Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17.44 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininę transporto priemonę „Scania“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo R. Č. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje R. Č. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17.44 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2 promilių, neblaivumas. Be paties R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojo D. N. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad R. Č. sunkiai ir nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, svyravo į šonus; liudytojo E. Pipiro duoti parodymai, kurie patvirtina, kad R. Č. buvo nustatytas neblaivumas; policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys; alkotesterio matuoklio duomenys, patvirtinantys, kad įvykio metu R. Č. buvo nustatytas 2 promilių neblaivumas. R. Č. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

R. Č. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. Prašė krovininio automobilio vertę sumažinti kiek įmanoma mažiau ir leisti sumokėti jos vertę per trejus metus (el. b. l. 177–179).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę R. Č., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. R. Č. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Č. anksčiau teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), teistumas išnykęs (el. b. l. 74–77), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas penkis kartus, visos baudos sumokėtos (el. b. l. 81–86), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Byloje nėra duomenų apie R. Č. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, tai, kad dėl analogiško pobūdžio veiksmų kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nebe pirmą kartą, išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 72 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. Č. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 48 parų arešto bausmę.

Byloje nustačius, kad kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų, davė nuoseklius parodymus, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, taikant jam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, tad jam skirtinos 48 parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10, 11 punktais, R. Č. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog R. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, administracine tvarka baustas, tarp jų ir už KET pažeidimus, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. Č. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, R. Č. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2 promilės alkoholio viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nustatytą įstatyme, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Jis įvažiavo į svetimą, viešbučiui priklausančią teritoriją, įvykio metu vairavo krovininį automobilį, o tai dar padidina jo veiksmų pavojingumą. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 3 (trejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 19 d. t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, R. Č. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Č. vairavo svetimą, jo darbovietės įmonei nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Teisėsaugos institucijų naršyklės registruotos transporto priemonės išrašo duomenimis, el. b. l. 129).

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nesant duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas žinojo apie tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo automobilį ar skatino jį tai daryti, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, Scania, pasirinkti metai 2013, kaina su PVM sudaro 19 780 Eur (el. b. l. 73).

Teismo vertinimu, pritariant prokurorės siūlymui taikyti kaltinamajam visą transporto priemonės vertės (19 780 Eur) išieškojimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į kaltinamojo realias galimybes sumokėti nustatytą pinigų sumą, tokio dydžio suma būtų neproporcinga, pernelyg suabsoliutintų atgrasymo tikslą ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama baigiant baudžiamąjį procesą pagal teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, šiuo metu nuolatinio pajamų šaltinio neturi (dirbo vairuotoju), vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išieškoti iš kaltinamojo ne visą, o dalį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovininio automobilio vertės – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Taip pat kaltinamasis prašė teismo leisti jam sumokėti pirmiau nurodytą pinigų sumą per ilgesnį, trijų metų laikotarpį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) nuostatos, reglamentuojančios įsiteisėjusių nuosprendžių (šiuo atveju – teismo baudžiamojo įsakymo) vykdymą (BPK VII dalis), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės pratęsti tam tikram laikotarpiui terminą, per kurį iš asmens turėtų būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo prašymas atmestinas. Kartu teismas pažymi, kad CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, nesant galimybės iš karto sumokėti visos priteistos sumos, civilinio proceso įstatyme numatyta galimybė kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos (šiuo atveju – išieškotinos pinigų sumos) mokėjimo išdėstymo bei mokėjimų grafiko vykdomojoje byloje sudarymo.

R. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Č. 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10, 11 punktais, R. Č. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui be intensyviosios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 19 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią R. Č. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, išieškoti iš R. Č. konfiskuotino turto, krovininio automobilio Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų). Išaiškinti R. Č., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

R. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1) jis turi atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.