Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-04-03 · Administracinė byla Nr. I-2707-244/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-04-03
Bylos Nr.
I-2707-244/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
N. P.
Atsakovas
Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos policijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2707-244/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 61
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)2008 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Irinai Plačakienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. prašymą atsakovui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos policijos logistikos centrui ir LR vidaus reikalų ministerijai dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašyme ir patikslintame prašyme (b. l. 1-8, 120-123) prašo įpareigoti atsakovą išmokėti piniginę kompensaciją - 1 969,60 litų vietoj neišduotos tarnybinės uniformos. Paaiškino, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr. 304 patvirtinto LR vidaus reikalų sistemoje statuto 17 str., tarnybinė uniforma paskutinį kartą buvo išduota 1998 m. spalio mėnesį. Vidaus reikalų ministras 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“ 1 punktu pavedė spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiesiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant LR Vyriausybės 1994 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ nustatytos vertės normos. Nuo 1999 m. Policijos departamentas nutraukė kompensacijos išmokėjimą. Pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 46 straipsnio 1 dalį pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas, o 52 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Statute nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos. Tačiau Statutas nenumato atsakomybės už uniformos neišdavimą. Vadovaudamasis Statuto 46 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2004-07-19 įsakymu Nr. V-354 patvirtino Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normas ir Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurios nebuvo paskelbtos įstatymo nustatyta tvarka. Piniginės išmokos už tarnybinę uniformą pirmiausia turi kompensuoti išlaidas kriminalinės policijos pareigūnams už nuosavų drabužių nusidėvėjimą. Kadangi prašoma išmokėti piniginė kompensacija yra asmens patirtos žalos atlyginimas, turėtų būti taikomos LR civilinio ir LR darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios žalos atlyginimo klausimus. 2007 m. kriminalinės policijos pareigūnams buvo išduota tarnybinės uniformos dalis už 2 242 Lt, kita dalis būtinos uniformos už 220 Lt dar nėra išduota.

Atsiliepimas

Atsakovas Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 35-37, 94-95) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad iki bus priimti ir įsigalios įstatymų patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau kaip iki 2003 m. spalio 1 d., taikomi anksčiau priimti įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų statusą ir tarnybos ypatumus. LR Vyriausybės 1994 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ ir vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų uniformos mokėjimo tvarkos“ nuo 2003 m. spalio 1 d. yra netekę galios ir negali būti taikomi, todėl ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-606 nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka ir neįgavo savo norminio pobūdžio, todėl nepažeidžia pareiškėjo teisių. Minėtas įsakymas ir jo patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės yra individualus teisės aktas, skirtas konkretiems asmenims konkrečiose situacijose. Dėl to buvo nuspręsta šio teisės akto neskelbti oficialiame leidinyje. Kompensacijų dydžių pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais ir rašytiniais duomenimis.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 23-24) paaiškino, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-606 buvo patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 3 p. policijos įstaigų pareigūnams, turintiems tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą ir kuriems pagal uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti visą uniformą ar atskiras tarnybinės uniformos dalis, gali būti išmokama piniginė kompensacija. Lietuvos policijos logistikos centras neaprūpino Klaipėdos m. VPK kriminalinės policijos pareigūnų naujo pavyzdžio tarnybinėmis uniformomis, todėl jie neturi teisės į piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos policijos logistikos centro ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas LR vidaus reikalų ministerijos atstovai į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 62 tik kai kuriems Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Nutarime yra įtvirtinta ne imperatyvioji teisės norma, o bendroji dispozityvioji teisės norma, suteikianti ne pareigą, o teisę Vidaus reikalų sistemos įstaigoms kai kuriems pareigūnams vietoj uniformos mokėti piniginę kompensaciją.

Vidaus reikalų ministerija, kuriai nutarimu buvo pavesta spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo sąlygų ir tvarkos, 1999-12-22 priėmė įsakymą Nr. 690, kuriuo pavedė spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams - vyriausiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant Nutarimu nustatyto uniformos vertės normos, t. y. iki 80 procentų uniformos vertės. Šiuo įsakymu Policijos departamentas nebuvo įpareigotas mokėti piniginę kompensaciją, o buvo įpareigotas spręsti klausimus dėl piniginės kompensacijos mokėjimo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-606 buvo patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 3 p. policijos įstaigų pareigūnams, turintiems tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą ir kuriems pagal uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti visą uniformą ar atskiras tarnybinės uniformos dalis, gali būti išmokama iki 80 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės piniginė kompensacija. Atlikus šių taisyklių nuostatų analizę galima teigti, kad piniginės kompensacijos išmokėjimas yra saistomas kelių faktinių aplinkybių, kurioms esant pareigūnams gali būti išmokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Pirmoji sąlyga kompensacijai išmokėti yra fakto nustatymas, kad pareigūnas turi tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą. Antroji sąlyga neatsiejama nuo pirmosios - turimos ir tinkamos dėvėti uniformos ar jos dalių naudojimo terminas pasibaigė ir priklauso išduoti naują uniformą ar jos dalį. Esant šioms aplinkybėms pareigūnas turi kreiptis su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo į policijos įstaigos vadovą, kuris savo ruožtu priima sprendimą tenkinti ar netenkinti policijos pareigūno prašymą, o tuo atveju, jei prašymas yra patenkintas, parengia ir pateikia paraišką Lietuvos policijos logistikos centrui. Šios nurodytos sąlygos nėra įvykdytos ir Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas neteikė Lietuvos Policijos logistikos centrui paraiškų dėl piniginės kompensacijos už tarnybines uniformas. Policijos departamento duomenimis paskutinį kartą (iki 2007 m. spalio mėn.) tarnybinė uniforma pareiškėjui buvo išduota 2007 m.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-606, kuriuo buvo patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės, buvo skirtas neapibrėžtai asmenų grupei, tačiau jis nebuvo paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" nuostatas, todėl šis įsakymas negali būti taikomas, nes jis neįsigaliojo.

Viešojoje teisėje galioja principas, kad draudžiama viskas, kas nėra leista. Teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjams piniginę kompensaciją – po 1 969,60 litų kiekvienam vietoj nuo 1998 m. iki 2007 m. neišduotos tarnybinės uniformos.

Pareiškėjai prašo išmokėti piniginė kompensacija ir nurodo, kad tai yra asmens patirtos žalos atlyginimas, todėl turėtų būti taikomos LR civilinio ir LR darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios žalos atlyginimo klausimus.

Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 str. Jame nurodoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas "valdžios institucija" reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas "aktas" reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo N. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska