūnų biurokratizmo nesuteikiant jų arkliams laikymo vietos -Airėnų II k, Dūkštų sen., Vilniaus r. - bandos numerio, negalėjo laiku, t. y. per 7 dienas, parodyti arklių judėjimo.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5. Atsiliepimu į Pareiškėjos skundą Institucijos atstovas prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Argumentai:

5.1. 2018 m. rugpjūčio 31d. Vilniaus VMVT elektoriniu paštu gavo (duomenys neskelbtini),, (toliau - (duomenys neskelbtini),) 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, kuriuo pranešta, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini), su asociacijos globojamais arkliais persikelia iš Grūdos g. 11, Darželių k., Marcinkonių sen., Varėnos r. (bandos Nr. (duomenys neskelbtini),) į naują laikymo vietą - Airėnų k. II, Dūkštų sen., Vilniaus r., ir prašoma suteikti naują laikymo vietos bandos numerį nauju adresu. (duomenys neskelbtini), atstovei atvykus į Vilniaus VMVT buvo paaiškinta, kokios turi būti sudarytos minimalios, tačiau būtinos arklių gerovei užtikrinti ir laikyti sąlygos (pašiūrės, girdymas, pašarai ir kt.) ir (duomenys neskelbtini), turėtų pateiki tikslias naujos vietos koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (toliau - GPS), kurios būtinos registruojant bandos vietą, ir kad tik tuomet Vilniaus VMVT įgalioti inspektoriai turės galimybę, įvertinę bandos laikymo vietos tinkamumą arklių laikymui, suteikti naują laikymo vietos bandos numerį. 2018 m. rugsėjo 13 d. el. paštu pareiškėja Vilniaus VMVT pateikė pranešimą „Dėl bandos laikymo“, kuriame nurodė kokioje vietoje, kokio didumo pievoje, kokiomis sąlygomis bus laikomi arkliai, kur galės pasislėpti, kuo bus girdomi ir šeriami. Tuo pačiu elektroniniu laišku pranešė, kad yra atvykusios medžiagos pašiūrei pastatyti, pradėti darbai, kurie dar nėra baigti, nurodė, kad jiems užbaigti prireiks savaitės. Pridėjo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018-09-10 raštą Nr. 1S- 6522 „Dėl bandų numerių panaikinimo“, kuriuo pranešta, kad rašte nurodytos bandos negali būti panaikintos, nes jose buvo registruoti arkliai.

2018 m. rugsėjo 19 d. elektoriniu paštu Pareiškėja pateikė informaciją apie tikslią arklių laikymo vietą su GPS koordinatėmis. 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus VMVT inspektoriai atliko patikrinimą Airėnų II k., Dūkštų šen.. Vilniaus r., ir surašė 2018 m. rugsėjo 25 d. Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. 69ŪGP-206, kuriame nustatyta, kad aptvertoje 24 ha teritorijoje laikoma 11 arklių, iš jų 1 priklauso O. C., o 10 arklių - (duomenys neskelbtini),. Arkliai ganomi palaidi, aptvertame plote, turi pašiūrę pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Girdomi vandeniu iš gręžinio, žiemos periodu bus šeriami šienu ir šienainiu. Laikymo vieta atitinka minimalius gerovės reikalavimus ir todėl priimtas sprendimas leisti ūkinių gyvūnų (arklių) bandą laikyti ŽŪKVIC nurodytu adresu.

2018 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus VMVT vienuolika pranešimų apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą (arklio individualus (duomenys neskelbtini),);

5.2. Vilniaus r., Dūkštų sen., Airėnų k. II, buvo atliktas neplaninis patikrinimas, surašytas Vilniaus VMVT žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktas 2018-10-01 Nr. 69ŪGP-222, kurio metu nustatyta, kad arklių laikymo vietoje bandos Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu laikoma 11 arklių. 5 arkliai (Nr.: (duomenys neskelbtini),) atvežti iš Varėnos r., Marcinkonių sen., Darželių k., Grūdos g. 11. Pateiktose GŽ-2 formose ir Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraščiuose nurodyta, kad atvežta iš Lazdijų r. – 2018 m. rugsėjo 1 d., iš Varėnos r. - 2018 m. rugsėjo 4 d., tačiau GŽ-2 formos pristatytos į Vilniaus VMVT tik 2018 m. rugsėjo 26 d., o prieš tai iš nurodytų rajonų nepadaryti išvežimai ir per 7 dienas nesutvarkyti atvežimai į naują bandą Nr. (duomenys neskelbtini),, esančią Vilniaus r., Dūkštų sen., Airėnų k. II, ir dviejų pateiktų arklių pasai nėra tinkamai sutvarkyti (nepažymėti arklių savininkai, Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraščiai užpildyti netinkamai, pristatyti vėliau nei GŽ-2 forma) ir taip pažeidė Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 37- 38 punktų reikalavimus. Arklius atvežė į laikymo vietą nepatvirtintas vežėjas su nepatvirtinta transporto priemone ir neaišku kokiems ūkiniams gyvūnams skirta vežti. Akte pateiktos išvados, kad pažeistos: 1. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 16 straipsnio 1-3 dalių nuostatos; 2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraščio ir leidimo paskersti gyvūną skerdykloje patvirtinimo“ 2 punktas ir 3. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2005, 2004m. gruodžio 22 d. dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičianti Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB)Nr. 1255/97 II skyriaus 5 straipsnio 1 dalis;

5.3. skundžiamas nutarimas spausdintas iš abiejų pusių, o antroje lapo, kuriame išdėstytas nutarimas pusėje nurodyta pažeidimo apskundimo tvarka. Antras toks pats nutarimo egzempliorius buvo atspausdintas ir įteiktas Pareiškėjai. Nutarimas pildytas prisijungus prie Administracinių nusižengimų registro, duomenis suvedant tiesiogiai į registrą. Nutarimo dalyje, kurioje pildoma nutarimo grafa, kurioje reikalinga nurodyti teisės aktą (-us) , kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pasirenkamas teisės aktas iš registre pateikiamo teisės aktų sąrašo. Kadangi nutarimo pildymo metu, inspektoriui nepavyko pasirinkti Reglamento 1/2005 iš registre esančio sąrašo, inspektorius ši teisės aktą nurodė grafoje „pažeidimo esmė“, tačiau dėl žmogiškos klaidos nenurodė reglamento 5 straipsnio 1 dalies, kuriame įtvirtintas draudimas sudaryti gyvūnų vežimo sutartis su teisės tokios veiklos vykdymui neturinčiu asmeniu. Pažymėjo, kad nutarimas surašytas remiantis Vilniaus VMVT žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo akte 2018-10-01 Nr. 69ŪGP-222 pateiktomis patikrinimo metu užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytais nustatytais pažeidimais, ir jų vertinimu dėl neatitikimo konkretiems patikrinimo akte nurodytiems teisės aktų reikalavimams;

5.4. Vežėjas, kurio paslaugomis pasinaudojo (duomenys neskelbtini),, neturėjo suteikto veterinarinio patvirtinimo vežti ūkinius gyvūnus ir patvirtintos transporto priemonės ūkinių gyvūnų pervežimui, kaip tai nurodyta Gyvūnų vežėjų leidimų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2007 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. B1-136 „Dėl gyvūnų vežėjų leidimų išdavimo tvarkos aprašo ir vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkte, ir tai patvirtina Lazdijų VMVT ir Varėnos VMVT pateikta informacija Institucijai. (duomenys neskelbtini),, sudarydama gyvūnų pervežimo sutartį su teisės tokios veiklos vykdymui neturinčiu vežėju ir kurio gyvūnų transportavimui naudota transporto priemonė netikrinta dėl atitikimo teisės aktų tokios veiklos vykdymui nustatytiems reikalavimams, netinkamai rūpinosi gyvūnų gerove ir saugumu, nors tapataus pobūdžio veiklą vykdydama gana ilgą laiko tarpą turėjo žinoti ir suprasti, kad arkliai iš vienos vietos į kitą gali būti vežami tik naudojantis leidimą tokios veiklos vykdymui turinčių vežėjų paslaugomis;

5.5. (duomenys neskelbtini), į Vilniaus VMVT kreipėsi dėl bandos numerio suteikimo 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir po žodinio situacijos aptarimo Vilniaus VMVT bei žinodama, kad nėra pateikusi naujos bandos laikymo vietos GPS koordinačių, nesant minimalioms gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygoms užtikrinti būtinos pilnai įrengtos pašiūrės, suprasdama ir žinodama, kad naujai arklių bandos laikymo vietai nėra suteiktas numeris, tokiu būdu elgdamasi neatsargiai ir nerūpestingai, visgi į naują bandos laikymo vietą 2018 m. rugsėjo 1 d. persivežė 5 arklius, o 2018 m. rugsėjo 4 d. - 6 arklius;

