Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-12-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1086-265/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-27
Bylos Nr.
2A-1086-265/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
UAB „Gudelių šilas“

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1086-265/2011

Teisėjas Audronė Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorija43,2; 121.21 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gudelių šilas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-172-637/2011 pagal ieškovo UAB „Gudelių šilas“ ieškinį atsakovams antstoliui Aleksandrui Selezniovui ir UAB „BTA draudimas“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Gudelių šilas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų antstolio veiksmų, atlyginimo. Nurodė, jog 2009-07-08 UAB „Gudelių šilas“ ir V. V. sudarė ir notarine tvarka patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio M.Mironaitės g. 18-29, Vilniuje, 3/315 dalies negyvenamosios patalpos-parkingo su garažais ir dviračių laikymo patalpomis, esančios Mironaitės g. 12, Vilniuje ir 55/17494 dalies žemės sklypo ties Gudelių g. Notaro pranešimo pagrindu VĮ “Registų centras” buvo įregistruotas sutarties sudarymo faktas. Sutarties pagrindu V.V. įsipareigojo sumokėti perkamo sutarties objekto kainą iki 2009 m. liepos 15 d. V.V. iki nurodytos dienos ir per UAB „Gudelių šilas“ suteiktą papildomą terminą kainos nesumokėjo, todėl UAB „Gudelių šilas“ vienašališkai nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Rengdamasis butą parduoti naujam pirkėjui ieškovas sužinojo, kad antstolio patvarkymu yra areštuota turtinė teisė į nekilnojamąjį turtą pagal tarp UAB „Gudelių šilas“ ir V.V. sudarytą notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl kreipėsi į antstolį A.Selezniovą su prašymu dėl turtinės teisės arešto panaikinimo, tačiau antstolis areštą panaikinti atsisakė. Dėl antstolio veiksmų areštavus skolininkui nepriklausančią turtinę teisę ieškovas beveik metus laiko neturėjo galimybės parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir dėl to negavo pajamų, t.y. patyrė nuostolių, kuriuos vertina 15500 Lt, nes per laikotarpį, kurį tęsėsi antstolio neteisėti veiksmai, užkertantys galimybę perleisti nekilnojamąjį turtą, minėto nekilnojamojo turto kaina nukrito 15500 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-21 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad antstoliui uždėjus areštą buvo nors vienas pirkėjas, kuris norėjo pirkti būtent šį butą ir kad notaras negalėjo patvirtinti sandorio dėl to, kad uždėtas areštas. Be to nurodė, kad pirkimo-pardavimo sandorį įregistravo ne antstolis. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009-09-07 sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nekilnojamojo daikto, esančio M.Mironaitės g. 18-29, Vilniuje pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė neskundė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės atstovė patvirtino, kad bylos nagrinėjimo metu parduoti ne visi butai, o nutraukus sutartį su V.V. butas iš viso nebuvo pardavinėjamas. Taigi nustatyti, ar būtų kas norėjęs pirkti minėtą butą, už kokią kainą būtų norėjęs pirkti, kokia kaina būtų buvusi suderėta, ir ar įrašai Nekilnojamojo turto registre buvo kliūtis atlikti sandoriui, neužtenka pateikti turto vertės nustatymo pažymos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendime nurodė, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus negali konstatuoti faktinio priežastinio ryšio tarp antstolio veiksmų ir kilusių padarinių. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė išvada, kad byloje nenustatyta visų antstolio civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2011-02-21 sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują,– ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai nustatė ieškovės įrodinėjimo pareigą, sprendimą grindė neįrodytomis ir nepagrįstomis prielaidomis ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pasak apeliantės, ji pirmosios instancijos teisme įrodė faktinį ieškinio pagrindą, todėl teismas, aiškindamas ir taikydamas teises normas privalėjo spręsti, ar buvo teisinės galimybės UAB „Gudelių šilas“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, kai dėl to turto Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas, o jo pagrindu įregistruotas turtinių teisių areštas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė sprendime, kodėl UAB „Gudelių šilas“ neturėjo galimybės disponuoti butu, esančiu M.Mironaitės g. 18–29, Vilniuje. Dėl to prašo priimti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės raštą, kuriame ji pateikia teisinę nuomonė, jog sandoris buto, esančio M. Mironaitės g.18–29, Vilniuje, negalėjo būti sudaromas, nes Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota V. V. turtinė teisė, kuri buvo areštuota. Apeliantė prašo šio rašto nelaikyti nauju įrodymu, kadangi poreikis jį pateikti iškilo vėliau pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškovė neįrodė, kad sandorio sudaryti negalėjo dėl turtinės teisės arešto. Taip pat nurodo, jog dėl neteisėtų antstolio veiksmų apeliantė negalėjo disponuoti turtu, dėl to patyrė žalą negautų pajamų forma.