Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus viršininkui R. Z.,

administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje A. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2017 m. sausio 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad galimai jis 2016-01-13, apie 15.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpinęs internetiniame tinklalapyje skelbimą prekiavo dyzelinu ir pardavė 39,3 litrus dyzelino už 23 €. 2016-01-28, 15.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), A. N. pardavė 38,8 litrus dyzelino už 23 €. Patikrinimo metu Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme buvo rastos dvi 1000 l plastikinės talpos su prijungtais elektriniais siurbliais, įrengtu degalų užpylimo „pistoletu”. Vienoje talpoje buvo 199,87 litrai dyzelino, kitoje 959,04 litrai dyzelino. Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatų protokoluose Nr. 16MLT0366, Nr. 16MLT0367, Nr. 16MLT0368, Nr.16MLT0369, Nr. 16MLT0364, Nr. 16MLT0365, nurodyta, kad iš A. N. viso paimti 1237 litrai dyzelino, kurio, bendra muitinė vertė yra 952,49 eurai, neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų. A. N. pažeidė Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymo Nr. VA-117 "Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo" 5 p., 18 p. reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 patvirtintų „Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių" 3 p. reikalavimus, bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 163² straipsnio 3 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas R. Z. parodė, kad institucija palaiko kaltinimą, suformuotą administracinio teisės pažeidimo protokole, prašė skirti A. N. nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-368/2010).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Vertinant byloje surinktus duomenis, matyti, kad tyrimas atliktas nepilnai ir neišsamiai. Protokolas turi akivaizdžių trūkumų.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad galimai 2016-01-13 A. N. padarytas pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 3 dalį, tačiau iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2015 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu A. N. pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 4200 Eur bauda su daiktų konfiskavimu, kuris įsigaliojo 2015 m. gruodžio 1 d., tai yra 2016-01-13 A. N. galimai padarė 163² straipsnio trečiojoje dalyje numatytus veiksmus, būdamas baustas administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytą pažeidimą, ir tokia jo galimai padaryta veika atitiktų ATPK 163² straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 163² straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ar septintojoje dalyje numatytus pažeidimus, - bauda nuo 5792 iki 14481 eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoje galiojusio ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449 redakcija) įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama: 1) administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu; 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu – institucijos vadovo, vadovo įgalioto asmens ar kolegialaus organo sprendimu; 3) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

Administracinio teisės pažeidimo byla Kauno apylinkės teismui pateikta 2017-01-09, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017-01-06, tai yra jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, tačiau galimai A. N. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pareigūnai tyrę bylos aplinkybes bei surašydami administracinio nusižengimo protokolą ir perduodami bylos medžiagą nagrinėti teismui turėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas nuostatas bei asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn veiksmus turėjo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas atitinkamas veikas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, grąžina tais atvejais, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismui nustačius, kad yra esminių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo medžiagoje bei protokolo surašyme, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Teismas atlikti papildomo bylos tyrimo neturi galimybės, nes bus pažeistas nešališkumo principas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos medžiaga grąžintina nustatytiems trūkumams pašalinti protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsniu,

nutaria:

bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriui administracinio nusižengimo bylos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.