5.6. Pareiškėjos teiginiai, kad Vilniaus VMVT inspektorius, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, negali priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje, neatitinka ANK 608 straipsnio 4 dalies ir 615 straipsnio 4 dalies nustatyto teisinio reglamentavimo, nes šių straipsnių nuostatos įpareigoja administracinio nusižengimo tyrimą atlikusį pareigūną nerašyti administracinio nusižengimo protokolo, o surašyti nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“, esant šioms sąlygoms: jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų;

5.7. Vykdydama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatyme įtvirtintą pareigą veikti gyvūnų gerovės užtikrinimo tikslu, Vilniaus VMVT bandos numerį suteikė tik atlikusi patikrinimą vietoje, kurio metu turėjo realią galimybę įvertinti ar gyvūnams sudarytos minimalios sąlygos jų gerovei užtikrinti. Nors Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus VMVT 2018-09-10 raštu informavo (duomenys neskelbtini), dėl specialiųjų arklių laikymo reglamentavimo, tačiau nepateikė tai patvirtinančio dokumento. Vilniaus VMVT, neturi duomenų apie tokios informacijos raštu teikimą (duomenys neskelbtini),.

6. Pareiškėja teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti nurodytais skunde argumentais. Papildomai paaiškino, kad ilgą laiką užsiima savo veikla ir niekada nesusidūrė su tokiomis problemomis, kokios atsirado nagrinėjamo įvykio metu. Niekas nėra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini), naudojasi netinkamo vežėjo paslaugomis. Tačiau pripažįsta, kad nagrinėjamo įvykio metu nepasitikrino, ar vežėjas turi tinkamus leidimus ir ar jam leista gabenti arklius. Vėliau sužinojo, kad vežėjas buvo užsiregistravęs Marijampolės sąraše, tačiau neatnaujino savo duomenų ir buvo išbrauktas iš sąrašo. Nežinojo, kad vežėją turi rinktis tik iš patvirtinto vežėjų sąrašo, nes anksčiau institucijos kituose rajonuose to nereikalavo. Mano, kad nėra reikalavimo dėl pašiūrės įrengimo ir Institucija apie tai juos galėjo anksčiau įspėti bei suteikti bandos numerį prieš jiems perkeliant arklius. Kalbėjosi su VMTV atstovais, nurodė, kokios arklių laikymo sąlygos bus naujoje vietoje, t. y. kad teritorija saugiai aptverta, gyvūnai turės pašaro, vandens, sklype yra daug natūralių vietų pasislėpti nuo saulės ir vabzdžių, o pašiūrę būtų pastatę artimiausiu laiku. Mano, kad Institucija galėjo į šiuos dalykus atsižvelgti ir suteikti bandos numerį anksčiau. Mano, kad perveždami arklius dar neturint bandos numerio, nenusižengė, nes arkliams buvo sudarytos visos tinkamos laikymo sąlygos. Dviejų arklių pasus tvarkė jų veterinarė ir patikino, kad viskas tvarkoje, tačiau partikrinimo metu nebuvo įrašyti pasikeitę arklių savininkai, t. y. neįrašytas paskutinis savininkas. Pripažįsta, kad galimai veterinarė netinkamai pasižiūrėjo ir padarė klaidą. Tačiau, pasak pareiškėjos, tai galėjo pataisyti ir pati veterinarijos tarnyba.

7. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos skundas atmestinas.

IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Skundu nesutinkama su Pareiškėjos nubaudimu, teigiama apie surinktų įrodymų netinkamą vertinimą ir nutarimo nepakankamą bei neišsamų motyvavimą, tačiau teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad Institucija byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Pareiškėja, kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė Institucija.

9. Nors skundu R. M. nesutinka su įrodymų vertinimu, ginčija kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 343 straipsnio 1 dalyje, bei akcentuoja, kad dėl tiriamos situacijos yra kalta pati Institucija, kurios nutarimas yra skundžiamas, teismo nuomone, Institucija išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nagrinėdama Pareiškėjos kaltės klausimą, Institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Tiek Institucija, tiek teismas išklausė Pareiškėją, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu R. M. veiksmuose buvo konstatuota ANK 343 straipsnio 1 dalies sudėtis. Skunde ir teismo posėdyje pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjai palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl pažeidėjos kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjos nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina ją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus inkriminuotus veiksmus, juolab, kad teisminio nagrinėjimo metu R. M. neneigė, kad, gabendami žirgus į kitą bandą, (duomenys neskelbtini), naudojosi netinkamo vežėjo paslaugomis, tik reikalavimų nevykdymą įvertina kaip didelį Institucijos biurokratizmą. Neneigė ir to fakto, kad dviejų arklių pasai buvo nesutvarkyti, t. į. nebuvo įrašyti pasikeitę arklių savininkai bei kad neparodė arklių judėjimo per 7 dienas, tačiau tai vertina, kaip savo neatsargumą ir mano, kad šie reikalavimų pažeidimai padaryti dėl Institucijos kaltės, nes jiems buvo paaiškinta, kad pašiūrės įrengimas yra iš vis nereglamentuotas, o pasuose neatitikimus galėjo ištaisyti ir veterinarijos tarnybos atstovai.