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „BTA Draudimas“ nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio ir reikalaujamos priteisti žalos dydžio, o nesant bent vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų civilinė atsakomybė nekyla. Taip pat išreiškė prieštaravimą, kad būtų priimtas kaip įrodymas notarės raštas, kadangi jis yra neturi įrodomosios reikšmės byloje, o yra tik suinteresuoto asmens pasvarstymai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolis A. Selezniovas nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog jis neatliko neteisėtų veiksmų, dėl to jo veiksmuose nėra priežastinio ryšio ir kaltės. Antstolis nurodo, kad jis negali būti atsakingas už tai, kad ieškovas geranoriškai suteikė ilgesnį laiką V. V. atsiskaityti, nei buvo sutarta 2009-07-08 pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirkimo – pardavimo sutarties išregistravimo faktas priklauso nuo paties ieškovo veiksmų, todėl ieškinys galėtų būti atmestas vien tik remiantis šiuo pagrindu. Taip pat nesutiko, jog kaip įrodymas būtų vertinamas notarės raštas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl antstolio atsakomybę lemiančių normų taikymo. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Nesant bent vienai iš civilinę atsakomybę lemiančių sąlygų civilinė atsakomybė netaikoma. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad per tą laikotarpį, kol buvo areštuota V. V. buto reikalavimo teisė, jis negalėjo parduoti buto, esančio M.Mironaitės g. 18-29, Vilniuje. Tačiau kaip teisingai konstravo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad antstoliui uždėjus areštą buvo nors vienas pirkėjas, kuris norėjo pirkti būtent šį butą. Dėl to nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog ji pirmosios instancijos teisme įrodė faktinį ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu V. V. turėjo teisę reikalauti iš ieškovės, kad butas, sumokėjus visą jo kainą, pereitų jam nuosavybės teise, tačiau nutraukus šią sutartį V. V. šios turtinės teisės neteko, todėl areštas antstolio šiai V. V. turtinei teisei turėjo būti panaikintas. Tačiau taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog fakto, kad V. V. turtinės teisės areštas trukdė ieškovei disponuoti butu, esančiu M.Mironaitės g. 18-29, Vilniuje, neužtenka, jog kiltų antstolio civilinė atsakomybė. Ieškovė privalėjo įrodyti faktinį priežastinį ryšį, pagal kurį nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Šiuo nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad jeigu antstolis ir būtų panaikinęs V. V. priklausiusios turtinės teisės areštą, tačiau ieškovei neturint realaus pirkėjo, ji buto vis tiek nebūtų pardavusi. Ieškovė šiuo nagrinėjamu atveju neįrodė, jog dėl antstolio veiksmų prarado realų pirkėją, jog būtent šis pirkėjas norėjo pirkti butą, į kurį turtinės teisės buvo apribotos antstolio. Ieškovei neįrodžius aplinkybės, jog ji turėjo pirkėją butui ir už kiek jis tą butą būtų pirkęs, jeigu nebūtų areštuotos turtinės teisės, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės patirtos žalos (CK 6.249 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo argumentai konkrečiai nenurodant, kokius į bylą pateiktus įrodymus netinkamai vertino pirmosios instancijos teismas bei kokią įrodinėjimo pareigą netinkamai nustatė, vertintini kaip deklaratyvūs. Be to, atsisakytina priimti ir vertinti notarės teisinę nuomonę kaip įrodymą, kadangi ši nuomonė galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad teismo sprendimo motyvai ar atliktas įrodymų vertinimas negali turėti įtakos naujų įrodymų pateikimui, kadangi pirmosios instancijos teisme ieškovas, siekdamas įrodyti faktinį ieškinio pagrindą, turi pareigą teikti visus įrodymus ir tai turi daryti laiku bei nevilkinant bylos nagrinėjimo. Naujų įrodymų pateikimo taisyklė netaikoma tik išimtinais CPK 314 straipsnyje numatytais atvejais, kai įrodymus buvo nepagrįstai atsisakyta priimti pirmosios instancijos teisme arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, ši apeliantės teikiama nuomonė neturi teisinės reikšmės, kadangi byloje nėra ginčo, jog ieškovės teisė perleisti butą areštavus V. V. turtinę teisę buvo apribota. Ieškovės ieškinys atmestinas dėl to, jog ji neįrodė priežastinio ryšio. Taip pat pastebėtina, kad teisėjų kolegija yra kompetentinga įvertinti teisinę situaciją, todėl notaro teisinė nuomonė šiuo nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikoma įrodymu, kadangi teisė vykdyti teisingumą suteikiama teismams, o ne notarui (CPK 6 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, iš jos priteistina atsakovui 605 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gudelių šilas“ atsakovui Aleksandrui Selezniovui 605 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėAušra Maškevičienė