10. Vilniaus VMVT, t. y. Institucijai, kurios nutarimas yra skundžiamas, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punktu pavesta koordinuoti ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimą ir apskaitą. Atsiliepime į skundą Institucija akcentavo, kad Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 10.3.1. ir 10.3.4. papunkčiais, Vilniaus VMVT, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Lietuvos Respublikos teritorija būtų apsaugota nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, o eksportuojami gyvūnai atitiktų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir importuojančios valstybės reikalavimus pagal kompetenciją kontroliuoja gyvūnų gerovės apsaugos privalomųjų reikalavimų laikymąsi; ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą ir jose laikomų ūkinių gyvūnų apskaitą ir ženklinimą.

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje privalomas visų ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimas, jose esančių galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklių apskaita ir ženklinimas. Šio straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už turimų ūkinių gyvūnų ženklinimą, informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį pateikimą.

Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2012-02-23 (Žin., 2012, Nr. 23-1092) (toliau - Aprašas) Vilniaus VMVT pavesta kontroliuoti ūkinių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų, patvirtintų minėtu aprašu, laikymąsi laikymo vietose; priimti laikytojų ir paslaugų teikėjų prašymus tiesiogiai suvesti duomenis į CDB ir perduoti šiuos prašymus ŽŪIKVC. Apraše numatyta Lietuvos Respublikoje laikomų ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo, jose esančių ūkinių gyvūnų ženklinimo, registravimo ir apskaitos tvarka. Aprašo 37 punktas numato, kad ūkinio gyvūno išvežimo į kitą laikymo vietą, bandą ar skerdyklą duomenis laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo ūkinio gyvūno išvežimo registruoja CDB ar praneša VMVT teritoriniam skyriui, pateikdamas užpildytos GŽ-2 ar GŽ-2a formos pirmąjį egzempliorių, o antrąjį pasilikdamas sau; o 38 punktas – kad ūkinio gyvūno atvežimo iš kitos bandos ar laikymo vietos duomenis laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo ūkinio gyvūno atvežimo užregistruoja CDB arba apie tai ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas praneša YMVT teritoriniam skyriui, pateikdamas GŽ-2 ar GŽ-2a formos pirmąjį egzempliorių, o antrąjį pasilikdamas sau.

Pagal Aprašo bendrų nuostatų 3 punktą ūkinių gyvūnų apskaita išaiškinama, kaip ūkinių gyvūnų apskaitos žurnaluose arba kompiuterinėje laikmenoje daromi įrašai apie laikymo vietoje esančius ūkinius gyvūnus, jų perkėlimą ir kaitą. Kiekvienas laikytojas privalo tvarkyti laikomų ūkinių gyvūnų apskaitą.

2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičianti Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB, ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL 2005 L 3, p. 1 ) (toliau - Reglamentas 1/2005) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Nei vienas asmuo negali sudaryti gyvūnų vežimo sutarties arba subrangos sutarties, išskyrus pagal 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas patvirtintus vežėjus.“

11. Esant tokiam ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, jog Pareiškėjos teiginiai, kad jos atžvilgiu skundžiamas nutarimas surašytas nepagrįstai, neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir kaltės dėl padaryto nusižengimo nepaneigia nei jos pačios nurodomos aplinkybės, nei jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas Vilniaus VMVT žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktas 2018-10-01 Nr. 69ŪGP-222 ir jame patikrinimo metu užfiksuotos faktinės aplinkybės, patvirtina, kokie pažeidimai buvo nustatyti patikrinimo metu ir kad jie neatitiko konkretiems patikrinimo akte nurodytiems teisės aktų reikalavimams, išvardytiems nutarimo 10 punkte.

12. Skunde Pareiškėja teigė, kad dalies reikalavimų nesilaikė, nes 2018 m. rugsėjo 10 d. VMTV atsakė, kad specialieji arklių laikymo reikalavimai (tame tarpe ir pašiūrių) nėra reglamentuoti. Tačiau ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, pati Pareiškėja šį faktą patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, o Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad tokio turinio informacija nebuvo ir negalėjo būti pateikta Pareiškėjai. Teismas pastebi, kad ūkinės paskirties gyvūnų laikymo taisyklės (be nutarime jau paminėtuose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose) apibrėžtos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223 patvirtintuose Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimuose, kurių 20 punktas numato, kad ,,Ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų“. Šių taisyklių reikalavimai Pareiškėjai, kaip (duomenys neskelbtini), vadovei, kuri savo veiklą vykdo pakankamai ilgai (kaip pati teisme patvirtino), buvo žinomi, nes posėdžio metu nurodė, kad pašiūrę būtų pastatę artimiausiu laiku ir manė, kad sklype yra visos tinkamos sąlygos arkliams laikyti, nes yra daug natūralių vietų pasislėpti nuo saulės. Tačiau teismas pastebi, jog gyvūnams reikalingos sąlygos pasislėpti ir nuo kitų nepalankių oro sąlygų, t. y. lietaus ir pan.

14. Pareiškėja teigia, kad VMVT elgesys jos atžvilgiu buvo pernelyg biurokratiškas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimuose yra numatyta, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos pareiga užtikrinti, kad: 4.1. savininkai arba laikytojai imtųsi visų tinkamų priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, kad gyvūnams nebūtų be reikalo sukeliamas skausmas, kančia arba jie žalojami; 4.2. gyvūnų (išskyrus žuvis, roplius ir varliagyvius) auginimo arba laikymo sąlygos, atsižvelgiant į jų rūšį, išsivystymą, adaptaciją, prijaukinimą, fiziologines ir etologines reikmes, atitiktų 9–29 punktuose nustatytus reikalavimus. VMVT tikrina, kaip laikomasi Reikalavimų, ir teikia ataskaitas ES Komisijai (5 punktas). Tai reiškia, kad VMVT veiksmai buvo teisėti, juolab, kad Pareiškėjos nebuvo prašoma atlikti nieko, kas viršytų minimalius ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus. Teismas daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju, Vilniaus VMVT, vykdydama Lietuvos Respublikos 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 Gyvūnų gerovės įstatyme įtvirtintą pareigą veikti gyvūnų gerovės užtikrinimo tikslu, bandos numerį suteikė tik atlikusi patikrinimą vietoje, kurio metu turėjo realią galimybę įvertinti ar gyvūnams sudarytos minimalios sąlygos jų gerovei užtikrinti, todėl Pareiškėjos argumentus dėl VMTV reikalavimų nepagrįstumo vertina kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.

15. Pažymėtina, kad ANK 608 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ,,jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas.“ Tai numato ir ANK 615 straipsnio 4 dalis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas Pareiškėjos argumentą, kad VMVT inspektorius atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, negalėjo priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje, atmeta kaip nepagrįstą,

16. Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo pildytas prisijungus prie Administracinių nusižengimų registro, duomenis suvedant tiesiogiai į registrą, tačiau nutarimo pildymo metu, inspektoriui nepavyko pasirinkti Reglamento 1/2005 iš registre esančio sąrašo, inspektorius ši teisės aktą nurodė grafoje „pažeidimo esmė“, tačiau dėl žmogiškos klaidos nenurodė reglamento 5 straipsnio 1 dalies, kuriame įtvirtintas draudimas sudaryti gyvūnų vežimo sutarties su teisės tokios veiklos vykdymui neturinčiu asmeniu. Teismas sutinka su Pareiškėjos argumentu, kad nutarimas turi atitikti ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir jame privalo būti nurodyti kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą bei nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Tačiau atsižvelgus į Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad Pareiškėjos teiginiai dėl nutarimo neišsamumo ir neatitikimo įstatymų reikalavimas yra deklaratyvūs, o skundžiamame nutarime įsivėlęs spausdinimo netikslumas nesuvaržė Pareiškėjos teisės į gynybą.

17. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pabrėžtina, kad kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimui įrodyti.

Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (ANK 589, 615 straipsniai). Veika pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Paskirta nuobauda pripažintina proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Institucija, nustačiusi R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir nesant sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė ANK 343 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią nuobaudą - įspėjimą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. VMVT-VILN-ANR_N-254-2018 palikti nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.